Kodėl Šaras gaus Eurolygos metų trenerio apdovanojimą?

Skamba kaip agitacija už tautietį. Sutinku. Žiūrint į šio apdovanojimo istoriją ir bendras vertinimas yra labai subjektyvus, tačiau šiemet, atrodo, visi faktai yra Šarūno Jasikevičiaus pusėje.

Taip, Šaras nelaimėjo Eurolygos reguliaraus sezono ir neturi pagrindinio kozirio. Bet Eurolygai šitas koziris nebuvo svarbus, kai būtent Š.Jasikevičius jį turėjo savo rankose. Taip susiklostė, kad penkis kartus kaip treneris Eurolygos finalo ketverte buvęs ir dukart reguliarųjį sezoną laimėjęs lietuvis savo CV neturi metų trenerio apdovanojimo.

Kai tautiečio treniruojama Barselonos „Barcelona“ dukart laimėjo reguliarųjį sezoną, 2021 m. ir 2022 m., tuomet metų trenerio apdovanojimas buvo skirtas atitinkamai Erginui Atamanui („Anadolu Efes“, reg. sezone 3 vieta) ir Georgui Bartzokui („Olympiacos“, reg. sezone 2 vieta).

Po neužbaigto 2019–2020 m. sezono šie du atvejai buvo išskirtiniai – G.Bartzokas (2023 m.) ir Chusas Mateo (2024 m.) tapo metų treneriais, kai laimėjo Eurolygos reguliarųjį sezoną.

Eurolygai šiemet pakeitė tvarką ir metų trenerio apdovanojimą skirs ne po atkrintamųjų, o iškart po reguliariojo sezono. Skambėtų, kad jį su Pirėjo „Olympiacos“ laimėjęs G.Bartzokas yra realiausias pretendentas tapti metų treneriu ketvirtą karjeroje. Bet tai skambėtų neteisingai. Ne šį kartą.

Jasikevičius

Dar prieš sezoną daugelio sudarytuose reitinguose „Olympiacos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ buvo įvardijami kaip ryškūs Eurolygos favoritai, o kas yra trečia komanda buvo daugiau klausimų nei atsakymų. „Olympiacos“ tik paskutiniame ture paliko Stambulo „Fenerbahče“ antroje vietoje, bet net ne šis rezultatas Šaro nuveiktą darbą padaro labiausiai išsiskiriančiu.

Kai Kaune tapo įprasta girdėti apie „Žalgirio“ problemas po kiekvieno skaudesnio pralaimėjimo, sunku surasti klubą šį sezoną, kuris turėjo daugiau realių problemų nei „Fenerbahče“.

Pažiūrėkime iš pradžių. Pradėkime... Viskas prasidėjo dar net pirmam Eurolygos ginčo kamuoliui neišskridus į orą – pagrindiniu centru projektuotas Luka Šamaničius paliko komandą dėl asmeninių priežasčių ir į ją nebegrįžo. Skylių kamšyti iš Ispanijos vidutiniokų atvyko Khemas Birchas, kuris turėjo tapti laikinu variantu.

Toliau. Sezono išvakarėse pasirašytas Bobanas Marjanovičius buvo toli nuo to, kuris prieš dešimtmetį buvo nestabdoma jėga Eurolygoje. Galiausiai abi pusės išsiskyrė prieš Naujus metus.

Ilgą laiką su „Fenerbahče“ sietas Bruno Fernando galiausiai nutūpė Madrido „Real“, o į Stambulą atvyko jo tautietis iš Angolos Jilsonas Bango, kuris Eurolygoje kol kas žaidžia po 7 minutes.

To rezultatas, kad pagrindiniu komandos centru nominaliai yra Nicolo Melli, o dėl tokios situacijos „Fenerbahče“ dažnai nevengia žaisti žemais penketais net ir Nigelui Hayesui-Davisui pasislenkant į šią poziciją.

Apie centrus pakalbėjome, eikime prie gynėjų. Ir čia reikėjo palaukti tik 125 sekundes Eurolygoje, kad „Fenerbahče“ sirgaliai griebtųsi už galvų – Scottie Wilbekinas krenta ant parketo mače priešų „Olympiacos“, o išvada – negailestinga. Krepšininko sezonas baigtas – plyšo kryžminiai kelio raiščiai.

Į jo vietą atvykęs Skylaras Maysas taip ir nepritapo klube, o didžiausias vasaros pirkinys Wade‘as Baldwinas iš pradžių lapkritį iš rikiuotės iškrito 3 savaitėms, o gruodį atsinaujinus traumai nežaidė dar 2 mėnesius.

Du pagrindiniai komandos gynėjai iškritę. Arba kitaip tariant, dviejų iš trijų svarbiausių klubo krepšininkų nėra. Pagrindinis vidurio puolėjas taip ir nepasikviestas. Bet apie šias problemas Š.Jasikevičius kalbėti nenorėjo, nuolat spaudos konferencijose akcentuodamas žaidimą ant parketo.

Gauname situaciją, kad ne vienose Eurolygos rungtynėse komandos pagrindiniu įžaidėju buvo pernai sunkią kelio traumą išsigydęs ir Vilniaus „Wolves“ žaidęs Artūras Žagaras. Komandos pagrindiniu įžaidėju, kuri Eurolygoje finišavo antra!

Jasikevičius

Ir negali sakyti, kad Stambule panikos nebuvo. Lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo atkarpa, kai per 6 rungtynes Eurolygoje „Fenerbahče“ laimėjo vos sykį, o per du mačus paeiliui prieš Monako „AS Monaco“ ir Barselonos „Barcelona“ bendras pralaimėjimų skirtumas siekė 57 taškus.

Bet tai ir buvo vienintelė atkarpa reguliariajame sezone, kai „Fenerbahče“ žaidimas kėlė abejonių – 2025 metais pirmasis pralaimėjimas patirtas vasarį, o dviejų nesėkmių iš eilės dar nematėme iki šiol.

Šaro genialumą geriausiai parodė į Eurolygą pasikviestas 37-erių Errickas McCollumas. 17 Eurolygos klubų nurašytas veteranas fantastiškai išnaudojamas trumpomis atkarpomis, o su juo per 13 rungtynių „Fenerbahče“ pasiekė 10 pergalių.

Ar yra dar realių konkurentų Š.Jasikevičiui rinkimuose į metų trenerio apdovanojimą? Be Eurolygos reguliariojo sezono nugalėtojo G.Bartzoko galėtume išskirti pelenes istorijas kūrusius Gordie Herbertą ir Tiago Splitterį.

Tiek Miuncheno, tiek Paryžiaus klubai šiemet stebina visus. Visgi tokių rinkimų praktika rodo, kad būti aštuonete neužtenka – metų apdovanojimo negavo nei su „Žalgiriu“ atkrintamąsias pasiekęs Kazys Maksvytis, nei net finalo ketvertą pasiekęs tas pats Š.Jasikevičius.

Taip nutiko, kad nuo 2005 metų skiriamas apdovanojimas dar nė karto neatsidūrė specialisto iš Lietuvos rankose. Sunku būtų paaiškinti situaciją, jei tai nepasikeis šiemet. Tada jau reikėtų prisiminti legendinį Graikijos ir Serbijos klubų mėgstamą šūkį: „Euroleague mafia!“

Aišku, kad labiau už viską 49-erių Š.Jasikevičius norėtų gegužę iškovoti pirmą Eurolygos titulą prie komandos vairo. Bet metų trenerio apdovanojimas įprasmintų milžinišką atliktą darbą reguliariojo sezono metu.

Eurolygos metų trenerį po reguliariojo sezono pabaigos rinks 18 lygos komandų strategų.

„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje