„Lietkabelio“ skautas išskyrė, kuriuos varžovus analizuoti buvo sunkiausia

Panevėžio „Lietkabelio“ komandos trenerių štabe šiame sezone matome naują veidą – prie vyr. trenerio Nenado Čanako ir asistento Laimono Eglinsko prisijungė skautas Simas Juraitis.

26-erių S.Juraitis dar yra jaunas specialistas, bet jau sukaupęs daug skirtingos patirties – iš arti susipažino tiek su vyrų, tiek su moterų krepšiniu.

„Lietkabelio“ oficialiai svetainei S.Juraitis papasakojo apie savo darbo subtilybes, ateities planus ir pažvelgė į būsimą varžovą Jonavos „CBet“, su kuriuo panevėžiečiai pradės naujus metus, kai sausio 2-ąją „Cido“ arenoje sieks atsirevanšuoti už nesėkmę pirmajame „Betsafe-LKL“ rate, kai varžovams svečiuose buvo nusileista 66:74.

– Po rungtynių su „Nevėžiu“ dar ilgai širdis drebėjo?

– Tokios rungtynės kainuoja labai daug nervų. Tai parodo, kad LKL nėra tokių ekipų, kur gali galvoti, jog laimėsi lengvai. Visos gali kovoti ir laimėti, ką jau matėme šiame sezone. Nereikia žiūrėti į jų užimamą vietą turnyrinėje lentelėje, o žvelgti į kiekvieną oponentą rimčiausiai, kaip tik įmanoma.

– Kaip atrodė jūsų kelias iki „Lietkabelio“?

– Pradžioje darbavausi Nacionalinėje krepšinio akademijoje, kur turėjau vaikų ir darželinukų grupes. Profesionalaus krepšinio kelią pradėjau KTU pas Vytautą Pliaugą. Gavau pasiūlymą darbuotis moterų komandoje su treneriu Mantu Šerniumi, o vėliau tęsiau darbą „Aistėse“. Tada perėjau į „Mažeikių“ klubą, kuris žaidžia NKL, o iš ten – į „Lietkabelį“.

– Kodėl būtent skauto darbas?

– Man patinka gyvenime viską analizuoti, suprasti procesus, kodėl viskas vyksta būtent taip. Užaugau su sportu, baigiau sporto mokyklą. Pirmas žingsnis iki vyr. trenerio yra skauto darbas, nes matai visą virtuvę, visus derinius. Manau, kad tai yra pagrindas, kas leistų viską pradėti ir „užsikabinti“. Čia galima kaupti daug žinių, kurios bus naudingos siekiant tolimesnių tikslų.

– Galutinis tikslas – vyr. trenerio postas?

– Nenoriu skambių frazių, bet, manau, kad didžioji dalis trenerių nori tapti vyr. treneriais. Mano galvoje taip pat yra šis planas.

– Papasakokite, kokios jūsų užduotys „Lietkabelio“ komandoje.

– Esu atsakingas už varžovų analizę – turiu peržiūrėti 3–4 oponentų rungtynes ir pateikti tiek treneriams, tiek žaidėjams aktualią informaciją, kaip varžovai ginasi, kokius derinius naudoja puolime. Rungtynių metu turiu atpažinti varžovų derinius ir iškart perduoti informaciją žaidėjams, kurie yra aikštelėje. Treniruočių procese padedu kiek įmanoma – tai yra ir darbas individualiai. Man labai patinka, kad treneris Nenadas leidžia pasireikšti ir treniruočių procese.

– Kaip greitai pavyko surasti bendrą kalbą su L.Eglinsku ir N.Čanaku, kadangi buvote naujas štabo narys?

– Tiek Laimonas, tiek Nenadas yra geri žmonės. Pradžioje galbūt pats save varžiau, bet abu jie padėjo man integruotis į jų kolektyvą. Po truputį įsibėgėjome ir susidraugavome. Tai duoda rezultatą tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Dabar palaikome gerus santykius ir susitinkame net laisvalaikiu.

– Analizavote moterų komandų žaidimą, NKL ekipų, o dabar – LKL bei Europos taurė. Koks tai yra skirtumas?

– Kalbant apie moterų krepšinį, daug skirtingų detalių. Niekada negalvojau, kad tokiame lygyje, kokiame dirbu dabar, toks svarbus yra detalių klausimas – treneris akcentuoja, kad 1–2 klaidomis mažiau gali pakeisti mūsų galutinį rezultatą, ką šiame sezone Europos taurėje ir matėme. Žemesniame lygyje nėra tiek detalių – ten visumoje kažkas neveikia. Aukštesnio lygio krepšinyje žaidėjų greičiai kiti, didesnis krepšinio supratimas, todėl ir pats derinių išpildymas visiškai kitoks. Adaptacijai tikrai prireikė laiko.

– Kuriuos jau analizuotus varžovus šiame sezone galėtumėte išskirti?

– Nemažai padirbėti reikėjo ties „Partizan“ analize, kadangi Željko Obradovičius turi daug derinių po minutinių pertraukėlių. Atrodo, kad žaidimas gana paprastas, kur vyrauja „du prieš du“, bet buvo daug opcijų, kurias reikėjo išgvildenti. Dar galėčiau išskirti Hamburgo „Towers“, kur vyrauja ispaniškas krepšinis dėl vyr. trenerio Pedro Calleso. Jų žaidimas man asmeniškai paliko didelį įspūdį. Daug reikėjo atiduoti jėgų mūsų žaidėjams, kad spėtų paskui juos bėgioti.

– Laukia rungtynės prieš „CBet“, kuriai nusileista pirmajame rate. Kokia tai komanda?

– Jie turi trenerį Šeškų, kuris nėra tipiškas treneris ne tik LKL, bet ir visoje Europoje dėl savo stiliaus. Tai yra didelė „CBet“ stiprybė, kadangi jie daugiau žaidžia individualiai. Turi derinių, bet juos laužo savo individualiais veiksmais. Individualus krepšinis yra dominuojantis, kadangi žaidėjai surinkti su geru krepšinio supratimu. Svarbiausia bus apsiginti „vienas prieš vieną“ ir laikytis savo gynybos taisyklių.

„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje