„Lietkabelio“ varžovams panevėžiečius pavyzdžiu pateikiantis S.Kulvietis: mums nesiseka
interviu (1)
Europos taurėje šį sezoną daug lietuvių nėra, bet vienas jų atstovauja Vroclavo „Šlask“ ekipai. Kaip keistai tai beskambėtų, tik būdamas 32-ejų Saulius Kulvietis žaidžia debiutinį sezoną Europos taurės turnyre.
30 minučių tarptautiniame fronte ir 32 minutės Lenkijos lygoje – tokie yra lietuvio šio sezono vidurkiai. Tiek laiko karjeroje jis dar nėra žaidęs niekur, tiesa, tai neapsiėjo be pasekmių. Prieš porą savaičių S.Kulvietis pasitempė kirkšnį ir iškrito iš rikiuotės.
Kol kas lietuvis žaisti negali, tad praleis ir būsimą Europos taurės mačą su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“.
„Gavosi daug rungtynių, daug minučių, gal ir neatlaikiau. Buvo truputį per daug. Komandoje buvo problemų su kito aukšto nusipirkimu, vienas atvyko praeitą savaitę – neperėjo medicininės apžiūros, kitas atvyko dabar – ko gero bus paskelbtas netrukus. Gal kažkiek padės, nes labai trūko didelių žmonių“, – pripažįsta jis.
Europos taurėje S.Kulvietis pelno po 7,6 taško, atkovoja 4,6 kamuolio, atlieka 1,8 perdavimo bei renka 4,2 naudingumo balo. Vis tik jis pats neslepia, kad demonstruotas pataikymas jo toli gražu netenkina, bet tai – ir nuovargio vaisius. Lietuvis šiame sezone pataikė 3 iš 10 dvitaškių ir 9 iš 33 tritaškių.
Pati „Šlask“ komanda stringa. B grupėje ji vienintelė neiškovojo nė vieno laimėjimo per 7 mačus, o Lenkijos pirmenybėse šiuo metu žengia vos dešimta (4/5), nors praeitą sezoną iškovojo sidabrą.
„Nepatekimas į atkrintamąsias būtų fiasko“, – teigia S.Kulvietis, besitikintis, kad jo komanda iš duobelės išsikapstys.
– Teko matyti, kad socialiniuose tinkluose kvietėte lietuvius į rungtynes su Panevėžio ekipa. Ar Vroclave apskritai turite kažkokią lietuvių sirgalių mažą bendruomenę?
– Neteko to matyti, bet dabar vyksta projektas „Poland travel“ ir manęs paprašė įrašyti tokį vaizdo įrašą. Žinau, kad dabar atvyks Panevėžio sirgalių, tai suderinau su klubu, kad jiems duotų 12 bilietų į zoologijos sodą, kuris labai gražus. Kai nežaidi, kažką ir prisigalvoji (Juokiasi).
Šiaip Vroclavas labai gražus miestas, nors Lietuvoje apie Lenkiją stereotipas yra gan prastas. Tai – europietiškas miestas, visi šneka angliškai, jis turi daug gražių vietų, o prie šilto oro atrodė dar gražiau. Visi giria Kalėdų mugę, dar nebuvau, bet girdėjau, šią savaitę atsidarys ir bus labai gražu.
– O kokie yra vietiniai Vroclavo sirgaliai?
– Aktyvūs. Namų rungtynėse turime pagrindinę tribūną, kuri pasikuria. Visas miestas mėgsta krepšinį, žmonės ateina, vyksta į išvykos rungtynes net po 7 valandas, nors nelabai mums sekasi. Atstumai čia irgi ne lietuviški po pora valandų. Žmonės labiau orientuojasi į Lenkijos lygą nei Europos taurę, kurią truputį yra palaidoję, nes kone viską gauname porą metų.
– Teisingai suprantu, kad pralaimėjimai Europos taurėje visiškai nekelia problemų „Šlask“ organizacijai?
– Man gal keista, kad su tuo susigyvenama paprastai. Jie turi sutartį su turnyru, kuri baigsis po šio sezono, o per dvejus praeitus metus „Šlask“ laimėjo tik 4 kartus, tad dėl to prie pralaimėjimų buvo priprasta. Bandau pateikti kitaip, sakau: kodėl? Man jie sakė, kad jei laimime Lenkijos lygoje, reiškia, čia galime ir pralaimėti, nieko blogo nebus. Lietuvoje ko gero yra kaip tik atvirkščiai. Tik problema, kad mes ir Lenkijoje dabar pralaimime, nesame aštuonete, truputį dėl to yra panika.
Tikrai galima žaisti Europos taurėje, tereikia daugiau noro ir sėkmės. Niekas nesako, kad reikia laimėti Las Palme išvykoje. Kuo mes labai skiriamės nuo „7bet-Lietkabelio“? Vietiniai žaidėjai, užsieniečiai daugiau mažiau tas pats, gal tik mentalitetas kitoks – kas keista, nes yra šalia Lietuvos. Jie prato prie pralaimėjimų ir lengviau juos išgyvena.
– Nemanote, kad toks mentalitetas nesąmoningai persidavė ir Lenkijos lygos kovoms?
– Yra yra tų problemų. Bandome jas spręsti, prieš dvi savaites pakeitėme trenerį, bet yra daug sudedamųjų. Ilgą laiką žaidėme be įžaidėjo. Tada atvyko Frankie Ferrari, pabuvo 4 dienas, sužaidė vietines rungtynes, bet baigė karjerą – antrąkart. Turime pernai Utenoje žaidusį Jawuną Evansą, kuris sužaidė pasirengime, sužaidė porą mačų grįžęs ir vėl susitraumavo prieš Klužo Napoką. Dabar jis iškritęs porai mėnesių.
Dabar atvyko „Ryte“ žaidęs Kendale‘as McCullumas, jam reikia prisitaikyti. Labai nesiseka, atrodo, kažkas persekioja, visad kokios problemos. Vos ne mėnesį žaidėme be normalaus įžaidėjo, treneriui buvo sunku, jis laukė papildymo, bet buvo atleistas. Atvyko naujas specialistas, treniruotis nėra kada, žaidžiame ir žaidžiame, bet žiūrėsime.
Kulvietis
– K.McCollumas greitai tapo vienu iš „Šlask“ lyderių su 15 taškų ir 5 rezultatyvių perdavimų statistika. Jaučiasi, kad su juo komandos veidas pakito?
– Be abejo, jis daug davė agresijos, greičio, kamuolio judėjimo. Atrodė, mes jau pamiršę buvome, ką reiškia bėgti greičiau, mūsų puolimas tapo labai statiškas. Labai trūko įsiveržimų, numetimų, tapome kaip veteranai. Pastarosiose rungtynėse jis nesužaidė ir vėl mums buvo sudėtinga, esame nuo jo priklausomi. Laukiame Evanso sugrįžimo, su juo bus visai kas kita. Rungtynėse su rumunais pirmavome 16 taškų, bet tada Evansas patyrė traumą trečio kėlinio gale, o mes galiausiai pralaimėjome. Jis grįš po 7–14 dienų, turėsime du neblogus gynėjus, bus kitas vaizdas.
– Kaip manote, sutapimas, kad „Šlask“ žaidžia du pernai Lietuvoje rungtyniavę žaidėjai ir jūs, ar komandos valdžia atidžiai seka Lietuvos krepšinį?
– Net nežinau, manęs niekas apie žaidėjus nieko neklausė, gal tai sutapimas. Dar ir Parachovskis anksčiau žaidęs „Ryte“, yra čia susidūrusiu su Lietuva. Gal ir seka jie Lietuvos krepšinį, kurį lenkai tikrai gerbia. Ko gero ir sunkiau pasirašyti žaidėjus iš Ispanijos lygos nei Lietuvos.
– 32 metai ir debiutas Europos taurėje – kaip jums tai skamba?
– Keista (Šypsosi). Europos taurės lygis susivienodino su Čempionų lyga. Norisi pradėti laimėti ir būti tikra Europos taurės komanda. Vasarą nelabai buvo kažko įdomaus kituose klubuose, kurie žaistų tarptautiniuose turnyruose. Dėl to „Šlask“ mane ir sudomino. Komanda gal nėra stipriausia, bet galimybė buvo įdomi. Labai norėjau žaisti daugiau rungtynių, bet pasisuko taip, kad per tą kiekį ir iškritau (Juokiasi). Du pastaruosius sezonus žaidžiau po kartą per savaitę, ypač pernai Turkijoje teko kažką praleisti dėl traumos, kažką – dėl legionierių limito, tad viso ant parketo buvau tik 12 mačų. Norėjosi, kad būtų daugiau.
– Kai kurios komandos per mėnesį gali sužaisti panašų kiekį.
– Turkijoje apskritai yra tik 30 rungtynių reguliariame sezone. Jos gaunasi labai svarbios, bet jei iškritai pusantro mėnesio, jau praleidai 6 mačus. Tada grįžai po traumos, jau žaidėjų yra daugiau, kažkas – neregistruotas, vėl praleidi. Tada žaidi kas 2–3 savaites, galvoji blemba, sportuoji, o rungtynių nėra (Juokiasi).
– Prieš sezoną ko gero jūsų niekas neįspėjo, kad minučių bus net daugiau nei 30?
– Nelabai. Turėjau nuojautą, kad bus minučių iki 30, bet kad daugiau – nemaniau. Maniau, bus lengvesni reikalai Lenkijoje, labiau prisidės vietiniai, bet tenka ir prieš silpnesnes komandas čia žaisti po 33 minutes.
Kulvietis
– Kiek pats buvote patenkintas savo rodoma žaidimo kokybe?
– Tikrai galėjau žaisti geriau. Procentai – labai prasti, ko gero, prasčiausi karjeroje, bet viskas gerai būna 2–3 kėlinius, vėliau nusėsta jėgos, gaunasi, kad pataikymas krenta. Norisi geriau, bet kaip sakau, yra daug sudedamųjų: trūksta žaidėjų, kažkas ne savo pozicijoje, o kai žaidžia blogai komanda, ir pats randi savo vietą sunkiau. Nepratęs esu tiek žaisti ir mesti. Panašiai pastarąjį kartą žaidžiau gal pas Virgį Prienuose, bet net ten vidurkis buvo mažesnis. Aišku, sezono eigoje jis apsilygins ir čia.
– Atrodo, kad savo karjeros stotelėmis artėjate Lietuvos link vis arčiau. Neatrodo, kad vėliau laukia jau ir sugrįžimas namo?
– Per daug apie tai negalvoju, matysiu. Nesu nusiteikęs nežaisti Lietuvoje, viskas gerai su ja. Kartais norisi pabūti užsienyje – įdomiau, egzotiškiau, nors Lenkija gal ne tokia egzotika kaip Turkija (Šypsosi). Vis tiek yra galimybė pažaisti Europoje. Jei Lietuvoje tokių opcijų nėra, vyksti į užsienyje.
– Kokį įspūdį šį sezoną jums palieka „7bet-Lietkabelis“ – būsimas „Šlask“ varžovas Europos taurėje?
– Beje, net gandų buvo, kad atleidus mūsų praeitą trenerį variantas mums buvo Štelmaheris. „7bet-Lietkabelis“ visada yra geras pavyzdys, kaip turint tokią lietuvišką sudėtį žaisti gerai, grįžus Čanakui. Kad ir žaidėjai iškrenta, rezultatai yra geri, rungtynės laimimos – kaip ir praeitą savaitę prieš Ankarą, nors atrodo, kaip įmanoma. Kartais bandau lenkus įtikinti: pažiūrėkite, nuo mūsų jie per daug nesiskiria, mes irgi galime kažką laimėti Europos taurėje.
Gal jie labai vertina Lietuvos krepšinį, bet man sako: pažiūrėk, gera komanda – geri žaidėjai. Taip, gera komanda, bet nėra kažko ir stebuklingo Europos masteliais. Paėmus tokius lietuviukus kaip „7bet-Lietkabelio“ po vieną, jie užsienyje niekuo neišsiskirtų, bet kai juos sudedi į komandą, jie žaidžia gerai. Mes, lietuviai, tokie esame, įpratę žaisti komandiškai, žinome, kur atiduoti pasą, kur įkirsti, kur padėti.
– Kuomet Nenadas Čanakas tik prisijungė prie Panevėžio ekipos, joje dar žaidėte pats. Ar tai, kokią komandą jis lipdė tada, ir kokią kuria dabar – panašus vaizdas?
– Sunku lyginti, nes tada ir jis pats tik apsiprato, o dabar iš vidaus komandos nematau aš. Nenadas daro gerą darbą, priprato, vos atvykęs nežinojo daug lietuvių ir komandų, o dabar po 5 metų žino viską. Žmogus prisitaikė ir pritaikė savo schemas. Lietuvos krepšinis vis tiek specifinis, su daugiau galvos ir taktikos, pozicinio žaidimo.
– N.Čanakas yra išimtis iš taisyklės, kai užsienietis tiek metų praleidžia Lietuvos klube. Kaip manote, kodėl jis taip tiko Panevėžio ekipai, o ji taip tiko jam?
– Daug sudedamųjų: geri rezultatai, geras mikroklimatas, geri žaidėjų atsiliepimai, geri vadovybės santykiai su treneriu. Kodėl turi kažką keisti, jei viskas gerai? Jei kažkurį sezoną rezultatai būtų prasti, gali kažką galvoti. Lietuvoje kantrybės mažai kas turi, keli pralaimėjimai ir prasideda pakitimai ar nori atleidinėti. Ta kantrybė „7bet-Lietkabelį“ veda prie geresnių rezultatų.
– Su kokiomis mintimis einate į rungtynes su panevėžiečiais?
– Neiname pralaimėti (Juokiasi). Ruošiamės normaliai, kaip ir visiems mačams, tik turėjau omenyje, kad pralaimėjimus čia priimame lengviau. Einame bandyti laimėti, kovoti, kaip gausis – taip. Svarbiausia bus pristabdyti Oreliką, viskas sukasi apie jį, ypač, kai jie neturi Valinsko ir Sirvydžio. Jis kuria daug situacijų, susimeta pats ir yra pagrindinis žmogus ten.
– Yra reiškiniai, kurie kasmet kartojasi, bet vis dar kažkiek stebina: Virgio komandų žaidimas su 7 žaidėjais, Oreliko dominavimas. Ar pastarasis dar stebina jus?
– Manęs tikrai nebestebina, jis rodo gerą formą, bet taip žaidžia visą karjerą. Jei jam leidžia kurti, mesti, jis atrodys gerai. Turkijoje buvo kitoks žaidimas – buvo kitaip, jam ne taip tiko, o Panevėžyje jis atrado savo vietą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.