Lietuviui keliauti į NBA padėjo šachmatininkas
Vakar sukako 14 metų nuo tos dienos, kai legendinis Lietuvos
krepšininkas Šarūnas Marčiulionis pralaužė ledus - pasirašė sutartį su
NBA klubu "Golden State Warriors" ir tapo pirmuoju Sovietų Sąjungos
krepšininku geriausioje pasaulio lygoje.
"Tai apie ką kalbėsim? Birželio 20-ąją? Pasirašiau sutartį? Aišku,
prisimenu. Seniai tas buvo - prieš keturiolika metų", - su nostalgijos
gaidele kalbėjo Š.Marčiulionis, kuri dabar jau dažniausiai pristatomas
kaip verslininkas.
Padėjo G.Kasparovas
- Galite prisiminti, kaip tai buvo?
- Tai įvyko po Europos čempionato. Sutartį pasirašiau JAV ambasadoje
Zagrebe. Situacija buvo labai sudėtinga, nes nemažai žmonių Sporto
komitete buvo prieš. Tada nelabai supratau, kas tai per sutartis, kokie
ten pinigai, nes iki tol didžiausias turtas buvo mašina "Volga" bei
kelių kambarių butas. Tai buvo didelė atsakomybė, nes važiavau į
nežinią, kur reikėjo maksimalių fizinių ir protinių pastangų.
- Ar sunku buvo išvažiuoti į JAV?
- Trukdžių buvo labai daug. Tiek iš klubo, tiek iš įvairių institucijų.
Čia man padėjo pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas
(G.Kasparovas pasiūlė š.Marčiulioniui legalų būdą - atiduoti 150
tūkstančių JAV dolerių Lietuvos vaikų fondui, Lietuvos žurnalistų
sąjungai bei Lietuvos žurnalistų mokyklai ir taip išvengti Maskvos
finansinių pretenzijų - aut. past.). Parašiau pareiškimą ir mane atleido
iš Sąjungos rinktinės, po kito pareiškimo - iš "Statybos". Tapau
laisvuoju agentu ir pagal buvusį Darbo įstatymą galėjau pasirašyti
sutartį. Ėjome legaliu juridiniu keliu, kuris, taip vadinkime, darbo
žmogui tais laikais buvo miglotas ir nepažįstamas.
- Kokie buvo pagrindiniai trukdžiai?
- Goskomsportas iš pradžių norėjo pjauti mano algą per pusę. Apskritai tas
įstatymas yra labai įdomus ir jį reikėtų aprašyti, nes istorijoje nėra
buvę, kad žaidėjas, kuriam yra daugiau nei 30 metų ir kuris Tarybų
Sąjungai yra atidavęs jau gana nemažai jėgų, nepaisant savo atlyginimo
užsienyje, turi gauti ne daugiau kaip 600 dolerių (konsulo algos). Man
atrodo, kad Uljana Semionova (217 cm TSRS krepšininkė - aut. past.)
tokiomis sąlygomis ilgą laiką rungtyniavo Ispanijoje. Paskui buvo
reikalaujama tik pusės algos. Turėjau tokią nuostatą - geriau
atiduosiu, bet neleisiu, kad iš manęs atimtų tai, kas man priklauso.
Sporto departamente mane palaikė Vytas Nėnius, sakydamas, kad kodėl
nevažiuoti, jei tai naudinga Lietuvai ir krepšiniui. Tikrai ne visi taip
manė.
NBA nebuvo naujovė
- Kaip į jūsų sprendimą vykti į NBA reagavo komandos draugai? Nelaikė
to beprotyste?
- Iki tol su kitais krepšininkais valstijose buvome kelis kartus, turėjome
porą stovyklų, treniravomės su "Atlanta Hawks" žaidėjais. Taip pat
pažinojau Deividą Robinsoną ir Mitchą Richmondą, kurie žaidė už JAV
rinktinę. Galėjome įvertinti savo galimybes, turėjome nemažai
patirties, tačiau, be abejo, žaidimo ir treniruočių sistema, kalba tuo
metu buvo nelengvas dalykas.
- Kaip elgėsi "Warriors" klubas? Ar jis bandė padėti jums išvažiuoti ir
įvairiais kitais klausimais?
- Dėl manęs kovojo tiek "Warriors", tiek "Hawks". Pastarojo
klubo viceprezidentas Robertas Wussleris buvo atvažiavęs
į Vilnių, nes buvo toks 1986 metų susitarimas atiduoti Volkovą ir mane į
"Hawks" santykiams gerinti po Jugoslavijos žaidynių. Nemažai padėjo
Donas Nelsonas, kuris per susitikimus Vilniuje dažnai užbėgdavo pas mane
į namus. Man patiko "Warriors" požiūris, todėl pasirinkau tą komandą.
Rūpinosi solidi agentūra
- Ką prieš jums išvažiuojant kalbėjo A.Gomelskis?
- Man atrodo, kad jis buvo vienas iš tų, kurie šildėsi ant mano komisinių.
- Ar pasitikėjote krepšinio agentūra, kuri tvarkė juridinius klausimus?
- Mano sutartimi rūpinosi "International Management Group" (IMG), kuri
yra rimta ir solidi firma. Ji klausimus sprendė profesionaliai, greitai
ir suteikė man juridines sąlygas išvažiuoti.
- Tikriausiai remdamasis savo patirtimi ir nutarėte steigti krepšinio
agentūrą Lietuvoje?
- Daugiausiai dėl to, nes žinau, ką reiškia turėti konsultantą,
finansų patarėją ir kitus žmones, kurie gali padėti. Negali taip
būti, kad žaidėjas negautų atlyginimo po šešis mėnesius, nes jis juk
turi valgyti. Nemanau, kad tokių komandų savininkai ar administratoriai
tiek pat laiko neišmoka algos sau. Žaidėjas nėra nuo to apdraustas, tad
problema egzistuoja.
Priėmė teigiamai
- Grįžkime prie NBA. Kaip jus priėmė komandoje?
- Priėmė teigiamai. Aišku, reikėjo už viską kovoti, bet neigiamo požiūrio
nebuvo.
- Ar su jumis, europiečiu, elgėsi kitaip nei tarpusavyje?
- Nebent teisėjai. Jie turėjo nuostatą, kuri laikėsi gana ilgai, kad
europietis negali žaisti krepšinio. Tą pati jautė Divacas ir Petrovičius
ir dažnai pasiguosdavome, kad mus dusina. Dabar šito nėra - europietis
kvalifikuojamas kaip bet kuris kitas žaidėjas.
- NBA nebuvo daug baltaodžių krepšininkų. Nejautėte diskomforto ar
diskriminacijos?
- Nebijojau kontakto, nebijojau autoritetų, nes jų
nepažinojau. Dirbau savo darbą, kiek sugebėjau. Buvo problemų, kai
patyriau nugaros traumą. Visų pirma turėjau nugalėti save.
Psichologinis perėjimas truko mažiausiai pusmetį, kol viskas grįžo į
savo vietas.
- Kaip į jūsų žaidimą reagavo spauda bei aistruoliai?
- Draugai surinko laikraščius, kurie apie mane rašė, reikėtų paskaityti.
Jaučiau paprastų žmonių palaikymą. San Francisko apylinkėse yra šauni
lietuvių kolonija, kuri irgi mane palaikė.
Deklaravo esąs lietuvis
- NBA dažnai naudoja krepšininkų vardą rinkodaros tikslais, pavyzdžiui,
kino Jao Mingo. Ar jūsų vardo nenaudojo komerciniais ar kitais
tikslais?
- Kinija - ne Lietuva. NBA įvertino tą didžiulę rinką, kurioje krepšinis
yra tarp populiariausių sporto šakų. Vos atvykęs į NBA deklaravau, kad
esu lietuvis, o ne rusas. Amerikiečių geografinės ir istorinės žinios
nėra labai geros, tačiau po metų bent jau žiniasklaida tą skirtumą
suprato. Rinkodaros atžvilgiu NBA geriau būtų, jei bučiau rusas, nes tai
sukeltų kur kas didesnį susidomėjimą. Mano pavardė nebuvo nei Petrov,
nei Ivanov, todėl reikėtų pasikeisti pavardę (juokiasi).
- Ar nebuvo amerikiečiams problemų ištarti jūsų vardą ir pavardę?
- Vardą jie trumpino, vadino Aruni. O pavardė mano yra "nemarketinginė"
(juokiasi), todėl ištarti ją jiems buvo nelengva.
Norėjo žaisti, o ne dirbti
- Ar jūsų sutartis su "Warriors" kaip nors paveikė jūsų
rinktinės draugus?Ar jie domėjosi, kaip jums ten sekasi ir ar verta ten rungtyniauti?
- Tais laikais visi turėjo savo tikslus - Sabonis su Chomičiumi
išvažiavo į
Ispaniją, Jovaiša su Kurtinaičiu - į Vokietiją. Pasikalbėdavome su
Saboniu, tačiau jį Ispanija traukė labiau, be to, po 1988 metų
olimpiados jo Achilo sausgyslės jau nebuvo tokios kaip anksčiau.
- Kada pajutote, kad nebesate naujokas?
- Kai per atkrintamųjų varžybų pirmą etapą būdami septinti nugalėjome
komandą "San
Antonio Spurs", kuri Vakarų konferencijoje buvo antra. (1990-1991
metų sezonas, kai "Warriors" įveikė "Spurs" 3:1 - aut. past.).
Sužaidžiau neblogai ir įgavau pasitikėjimo savimi.
- Ar stengėtės kabintis NBA, ar išėjote, pajutęs, kad nebegalite
rungtyniauti tokiu lygiu?
- Atvirkščiai. Baigėsi mano sutartis, pusę sezono nežaidžiau, treneris
sakė, kad nesikankinčiau, nes neverta savęs luošinti. Paskui visai
neblogai jaučiausi, be to, sutartį siūlė graikai, bet niekad nenorėjau
būti bloga investicija. Kai atsilieki puse žingsnio, tai nebėra
žaidimas. Tai tampa darbu, o noriu žaisti. Anksčiau dirbau rankomis bei
kojomis, dabar dirbu galva.
Šilti santykiai su NBA
- Kuo skiriasi klubų organizacija NBA ir Lietuvoje?
- Nepalyginamai. Su Lietuvos klubais vargstu jau dešimt metų. Žmonės
nežino, kad yra rinkodara, rinkos ekonomika, reklama. Prie komandų vairo
yra tie patys žmonės, jauni asmenys neprileidžiami, todėl yra visiška
stagnacija.
- Ar dabar pasižiūrite NBA?
- Stebėjau finalinę dalį. Apskritai NBA turiu nemažai buvusių komandos
draugų ir priešininkų, pažįstamų trenerių, už kuriuos sergu.
- Praėjusiais metais per NBA Visų žvaigždžių savaitgalį laimėjote
konkursą 3 prieš 3. Ar jus Amerikoje dar prisiminė?
- Kai laimėjau - prisiminė (šypsosi). Apskritai su lyga esu išlaikęs
šiltus santykius - tiek su administracija, tiek su žaidėjais ir
treneriais. Toks jausmas, lyg būtume šalia gyvenę, tik ilgai nesimatę.
Europiečiai NBA nepalūžo
- Ar jaučiatės pradininkas, matydamas, kiek daug europiečių dabar
rungtyniauja NBA?
- Kaip nesijausi, jei taip buvo. Jei būčiau neišlaikęs ir palūžęs, būtų
kur kas sudėtingiau. Aišku, buvau ne vienas - žaidė ir kiti pajėgūs
krepšininkai: Divacas, Petrovičius, Volkovas, su kuriais matydavausi,
pasikalbėdavau.
- Kuo paaiškintumėte tokį europiečių antplūdį NBA?
- Europiečiai tapo labai stiprūs ir atsirado daug žvaigždučių. Tik
gaila, kad jie išvažiuoja ir neturime profesionalių sąlygų patys grožėtis
šiais žaidėjais. Pusės milijardo rinka nėra maža.
- Už ką sirgote NBA finale?
- "Spurs" treneris Greggas Popovičius yra mano geras draugas.
- Gal pasveikinsite jį su pergale?
- Taip, jau išsiunčiau sveikinimą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.