Karys, kurio komanda – Lietuvos rinktinė
(32)
Iki rungtynių su Olandijos rinktine likus pusantros valandos „Siemens“ arenoje jau girdėjosi kamuolių bumbsėjimo garsas. Lietuvos krepšininkai rimtais veidais ėmė ruoštis rungtynėms, kadangi buvo aišku, jog pergalė iškart atvers duris į pasaulio čempionatą.
„Gal gali garsiau?“, – priėjęs Eimantas Bendžius paprašė prie pulto sėdėjusio garso režisieriaus ir kartu su kitais komandos draugais nuėjo laidyti tritaškių. Tarp jų buvo ir Mantas Kalnietis, smaigstęs vieną tolimą metimą po kito. Susikaupimą kartas nuo karto pakeisdavo šypsena ir draugiški delnų pliaukštelėjimai komandos draugams – toks jau yra tas Lietuvos rinktinės kapitonas.
Kalnietis, Sabonis
„Mes už...“, – prieš žengiant ant parketo rinktinės šūkį pradėjo M.Kalnietis ir subūręs likusį ketvertuką šalia bei jį paraginęs keliavo pradėti kovos su olandais. Tam, kas pirmadienio vakarą vyko „Siemens“ arenoje, apibūdinti būtent žodis kova tinka labiausiai.
Firminis įžaidėjo perdavimas, kamuolys Mindaugo Kuzminsko rankose ir pirmieji taškai Lietuvos rinktinės sąskaitoje. Į greitą krepšinį įsijungęs M.Kalnietis netrukus ir įmetė ir pirmąjį savo metimą, o iškart po jo jau nurodinėjo lietuviams, kaip sustoti gynyboje.
„Bravo!“, – surikęs savo komandai plojo M.Kalnietis. Pirmaujant 11:6 nuo olandų atakos apsiginti pavyko.
Įpusėjus pirmam kėliniui rinktinės kapitonas smeigė pirmą savo tolimą metimą. Staigus, greitas ir energingas – toks M.Kalnietis buvo nuo pirmųjų minučių. Būtent toks M.Kalnietis, kokį rinktinėje esame įpratę matyti.
Tačiau Lietuvos rinktinė ėmė atrodyti visiškai kitokia, nei matėme Osijeke. Pasipylė klaidos gynyboje, iš po krepšio olandai ėmė rinkti taškus nestabdomi ir pranašumas jau buvo jų pusėje – 29:28.
„Šioms rungtynėms mano komanda nusiteikusi buvo puikiai“, – po mačo akcentavo olandų treneris Toonas Van Helfterenas.
Kalnietis
Kol olandai nepraleisdavo progų smagintis ir kūrė gražiausių epizodų dešimtuko vertus dėjimus, emocijos ėmė kilti ne tik ant Lietuvos rinktinės suolo, bet ir šalia jo. Ten, kur sėdėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovybė. Arvydas Sabonis su Mindaugu Špoku nervingai ėmė sukti vandens buteliukus rankose, kadangi lietuvių žaidime darnos buvo mažai.
Tuo tarpu po Dainiaus Adomaičio patarimų 32-ejų rinktinės kapitonas dar ir pats kaskart tardavo žodį komandos draugams. M.Kalniečio balsas nuo suolo buvo girdimas labiausiai, o aikštėje buvę rinktinės nariai pritariamai linkėjo jo patarimams ir raginimams.
„Mantas yra kapitonas, labiausiai patyręs žaidėjas. Rinktinėje jis visada turėjo, turi ir turės svarbią rolę, kitaip, nei kartais būna klube. Jis čia jaučiasi gerai, tai atspindi jo žaidimas“, – po rungtynių pripažino D.Adomaitis.
Vis tik sykį, du, tris kartus atkovotas kamuolys niekaip nekrisdavo į lanką, o po kelių Artūro Gudaičio galingų blokų visą aukštaūgio pakilią nuotaiką vėl nusmukdė Charlonas Kloofas. Įspūdingas jo dėjimas su pražanga ir Shane’o Hamminko metimas kone su sirena lygino rezultatą – 39:39.
Kalnietis
Po pertraukos prabėgus keturioms minutėms, pirmuosius taškus Lietuvai staigiu tritaškiu pelnė M.Kalnietis. Pakėlęs ranką jis už perdavimą padėkojo Edgarui Ulanovui, o Lietuvos rinktinė ėmė atsitiesti. Tačiau keli nevykę metimai atkovojus kamuolius ir po jų M.Kalnietis nervingai numojęs ranka sėda ant suolo. Jito Koko dėjimas dar labiau privertė pašėlti kapitoną.
„Ką darai?!“, – baksnodamas į galvą Mindaugui Kuzminskui šaukė jis.
Nuotaika vėl pasikeičia greitai – lyderio vaidmenį apsiėmęs Lukas Lekavičius išveda lietuvius į priekį, o M.Kuzminskui dabar jau ant suolo M.Kalnietis draugiškai pataria neišgyventi dėl nesėkmingų epizodų.
Atrodė, kad atėjo lemiamo kėlinio metas. E.Bendžius kūrė svarbius tritaškius, Lietuvai reikalingus taškus keliais metimais iš eilės pridėjo ir kapitonas. M.Kalnietis savo akį džiuginančią agresiją rodė ne vien taikliais tolimais metimais, bet ir vogtais bei atkovotais kamuoliais – 73:59. Tik to nepakako: trijų minučių olandams buvo per akis, jog skirtumas ištirptų iki 4 taškų, o A.Juškevičiaus nesportinė pražanga ir M.Kuzminsko klaida leido Ch.Kloofui lyginti rezultatą.
Keli pramesti šūviai M.Kalniečiui buvo nė motais – nė kiek nepraradęs pasitikėjimo jis savo svarbiais taškais kėlė ant kojų sirgalius, o po Edgaro Želionio, atrodė, lemiamų taškų jis per pertraukėlę plekštelėjo jam per petį. Pergalė buvo čia pat, tačiau lietuvių planus jaukė Y.Franke’as.
Kalnietis
Per paskutines penkias minutes M.Kalnietis žengė į aikštę parodyti, kad ne veltui jam priklauso rinktinės kapitono raištis. Užsikūręs įžaidėjas vėl priminė seną gerą Mantą Kalnietį. Tą, kurį esame eilę metų įpratę matyti su žalia apranga. Tą, kuris net po blankaus sezono vėl švyti rinktinėje. Tą, kurio mostas aukštyn pakelia ant kojų visą areną. Tą, kurio šaltakraujai metimai atneša pergales. Kaip nutiko ir šįkart – įžaidėjo tritaškis garantavo Lietuvai vietą Pasaulio taurėje.
„Buvo planas mesti man. Milane turėjau laiko, dirbau ties tokiais metimais“, – po rungtynių juokėsi 21 tašką surinkęs M.Kalnietis.
„Drąsos Mantui niekada netrūko“, – spaudos konferencijoje auklėtiniu didžiavosi D.Adomaitis.
„Mano MVP – Kalnietis“, – apie komandos draugą sakė E.Bendžius.
Tai buvo dar vienos rungtynės, kuriose M.Kalnietis parodė, kad yra tikras rinktinės kapitonas, ne tik savo žaidimu, bet ir palaikymu užvedantis komandą. Patyręs įžaidėjas priminė, kad reikalui esant gali ir pagirti, ir atskaityti moralą, ir rėžti apie išspardytus užpakalius. Taip pat daug ką apie atsidavimą ir pagarbą komandos draugams pasako tai, kad M.Kalnietis po mačo nepamiršo padėkoti visiems atrankoje žalius marškinėlius vilkėjusiems vyrams, kurių iš viso buvo 26.
Pirmadienio vakarą M.Kalnietis darkart leido įsitikinti, kad yra tikras karys, kurio komanda – Lietuvos rinktinė.
Norėdami komentuoti prisijunkite.