Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinė – nominalūs lyderiai, (ne)padedantis spaudimas ir M.Buzelio klausimas
(10)
Jau šį šeštadienį Lietuvos vaikinų iki 18 metų rinktinė pradeda kovas Europos čempionate Izmire Turkijoje.
Ši vasara kol kas Lietuvos jaunimo rinktinėms startavo išties sėkmingai – septyniolikmečiai pasaulio čempionate nužygiavo iki pusfinalio ir liko ketvirti, o dvidešimtmečiai Europos pirmenybėse džiaugėsi sidabru.
Portalas Krepsinis.net pakalbino vyriausiąjį aštuoniolikmečių rinktinės trenerį Karolį Abramavičių ir pažvelgė į Lietuvos jaunių komandą iš arti.
Buzelis
Galutinės sudėties galvosūkis ir M.Buzelio kandidatūra
„M.Buzelis nusprendė atstovauti Lietuvai“ – lygiai prieš savaitę pasirodžiusi naujiena pradžiugino didelę dalį šalies krepšinio gerbėjų. Vienu talentingiausių savo kartos krepšininkų ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinės Amerikos Valstijose (JAV) laikomas septyniolikmetis atstovaus mūsų šaliai tarptautiniuose turnyruose, tačiau jo su Lietuvos marškinėliais dar reikės palaukti.
„Bendravome su Matu dar prieš pasirodant šiai informacijai viešai, todėl labai džiugina šis jo priimtas sprendimas. Tiek federacijos atstovai, tiek aš pats kalbėjausi ir su Mato tėvais, stengėmės jam kuo plačiau nušviesti visą situaciją.
Natūralu, kad šiame čempionate Mato dar neturėsime komandoje, bet manau, tikrai yra vilties, kad besivaržantį jaunimo tarpe jį dar pamatysime ateityje. Apskritai, svarbu, kad jis nori žaisti už Lietuvą, nes tai ir labai didelio talento žaidėjas. Nuo pat pradžių žinojome, kad turėtį jį šiame čempionate šansai yra minimalūs, todėl jo nebuvimas tikrai nieko nesugriovė“, – apie M.Buzelio sprendimą kalbėjo K.Abramavičius.
Nors M.Buzelio komandoje nebus šiame čempionate, tačiau daugiau žaidėjų, negalinčių padėti rinkinei šią vasarą, nėra. Vyriausiajam treneriui teko netgi rimtai pasukti galvą, priimant sprendimą, kuriuos žaidėjus vežtis į čempionatą Turkijoje.
Nors su komanda sportavo Gediminas Alisas, Rytis Šakaitis, Dominykas Černius, Nojus Vaivada, Augustas Brazdeikis, tačiau jiems buvo padėkota už darbą ir palinkėta sėkmės ateityje. Tuo tarpu į rinktinę papildomą kvietimą gavo Matas Vokietaitis.
Daug dėmesio šioje kartoje buvo sulaukęs į Lietuvą kartu su broliu atvykęs Augustas Brazdeikis. Vis tik taip pat Kanadoje gyvenančiam lietuviui prasibrauti į galutinį dvyliktuką nepavyko.
„Tai tikrai nebuvo lengvas sprendimas ir daug kalbėjomės su treneriais, tarėmės, kas turi vykti. Vis tik šiai dienai Augustui žaisti „ketvirtu numeriu“ dar šiek tiek trūko fiziškumo. Jis yra galbūt šiek tiek vėlesnio brendimo, bet tikrai turi talento iššauti ateityje. Jautėsi galbūt šiek tiek ir tai, jog jis dar nebuvo ragavęs europietiško krepšinio, o laiko prisitaikyti prie to tikrai reikia, deja daug jo neturėjome ir teko padėkoti Augustui už darbą treniruotėse“, – priimtą sprendimą komentavo vyriausiasis rinktinės treneris.
Spaudimas padeda ar trukdo?
Dvi Lietuvos jaunimo rinktinės jau baigė savo pasirodymus šią vasarą ir abu jie buvo puikūs. Septyniolikmečiai pasaulio čempionate liko ketvirti, o dvidešimtmečiai Europos pirmenybėse užėmė antrąją vietą.
Vos tik grįžęs į Lietuvą dvidešimtmečių rinktinės treneris Mindaugas Noreika kalbėjo apie spaudimą, su kuriuo teko susidurti čempionato metu tiek jam, tiek rinktinės žaidėjams. Tuomet ž du pralaimėjimus grupės etapo starte patyrusi dvidešimtmečių rinktinė sugebėjo atsitiesti ir daugiau iki finalo nesuklupo nė karto.
„Krepšinio šalyje tas spaudimas yra natūralu. Mūsų rinktinės žaidėjai jau yra to amžiaus, kad turėtų pratintis su tuo susitvarkyti. Jeigu jiems pavyks pasiekti profesionalų lygį, tuomet tas spaudimas vienoks ar kitoks taps kasdienybe.
Vis tik aš asmeniškai tikrai daugiau juntu teigiamo spaudimo, nei kažkokių neigiamų dalykų. Kad ir kokio amžiaus Lietuvos komanda vyksta į čempionatus – jai yra puoselėjami lūkesčiai. Būtų blogai, jeigu to nebūtų. Galiausiai, mes patys turime daryti tą spaudimą sau ir reikalauti maksimumo iš savęs.
Kalbėsimės su žaidėjais, kaip tvarkytis su šitais dalykais, kaip susitelkti į tai, ką darome. Psichologija sporte yra svarbus dalykas ir turime tam būti pasiruošę“, – apie darbą su žaidėjų psichologija kalbėjo K.Abramavičius.
Krivas
Lyderių tandemas ir pagalbiniai
Kuomet kalba pakrypsta apie šios komandos žaidimo braižą ir tai, ko galima tikėtis čempionate, daugelio akys pakrypsta į dviejų žaidėjų pavardes. Tai – Motiejus Krivas ir Paulius Murauskas.
M.Krivas daugiausiai dėmesio į save atkreipė praėjusią vasarą. Tuomet būdamas vos 16 metų jis buvo pagrindinis devyniolikmečių rinktinės centras pasaulio čempionate ir vidutiniškai pelnė 6,9 taško bei atkovojo 5,7 kamuolio. Toks jo pasirodymas nepaliko abejingų krepšinio gerbėjų tarpe ir daugelis įsiminė šį ramaus veido, tačiau puikių fizinių savybių jaunuolį.
214 cm ūgio vidurio puolėjas išsiskiria puikiais fiziniais duomenimis, o ypač savo mobilumu bei gera koordinacija. Jis yra išties pavojingas tiek žaisdamas „2 prieš 2“ situacijose, tiek gavęs kamuolį prieš tiesioginius savo oponentus po krepšiu. Didelis privalumas yra tas, kad greitomis kojomis išsiskiriantis centras yra pajėgus keistis ginamaisiais ir efektyviai gintis perimetre prieš varžovų gynėjus.
Aukštaūgis šį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) jau buvo vienas iš Kauno „Žalgirio-2“ ekipos lyderių, o antroje sezono pusėje turėjo net ir dominuojančių pasirodymų. Aštuntfinalio rungtynėse su Vilniaus „Perlu-Energija“ jis pelnė 22 taškus, atkovojo 13 kamuolių ir surinko 33 naudingumo balus.
Įdomu tai, kad iš Šiaulių kilęs centras dar neturėjo savojo krikšto Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), bet jau spėjo debiutuoti Eurolygoje. Mače su Milano „AX Armani“ aukštaūgis ant parketo išbuvo 2 minutes ir spėjo išprovokuoti vieną pražangą. Panašu, kad kitą sezoną M.Krivas yra matomas netgi pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje kaip trečias vidurio puolėjas.
Priešingai nei M.Krivas jo komandos draugas P.Murauskas praėjusią vasarą negalėjo padėti devyniolikmečių rinktinei. Padikaulio lūžis tuomet puolėjui sutrukdė apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą ir vasarą šis perspektyvus žaidėjas turėjo paskirti reabilitacijai.
Eurolygos jaunimo turnyruose siautėjęs aštuoniolikmetis visą šį sezoną praleido Kėdainiuose, kur atstovavo „Nevėžio-Optibet“ komandai. Puolėjas LKL čempionate per 20 minučių pelnė 8,4 taško, atkovojo po 3 kamuolius ir rinko 6,8 naudingumo balo.
Akivaizdu, kad P.Murauskas nemažai dėmesio yra skyręs metimo tobulinimui ir šį sezoną stipriausioje šalies lygoje iš trijų taškų zonos jau atakavo 33 proc. tikslumu. Vis tik Kėdainiuose šįmet būta nemažai problemų su priekinės linijos žaidėjais, tad P.Murauskui kartais tekdavo žaisti net ir vidurio puolėjo pozicijoje, nors „Žalgirio“ dubleriuose jį dažniausiai matydavome žaidžiant „trečiu numeriu“. Realu, jog ateityje šis krepšininkas turės migruoti tarp „trečios“ ir „ketvirtos“ pozicijų.
Kaunietis iš bendraamžių išsiskiria puikiomis fizinėmis savybėmis. Kaip aukštaūgis jis gana gerai valdo kamuolį, užtikrintai žaidžia veidu į krepšį bei puikiai bėga į greitą puolimą. Jo ilgos rankos leidžia būti itin efektyviu ir gynyboje.
Vis tik P.Murauskas kol kas stokoja efektyvesnio žaidimo nugara į krepšį įgūdžių. Taip pat turi problemų su sprendimų priėmimu, tačiau tokiame jauname amžiuje tai yra ištaisomi dalykai.
„Taip šie žaidėjai mums yra labais svarbūs, tačiau kiekvienas komandoje turi savo funkcijas. Tarkime turime Kubilicką, kuris yra itin efektyvus „2 prieš 2“ situacijose ir geba gerai įmesti kamuolį arčiau krepšio, todėl tikimės, jog pavyks sustatyti tą komandinį žaidimą ir visi turės savo užduotis. Komanda susideda iš daug sraigtelių ir tam, kad mechanizmas funkcionuotų gerai, neužtenka, kad gerai atrodytų tik lyderiai. Mums reikia visų žaidėjų indėlio“, – apie komandos lyderius ir pagalbinius žaidėjus kalbėjo K.Abramavičius.
Murauskas
Brandos klausimas ir pagrindiniai varžovai
Visi Lietuvos jaunių rinktinės žaidėjai jau yra matę ir vyrų krepšinio. Nors LKL čempionate jėgas išmėginę tik 2 rinktinės nariai (Kajus Leliukas ir P.Murauskas), o M.Krivas simboliškai buvo išbėgęs Eurolygoje, tačiau su vyrų krepšiniu jau yra susipažinę praktiškai visi komandos krepšininkai.
Daugumą jų žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), kiti su vyrais susiduria žaisdami Regionų krepšinio lygoje (RKL).
„Tai, kad dalis žaidėjų jau yra bent pauostę to aukštesnio lygio, bent turėję treniruočių su profesionalais, jau yra didelis pliusas. Dabartinis žaidėjų amžius yra tas lūžis, kai vyksta natūralus perėjimas ir reikia kabintis į vyrų krepšinį. Žaidimas su jais stipriai grūdina“, – apie savo komandą kalbėjo K.Abramavičius.
Vis tik būtent šiame amžiuje Lietuvos jaunimo tarpe atsiranda šiokia tokia atskirtis nuo anksčiau bręstančių šalių žaidėjų. Pietų valstybių aštuoniolikmečiai dažniausiai pranoksta mūsų jaunuolius fiziškumu, todėl tai reikia kompensuoti kitais būdais.
„Žaidėme su prancūzais kontrolines rungtynes ir tikrai pajutome tą kitą fiziškumo lygį. Bet tai nėra tik dėl ankstyvesnio brendimo – prancūzai turi labai talentingą kartą ir yra vieni iš šio čempionato favoritų. Nemanau, kad jusime didelį brandos skirtumą žaisdami su kitomis komandomis“, – teigė treneris.
Nors Lietuvos septyniolikmečių ir dvidešimtmečių rinktinės žaidė gana skirtingą krepšinį, tačiau abi komandas vienijo vienas žaidimo aspektas – efektyvi zoninė gynyba. Lietuviai sugebėjo neblogai taikyti šią gynybos sistemą ir taip išmušti varžovus iš savojo ritmo.
Aštuoniolikmečių rinktinė turi gana mobilius aukštaūgius, todėl jie nebus taip lengvai atakuojami „2 prieš 2“ situacijose, tad zoninės gynybos apraiškų jų žaidime gali tekti matyti gerokai mažiau.
Paprašytas palyginti savo komandą su jau prieš tai žaidusiomis Lietuvos rinktinėmis K.Abramavičius daug panašumų nesurado.
„Dvidešimtmečiai turėjo tikrai gerus gynėjus, puikiai jais rotavo. Septyniolikmečiai galbūt geriau išnaudojo savo priekinės linijos žaidėjus. Mūsų lyderiais bent jau puolime tarsi taip pat turėtų būti priekinės linijos žaidėjai, tačiau mes turime gana lygią komandą. Kiekvienas žaidėjas ekipoje svarbus ir turi savo vaidmenį – tai gali tapti mūsų dar vienu kaip komandos pranašumu“, – dėstė K.Abramavičius.
Lietuvos rinktinė varžysis D grupėje kartu su Kroatijos, Italijos ir Juodkalnijos komandomis. Į aštuntfinalio etapą pateks visos 4 grupės ekipos, o jame lauks kažkas C grupės ekipų – Serbija, Čekija, Graikija, Slovėnija.
„Nors atrodo, kad čempionato sistema tarsi ir palieka terpės įsibėgėti, tačiau jau grupės etapo rungtynės yra labai svarbios. Žiauriausi yra aštuntfinio ir ketvirtfinalio etapai ir jeigu norime juos praeiti, reikia užimti kuo aukštesnę vietą grupėje. Viena klaida pirmajame etape gali lemti akistatą su ispanais ar prancūzais jau pirmuosiuose etapuose. Neneigsime, kad norėtume to išvengti bent jau iki pusfinalio ir todėl nuo pat pirmųjų rungtynių turime būti maksimaliai susikoncentravę“, – kalbėjo vyriausiasis treneris.
Abramavičius
Trenerio kelias ir LKF sprendimas
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) priėmė labai svarbų sprendimą. Su jaunimo rinktinėmis vėl pradėjo dirbti būtent treneriai, kuriuo su šiuo jaunimu dirba ir sezono metu.
Septyniolikmečius treniravo Kauno KM „Žalgirio“ treneris Remigijus Bardauskas, dvidešimtmečius – „Sostinės KM“ treneris Mindaugas Noreika, o aštuoniolikmečių treneriu paskirtas K.Abramavičius, kuris taip pat dirba KM „Žalgiris“.
Nors K.Abramavičius yra pažįstamas ir su vyrų krepšiniu (treniravo Vilkaviškio „Perlo“, „Tauragės“ komandas), tačiau nuo studijų Lietuvos sveiktos mokslų universitete (LSMU) koncentruojasi į darbą su jaunimu.
Būtent su šia karta iš Prienų kilęs treneris yra pažįstamas jau aštuonerius metu, o praėjusį sezoną su KM „Žalgirio“ aštuoniolikmečiais finišavo pirmoje Mokslevių krepšinio lygos (MKL) vietoje.
Tai, kad treneriui nereikia pažindintis su savo komandos žaidėjais bei tai, kad jis puikiai žino auklėtinių stipriąsias ir silpnąsias vietas gali tapti ir šios rinktinės privalumu.
„Taip, šis čempionatas tikrai yra didelis iššūkis. Sulaukiu daug palaikymo iš draugų, artimųjų. Prieš pat startą juntamas ir didesnis dėmesys iš visos likusios aplinkos. Visi puikiai suprantame, ką lietuviams reiškia krepšinis ir kiek dėmesio sulaukia jaunimo komandos vasarą. Tikrai yra noro pratęsti kitų komandų gerą pradžią“, – kalbėjo treneris.
Pirmąsias rungtynes Lietuvos aštuoniolikmečiai žais jau šį šeštadienį su Juodkalnija, vėliau lauks italų iššūkis, o grupės etapą mūsų rinktinė baigs rungtynėmis pirmadienį su kroatais.
Norėdami komentuoti prisijunkite.