Lietuviai Europos taurės užsienio klubuose: dabartis – toli nuo piko skaičių

Vasara eina į pabaigą, o klubai jau renkasi ruoštis naujam sezonui. Krepsinis.net portalas trumpai apžvelgs, kaip tarptautinėse pirmenybėse šį sezoną atrodys lietuvių pajėgos. Šįkart žvilgtelėsime į Europos taurės komandų sudėtis, palygindami jas su ankstesniais metais.

Vėliau šią savaitę dėmesio skirsime ir Čempionų lygai. Apie Eurolygą rašėme anksčiau. Vertėtų pabrėžti, kad apžvelgsime tik tuos tautiečius, kurie atstovavo ar atstovaus užsienio klubams, o ne Lietuvos komandoms.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos krepšininkų gretos ne tik Eurolygoje, bet ir Europos taurėje nebuvo itin gausios. 

Galima sakyti, kad šių penkerių pastarųjų metų skaičiai yra gana panašūs ir gerokai atitolę nuo tų, kuriuos turėjome pastarojo dešimtmečio pradžioje.

2016–2017 m. sezone įvyko lūžis, kai Europos taurėje žaisti liko vienintelis Martynas Pocius, baigęs karjerą Mursijos UCAM klube.

Po metų turnyre matėme jau tris lietuvius ir tai – neblogas pasiekimas, žvelgiant į šiuos laikus. Adas Juškevičius tada atstovavo Stambulo „Galatasaray“, Tautvydas Lydeka – Limožo CSP, Marius Grigonis – Berlyno ALBA.

2018–2019 m. Berlyne Marių pakeitė Rokas Giedraitis, tuo tarpu Deividas Dulkys atstovavo Gdynės ARKA ekipai, o Mantas Kalnietis – Vilerbano ASVEL.

Praeitą sezoną Europos taurėje pažaisti spėjo taip pat trys tautiečiai: Ovidijus Varanauskas neilgai gynė Limožo CSP garbę, tuo tarpu Krasnodare matėme Manto Kalniečio ir Mindaugo Kuzminsko duetą.

Beje, jeigu niekas nepasikeis, kitą sezoną Europos taurės turnyre taip pat matysime šiuo du lietuvius ir „Lokomotiv-Kuban“ žaidėjai bus vieninteliai mūsų šalies atstovai šiame tarptautiniame turnyre.

Visiškai kitaip atrodė pirmasis pastarojo dešimtmečio penkmetis.

Gausiausiai lietuvių – aštuoni – Europos taurėje žaidė 2012–2013 m. sezone. Tiesa, tais laikais Europos taurė buvo išsiplėtusi labiau, sezone matyti galėdavome net po 48 komandas, o Europoje solidžiau atrodė ir tokie klubai kaip Ukrainos.

Pavyzdžiui, Michailas Anisimovas su Dainiumi Šalenga tą sezoną gynė Kijevo „Budivelnik“ garbę, Simonas Serapinas – Mariupolio „Azovmaš“. Du lietuvius – Antaną Kavaliauską ir Donatą Zavacką turėjo Rygos VEF ekipa, taip pat – „Lokomotiv-Kuban“ – Simą Jasaitį ir Mantą Kalnietį. Mantas Česnauskis atstovavo Zelionos Guros „Stelmet“.

Kiek mažiau – septyni lietuviai Europos taurėje žaidė 2014–2015 metais. Bonos „Telekom Basket“ garbę gynė Tadas Klimavičius su Benu Veikalu, Emilijos Redžo „Grissin Bon“ ekipa taip pat sudėtyje turėjo porą lietuvių – Rimantą Kaukėną ir Kšištofą Lavrinovičių. M.Kalnietis rungtyniavo Krasnodare, Mindaugas Katelynas – Bamberge, o Marius Runkauskas – Pitesčio CSU klube Rumunijoje, kur praleido ne vienerius karjeros metus.

Po metų gretos kiek praretėjo: Bonoje liko tik T.Klimavičius, Emilijos Redže Kšištofą keitė Darjušas, Artūras Milaknis bandė laimę Kazanės „Unics“, o Ovidijus Galdikas spėjo 5 mačus sužaisti Gran Kanarijos „Herbalife“ klube.

2013–2014 metais Bilbao komandoje tandemą sudarė Mindaugas Lukauskis su A.Kavaliausku, Liublianos „Union Olimpija“ aprangą vilkėjo Deividas Gailius, Bonoje taip pat buvo lietuvių – šįkart B.Veikalas ir D.Zavackas, o Rygoje rungtyniavo Tomas Delininkaitis.

Ir tik dešimtmečio pradžioje lietuvių kompanija antrame pagal pajėgumą Europos turnyre buvo sąlyginai mažesnė: VEF marškinėlius vilkėjo A.Kavaliauskas ir D.Zavackas, Martynas Andriuškevičius bandė laimę Salonikų PAOK, o Giedrius Gustas gynė Zgoželeco „Turow“ garbę.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams