Kelią į A.Trinchieri pasitikėjimą radęs I.Brazdeikis: buvo nelengva jausti, kad galiu padėti, bet negauti šanso

Ignas Brazdeikis prieš pusantrų metų su nemažomis viltimis vyko į Pirėjų, tačiau tas sezonas lietuviui tapo pilnas iššūkių, nes sėdėti ant suoliuko tekdavo gerokai ilgiau nei būti ant parketo.

Kai vasarą jis sugrįžo į Kauno „Žalgirį“, neabejotinai tiek jis pats, tiek krepšinio sirgaliai laukė, kaip I.Brazdeikis vėl bus svarbus žmogus Nemuno saloje. Tik to teko palaukti.

Pati Eurolygos sezono pradžia nežadėjo nieko blogo, tačiau galiausiai buvo rungtynių, kai puolėjo minutės krito iki dviejų–keturių ar jis net nebuvo registruotas. Tik nuo vasario šviesos I.Brazdeikio kieme atsirado daugiau.

Jis vedė „Žalgirį“ į titulą Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT), tapo MVP, o pastaruosius penkis Eurolygos susitikimus stabiliai buvo ant parketo bent 20 minučių. Tris mačus iš šių penkių jis rinko dviženklį rezultatyvumą, kai tuo tarpu iki tol Eurolygoje viso tai buvo įvykdęs tik keturis sykius.

„Esu kovotojas, man patinka konkuruoti ir noriu komandai kuo labiau padėti laimėti. Galimybė žaisti ir padėti tikrai paryškina dieną. Ypač, kai tą darai aukštame lygyje. Tik vadovaujuosi viena taisykle: niekada nekilk per aukštai ir nekrisk per žemai“, – sako I.Brazdeikis.

Eurolygoje jo vidurkiai per 15 minučių siekia 7,5 taško, 2,5 atkovoto kamuolio, 1,2 perdavimo bei 6,6 naudingumo balo. Pastaruoju metu jis baskams atseikėjo 17 taškų, Paryžiaus klubui – 16.

I.Brazdeikis pripažįsta, kad nepaisant sunkesnio periodo ir Andrea Trinchieri pasitikėjimo paieškų, jis stengėsi tiesiog daug dirbti ir laukti. Laukti progos, kuri, jis tikėjo, tikrai ateis.

Kaip galiausiai pavyko užsitarnauti trenerio pasitikėjimą?

„Esminis dalykas yra supratimas, ko jis iš tavęs nori, kaip jis tave mato sistemoje. Svarbu likti savimi ir žaisti išnaudojant savo stiprybes. Tai padeda aikštėje užsitarnauti minutes. Taip, jis griežtas tam tikrais aspektais, bet jis tas treneris, kuriam turi viską įrodyti savo pasirodymu“, – sako 26 metų 201 cm ūgio lietuvis.

Krepsinis.net – pokalbis su I.Brazdeikiu apie įveiktą sunkų sezono išbandymą, atrastą vietą ant parketo, atsiribojimą nuo Eurolygos skaičiavimų ir permainas sudėtyje.

Brazdeikis

– Eurolygos sezone lieka viso labo penkerios pirmojo etapo rungtynės. Lengva pasakyti, kad dabar svarbiausia koncentruotis tik į artimiausią mačą ir nieko daugiau, bet kaip pavyksta atsiriboti nuo žvalgymosi, kokia yra jūsų situacija?

– Eurolyga yra turnyras, kuriame turi išlaikyti koncentraciją nuo pat sezono pradžios – tokios svarbos čia yra rungtynės. Taip, laukia atsakingas metas, kai spręsis, kas žengs į įkrintamąsias ar atkrintamąsias, bet dabar mums svarbiausia sunkiai dirbti treniruotėse – koncentruotis į tai, ką kontroliuoti galime. Kasdien žiūrime į viską tiesiog žingsnis po žingsnio.

Aš asmeniškai stengiuosi kaip įmanoma vengti žiūrėti skaičiavimus, straipsnius, kurie apžvelgia situaciją. Galvoju tik apie tai, ką pats galiu padaryti, kad padėčiau komandai laimėti. Manau, kai imi žvalgytis per toli, pameti galimybę padaryti savo maksimumą dabar.

– O kalbant ne vien apie šį periodą, ar sezono metu kažkiek skaitote lietuvišką krepšinio žiniasklaidą?

– Sakyčiau, kad praktiškai ne. Jei atvirai, nesu didelis socialinės medijos žmogus, stengiuosi viso to vengti ir atsiriboti kaip įmanoma labiau. Kažkiek tai atėjo ir su patirtimi: supratau, kas yra svarbu, kas ne, nes kai buvau jaunesnis, žiniasklaidą skaičiau daugiau. Tik vėliau supratau, kad geriau jaučiuosi nuo to atsiribojęs.

– Ar jaučiate, kad ta pastaroji pergalė prieš „Paris“ kilstelėjo „Žalgirio“ energiją aukštyn, ne vien tam vakarui?

– Tokios pergalės mums tikrai labai svarbios ir tikrai įgijome daugiau energijos. Užsikūrę sirgaliai namie buvo nuostabūs ir jautėme tai. Dabar reikia laikytis ant šio įgauto pagreičio ir tai panaudoti ruošiantis mačui su „Barcelona“.

Brazdeikis

– Jūs pats pastaruoju metu žaidžiate ir daugiau, ir geriau nei prieš kelis mėnesius. Kaip manote, kada ir kodėl įvyko lūžis, lėmęs jūsų išaugusią svarbą komandai?

– Geras klausimas, nesu tikras, kada. Šį sezoną dirbau tikrai sunkiai ir toliau stengiuosi būti geresniu žaidėju. Jaučiu, kad kadangi pastarojoje atkarpoje žaidžiu daugiau, tai man suteikia daugiau galimybių, kuriomis naudojuosi.

– Kiek laimingesnis pastaruoju metu grįžtate namo po rungtynių ir treniruočių, jei lygintume su rudens bei žiemos periodu?

– Tikrai laimingesnis. Esu kovotojas, man patinka konkuruoti ir noriu komandai kuo labiau padėti laimėti. Galimybė žaisti ir padėti tikrai paryškina dieną. Ypač, kai tą darai aukštame lygyje. Tik vadovaujuosi viena taisykle: niekada nekilk per aukštai ir nekrisk per žemai.

– Kaip psichologiškai tvarkėtės su situacija, kuomet žaidėte po 2, 3 ar 5 minutes arba net nebuvote registruotas mačui?

– Tikrai nebuvo lengva, ypač dėl to, jog jaučiau, kad galiu padėti „Žalgiriui“ laimėti rungtynes. Negauti šanso pabandyti tai padaryti buvo sunku. Bet fokusavausi į vieną – siekti tapti geresniu ir būti pasiruošusiu, kai tik to reikės.

– Ar būsiu teisi sakydama, kad jums tai buvo dar sudėtingiau po metų Pirėjuje, kai dažniau sėdėjote ant suolo nei buvote aikštėje, o grįžęs į Kauną, natūralu, tikėjotės didesnės svarbos?

– Ko gero, kad būsi teisi. Graikijoje taip pat buvo nelengvas sezonas, kai žaisti gaudavau nedaug, bet stengiausi išmokti kuo daugiau iš savo aplinkos, komandos draugų, veteranų, kurie buvo Pirėjuje. Kaip bebūtų, gavau ten vertingos patirties. Nors kurį laiką viskas ir nesiklostė, kaip tikėjausi, žinojau, kad turiu būti visada pasirengęs savo šansui.

– Jei atsuktume laiką keletą metų atgal, kuomet buvote jaunesnis, siekėte įsitvirtinti NBA, ar tuo metu galėjote pagalvoti, jog ieškoti savo vietos po saule Eurolygoje bus taip nelengva?

– Prieš atvykdamas žinojau, kad Eurolyga bus konkurencinga ir talento kupina lyga. Nesvarbu, kurioje komandoje žaisi – visose turi nusipelnyti savo vietos, visose turėsi pasinaudoti progomis, kad kažką įrodytumei. Buvau nusiteikęs, kad turėsiu užsidirbti tas progas.

Brazdeikis

– Treneris Andrea Trinchieri yra griežtas vyras, su kuriuo kartais viskas būna paprasta: klaida, kita – sėdi ant suoliuko. Koks būtų jūsų atsakymas: kaip užsitarnauti jo pasitikėjimą?

– Esminis dalykas yra supratimas, ko jis iš tavęs nori, kaip jis tave mato sistemoje. Svarbu likti savimi ir žaisti išnaudojant savo stiprybes. Tai padeda aikštėje užsitarnauti minutes. Taip, jis griežtas tam tikrais aspektais, bet jis tas treneris, kuriam turi viską įrodyti savo pasirodymu.

– Kuomet kalbėjome su treneriu Gintaru Krapiku, jis teigė, kad sunkiu momentu jūs nepasidavėte ir daug papildomai dirbote su Renaldu Seibučiu. Tai ir buvo jūsų raktas nepamesti pasitikėjimo savimi?

– Absoliučiai taip: taip buvau užaugęs, kad dirbti turi daug ir tuo turi pranokti kitus. Manau, tai man ir leido tapti žaidėju, koks esu. Buvimas treniruočių salėje man padėjo, bet esu žmogus, kuris kelia sau didesnius lūkesčius. Noriu būti žmogumi, kuris padės komandoms siekti pergalių, dėl to ir išlaikau darbą, kad pataisyčiau dalykus, kuriuos galiu pagerinti. Nesvarbu, kokioje situacijoje esu aš, to stengiuosi laikytis.

– Nuo kelių minučių ant parketo galiausiai kėlėte į viršų ne tik KMT taurę, bet ir MVP statulėlę. Ar tuo metu buvimas komandos vedliu jums jautėsi tarsi atpildas už darbą?

– Tai buvo tikrai smagus momentas man, mėgavausi tuo, nors svarbiausia ir buvo iškovoti pačią taurę. Tikrai įdėjome daug pastangų, kad tai padarytume, o mano pasirodymas leido tuo pasidžiaugti dar labiau.

– Jei palygintume pirmą savo sezoną Kaune, kai debiutavote Eurolygoje, ir šį, galima būtų įvardinti, kuris psichologiškai jums kėlė daugiau sunkumų?

– Sunku palyginti, nes kiekvienas sezonas nešė skirtingus iššūkius. Esminis dalykas yra pozityvo išlaikymas ir augimas, ką aš bandau daryti.

– Jaučiate, kad tai dar nėra geriausias žaidimas, kurį galite rodyti šį sezoną?

– Tikrai tai nėra maksimumas, kuriame galiu būti. Tęsiu savo darbą, tobulėsiu, nes kol kas tai tik blykstelėjimas iš to, ką galiu aikštėje.

Walkeris

– Žvelgiant jūsų akimis, kas pasikeitė „Žalgiryje“, kuomet Lonnie Walkeris išvyko atgal į NBA? Ir ar sutiktumėte, kad tokiai komandai kaip „Žalgiris“ kartais gali tapti net naudingiau neturėti vienos išsiskiriančios žvaigždės?

– Į pastarąjį klausimą atsakyti tikrai sunku – priklauso nuo daug detalių. Lonnie tai buvo pirmas kartas Europoje, nėra lengva įveikti šią tranziciją, pats tai žinau. Jis yra geras žaidėjas ir tikrai darė „Žalgirį“ geresniu. Kai Lonnie išvyko, mums buvo svarbu išlikti vieningiems, tikėti vienas kitu ir taip siekti kuo daugiau pergalių.

– Ar sunkiau buvo visiems persigrupuoti dėl L.Walkerio atvykimo ar išvykimo?

– Sunku atsakyti, nes kaskart, kai žaidėjas atvyksta ar išvyksta, visi turi prie to prisitaikyti, ypač, kai kalbame apie komandai svarbų žmogų. Prisitaikyti teko abejose situacijose.

– Kaip žaidėjas, kuris pats išbandė NBA, ar turite atsakymą, kas lemia, iš JAV atvykęs krepšininkas greitai įsilies Eurolygoje ar vargs su tuo ilgiau?

– Susideda daug dalykų, kurie tai lemia. Akivaizdu, kad iš NBA vaikinai atvyksta su daug talento, bet Europoje ne viskas sukasi apie talentą. Čia viską lemia, kaip įsiliesi į sistemą ir joje padėsi komandai laimėti. Priklauso, ir kaip pats žvelgsi į situaciją ir susitvarkysi su šia užduotimi.

– Neseniai atvyko ir naujokas, taip pat iš NBA aplinkos – Isaiah Wongas. Kaip jūs prisitaikote prie jo, o jis – prie „Žalgirio“?

– Jis tikrai yra geras mūsų papildymas, ne tik galintis pataikyti, bet ir įnešantis intensyvumo gynyboje, žaidžiantis kietai. Wongas visada noriai klauso ir nori mokytis naujų sau dalykų. Matosi, kad jis nori pasisemti maksimaliai iš laiko Kaune: jis eina, klausia vaikinų dalykų, domisi. Po pirmos treniruotės buvau pagalvojęs, kad jis neatrodo, kaip naujokas Europoje. Su kokia ramybe jis buvo tada, kokį natūralų žaidimo pojūtį jis turi.

– „Žalgiris“ dar nesibaigus sezonui pasiekė vieną svarbiausių laimėjimų – išsaugojo Sylvainą Francisco. Kiek šaltas yra šio vyruko kraujas ir kiek svarbus „Žalgiriui“ šis pasirašymas?

– Sylvainas yra puikus žaidėjas, turintis daug talento, galintis jį puikiai paversti pelnytais taškais. „Žalgiriui“ tikrai didelis pasiekimas turėti tokio talento žaidėją. Taip pat ne tik aikštėje – ir rūbinėje jis yra ryškus, įnešantis daug naudos mums iš skirtingų perspektyvų. Esame labai laimingi, kad jis čia lieka. Manau, tai tik jo pradžia.

– Esate savo karjeroje sutikęs ryškių ir gerų gynėjų, kaip manote, ateityje Sylvainas gali tapti vienos iš Eurolygos lyderių vedliu?

– Jis turi tam potencialo, be jokios abejonės. Nežinau, kur kryps jo karjera, bet žinau, kad jis aukšto lygio žaidėjas, dar tobulėsiantis, kol kas esame labai laimingi, kad jis žaidžia su mumis Kaune.