Lietuvos rinktinės laukia varžovas, kuris negali pabėgti nuo savo prigimties

Po dramatiško starto Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvos vyrų rinktinės laukia varžovas, kurį galima laikyti lengviausiu iššūkiu B grupėje.

Portalas Krepsinis.net tęsia rubriką, kurioje galėsite susipažinti su visais būsimais Lietuvos rinktinės varžovais olimpiadoje. Tai padaryti jums padės Krepsinis.net apžvalgininkas Algimantas Bružas.

Dviejų savo lyderių – Festuso Ezeli ir Al-Farouqo Aminu – dar prieš olimpiadą ir jau pirmosiose rungtynėse atsarginio vidurio puolėjo Shane'o Lawalio netekusi Nigerija yra komanda, kuri neturi daug pranašumų, tačiau jos nuvertinti negalima.

Lietuvos rinktinė tuo įsitikinti jau galėjo, kai 2012 metais Venesueloje vykusiame olimpiniame atrankos turnyre netikėtai 80:86 turėjo pripažinti Nigerijos krepšininkų pranašumą.

Tiesa, toji Nigerijos komanda – savo sudėtimi visiškai kitokia nei ši, kuri Rio de Žaneiro olimpiadoje neturi, ką prarasti. Į olimpines žaidynes ji atvyko tik dalyvavimo principu, tad jos tikrai neslėgs jokia įtampa.

Pirmosiose grupės etapo rungtynėse su Argentina Nigerijos rinktinė priešinosi neilgai. Antrąjį kėlinį 28:16 laimėję argentiniečiai po didžiosios pertraukos tvarkė formalumus. Susitikimą Afrikos čempionai pralaimėjo 66:94.

Voigtas

Puolime – snaiperių trūkumas

Pradedant kalbėti apie Nigerijos rinktinės puolimą, pirmiausia reikėtų išskirti vyriausiąjį trenerį Williamą Voigtą.

40 metų specialistas savo karjerą pradėjo Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). 1998–1999 m. jis atliko praktiką Los Andželo „Clippers“ komandoje, o po metų persikėlė į San Antonijaus „Spurs“, kur tapo vaizdo peržiūrų koordinatoriumi.

Dvejus metus pajėgiausioje planetos lygoje praleidęs jaunas specialistas persikėlė į Nacionalinę koledžų atletų asociaciją (NCAA), kur dirbo Teksaso ir Denverio Metropoliteno universitetų trenerių asistentu.

Nors W.Voigtas neturi daug patirties vadovaujant vyrų komandoms, jam pavyko į Nigerijos žaidimą įdiegti nemažai komandinio krepšinio principų.

Nors afrikiečiai stengiasi išnaudoti progas kontratakoms, poziciniame puolime jie turi nemažai derinių, kurių metu dalinasi kamuoliu ir ieško geriausios progos metimui.

Problema ta, kad dauguma derinių nėra labai veiksmingi, nes jiems įgyvendinti reikia staigių sprendimų ir tikslių perdavimų. Nigerijos rinktinės žaidėjai neretai perlaiko kamuolį ir taip sustabdo savo derinių realizaciją.

Geriausiai tuo įsitikinti galima buvo susitikime su Argentina, kai poziciniame puolime afrikiečiai mėgino savo varžovus kažkuo nustebinti, tačiau dažniausiai viskas baigdavosi tuo, kad iki atakos laiko pabaigos likus žaisti apie 6 sekundes, jokio pranašumo neįgiję Nigerijos krepšininkai reikalus spręsdavo vienas prieš vieną arba „du prieš du“.

Svarbiausiu žmogumi Nigerijos rinktinės puolime galima laikyti NBA patirties turintį „ketvirtąjį numerį“ Ike'ą Diogų. Šio aukštaūgio perdavimai, stovint ties tritaškio linija, dažniausiai jungia skirtingas atakos puses. Jis yra pagrindinis komandos pasirinkimas „du prieš du“ situacijose, kur labai dažnai „popina“ ir atakuoja iš tolimų distancijų. Geriausiai jis jaučiasi už baudos aikštelės ribų, kur gali pataikyti iš bet kurios distancijos bei susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, atakuoti savo tiesioginius oponentus prasiveržimu.

Rungtynėse su Argentina I.Diogu metė net 7 tritaškius ir tik 3 dvitaškius. Jis surinko 15 taškų, atkovojo 13 kamuolių, blokavo 2 metimus, tačiau net 5 kartus suklydo. Šie statistiniai rodikliai tik pabrėžia, jog aukštaūgis yra atsakingas ne tik už atakų užbaigimą metimais į krepšį, tačiau ir dalinai už žaidimo organizavimą. Jam reikia priimti sprendimus, skirstant kamuolį komandos draugams.

Kitas svarbus Nigerijos rinktinės puolimo fokusas – Alade Aminu „ant ūselio“. Nemažai šios komandos derinių baigiasi šio 28 metų 210 cm ūgio „centro“ išvedimu žaidimui nugara į krepšį. Priėmęs kamuolį „ant ūselio“ A.Aminu dažnai atsisuka į krepšį veidu, meta iš vidutinio nuotolio arba atakuoja savo tiesioginį oponentą prasiveržimu.

Kai A.Aminu, I.Diogu arba Ekene Ibekwe priima kamuolį „ant ūselio“, Nigerijos rinktinės perimetro žaidėjai labai dažnai kerta palei galinę liniją ir laukia perdavimo. Pirmoje rungtynių pusėje argentiniečiai keletą kartų pramiegojo tokius įkirtimus link krepšio, kas leido Nigerijos gynėjams pelnyti lengvus taškus.

Staigiausias tokiose situacijose – Michaelas Gbinije, kurį galima laikyti Nigerijos rinktinės ateities vienu lyderių. 24 metų 201 cm ūgio atakuojantis gynėjas išsiskiria savo atletiškumu ir startiniu greičiu. Tuo jis sužavėjo ir Detroito „Pistons“ komandos skautus. Šių metų NBA naujokų biržoje jis buvo pasirinktas 49 šaukimu ir kitą sezoną galimai debiutuos pajėgiausioje planetos lygoje, vilkėdamas „Pistons“ marškinėlius.

M.Gbinije yra pavojingas prasiveržime, kur įgavęs pagreitį ir erdvės, gali drebinti krepšį dėjimu. Tačiau šis gynėjas susiduria su problemomis atakuodamas krepšį iš toliau.

Būtent metimai iš tolimesnių distancijų neretai yra pastebima šios Nigerijos rinktinės problema. Taip yra dėl to, nes svarbiausius vaidmenis komandoje vaidina gynėjai, kurie nėra geri metikai.

Kartu su M.Gbinije perimetre rungtyniauja 28 metų 191 cm ūgio įžaidėjas Benjaminas Uzoh, kuris labiausiai NBA skautus anksčiau stebino dėl savo kūno savybių. Jei tiksliau, ištiestų į šonus rankų ilgio – 206 cm. Ilgos rankos B.Uzoh labiausiai padeda gynyboje, tačiau puolime jis yra pavojingas prasiveržime ir prieš žemesnius varžovus gali sužaisti nugara į krepšį.

Kartu su minėtais dviem gynėjais Nigerijos rinktinės starto penkete dažniausiai rungtyniauja 35 metų 196 cm ūgio veteranas Ebi Ere, kuris taip pat nesijaučia patogiai atakuodamas iš toli, tačiau gali pelnyti taškus prasiveržimais ar metimais iš vidutinio nuotolio po driblingo.

Snaiperių stygiaus problemą Nigerijos rinktinėje kiek sušvelnina Chamberlainas Oguchi ir Joshas Akognonas. Abu šie gynėjai gali atakuoti tiek po driblingo, tiek iš statiškų padėčių. Ypatingai, J.Akognonas praėjusiame sezone Italijos pirmenybėse, kur atstovavo Sasario „Banco di Sardegna“ ekipai, varžovams kėlė daug problemų savo tritaškių salvėmis.

Per rungtynes jis vidutiniškai išmesdavo po 7 tolimus metimus ir juos realizuodavo 38 proc. taiklumu. Italijos pirmenybėse 30 metų 180 cm ūgio įžaidėjas vidutiniškai rinko 14,9 taško. Įdomu tai, kad Nigerijos rinktinėje jo žaidimo laikas – labai įvairus. Vienose rungtynėse jis gali tapti lyderiu, kitose – praktiškai nepakilti nuo atsarginių žaidėjų suolelio, kaip nutiko mače su Argentina, kur jis žaidė vos 5 minutes.

Ginobili, Diogu

Gynyboje – chaosas

Jei Nigerijos rinktinės puolimą dar galima būtų vadinti dalinai organizuotu, tai gynyba – ypač chaotiška. Ji atspindi tą tikrąją laukinio krepšinio afrikietišką prigimtį.

Nors individualiai bent jau perimetro žaidėjai – B.Uzoh ir M.Gbinije – yra stiprūs vienas prieš vieną, didžiausios problemos prie savojo krepšio afrikiečiams kyla dėl disciplinos ir koncentracijos stokos.

Argentiniečiai savo varžovus pirmosiose olimpiados rungtynėse baudė puikiai išnaudodami jų neorganizuotus veiksmus pagalbos gynyboje, kur labai dažnai Nigerijos žaidėjai paprasčiausiai nežino, kas už ką atsakingas.

Tokie argentiniečių lyderiai kaip Emmanuelis Ginobili ir Luisas Scola nuolat „maudydavo“ savo tiesioginius oponentus ir vienas prieš vieną, kur Nigerijos krepšininkai neretai pamiršta savo varžovų stiprybes. Neretai kairiarankiui E.Ginobili buvo uždaroma dešinė prasiveržimo pusė ir paliekama erdvės žaisti kaire ranka, kas jam labiausiai ir patinka.

Galiausiai, Nigerijos rinktinės disciplinos gynyboje problemos labiausiai atsiskleidžia varžovams kontratakuojant.

Argentinos rinktinė stengėsi išnaudoti kiekvieną progą greitam išpuoliui, nes Nigerijos krepšininkai nuolat susidurdavo su problemomis, išsirinkdami savo tiesioginius oponentus. Labai dažnai keli staigūs perdavimai iki 7-osios atakos sekundės baigdavosi be priežiūros palikto argentiniečio metimu iš idealios padėties.

Vienas iš tokių pavyzdžių – situacija, kai tritaškį įmetęs I.Diogu pamiršo savo tiesioginį oponentą L.Scolą. Argentinos rinktinės veteranas sugebėjo nubėgti į kitą aikštelės pusę ir be priežiūros pelnyti taškus po tolimo komandos draugo perdavimo.

Nigerijos rinktinės aukštaūgiai – A.Aminu, I.Diogu, E.Ibekwe ar tas pats Andy Ogide – yra gana šoklūs ir pasižymi ilgomis rankomis. Teoriškai jie turėtų kelti didelę grėsmę dėl savo galimybių blokuoti metimus. Praktikoje jie susiduria su rimtomis problemomis, nes yra pernelyg linkę šokti ir mėginti blokuoti metimą, užuot užsiimti tinkamą poziciją gynybai.

L.Scola ir Marcosas Delia šokdindavo Nigerijos rinktinės aukštaūgius ir paprasčiausiai provokuodavo pražangas.

Panašiai ir kovojant dėl kamuolio. Nigerijos rinktinės priekinės linijos žaidėjai dažnai pernelyg pasitiki savo šuolio galimybėmis ir pamiršta, kad reikia atsitverti varžovus nuo krepšio. Dėl šios priežasties argentiniečiai tiesiog dominavo „po lenta“, atkovodami net 13 kamuolių puolime.

Ebi Ere

Nigerijos rinktinei labiausiai nepatiktų, jei lietuviai:

– puolime kurtų daug situacijų, kuriose Nigerijos krepšininkams reikėtų remtis pagalbos veiksmais.

– Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis ir Paulius Jankūnas būtų labai agresyvūs šalia krepšio, žaisdami vienas prieš vieną „ant ūselio“ bei kovodami dėl kamuolių puolime. 

– stengtųsi išnaudoti kiekvieną įmanomą progą kontratakoms, kurių metu ieškotų galimybės ekstra perdavimui.

– gynyboje agresyviai presinguotų I.Diogu perimetre, „ant ūselio“ sėkmingai darbuotųsi su A.Aminu vienas prieš vieną, o gynėjams uždarytų prasiveržimo linijas.

– kruopščiai atsitvertų savo tiesioginius oponentus ir neleistų jiems pasinaudoti šuolio galimybėmis kovojant dėl kamuolio puolime.

Žaidėjas, kurio neįvertinti negalima:

Ch.Oguchi – 30 metų 198 cm ūgio atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose galintis rungtyniauti snaiperis yra žmogus, kurio negalima pamiršti prie tritaškio linijos. Jis buvo naudingiausias Nigerijos rinktinės žaidėjas Afrikos čempionate. Ch.Oguchi yra gana savanaudis metikas, kuris linkęs dažnai mesti nelabai paruoštus metimus. Tačiau kai jis pagauna ritmą, jį sustabdyti gali būti sudėtinga. Emocijų kontroliuojamas snaiperis ne kartą baudė Nigerijos rinktinės oponentus taiklių tritaškių salvėmis.

Pergalės receptas trumpai:

Po šalto dušo su Brazilijos krepšininkais Lietuvos rinktinė turi būti užsidegusi įrodyti, kad ji yra kur kas daugiau verta nei atrodė antroje mačo su brazilais pusėje. Kaip ir Brazilija, taip ir Nigerija yra komanda, kuriai negalima nusileisti fiziškumu. Jei nuo pirmųjų minučių lietuviai elgsis agresyviai, ieškos kelių šalia Nigerijos rinktinės krepšio, baus afrikiečių veiksmus pagalbose, išnaudos kiekvieną progą kontratakuoti ir neleis jiems kontroliuoti „lentos“, pergalė bus pasiekta nesudėtingai.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą „Facebook“

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.