„Lietuvos ryto“ fiasko iš arti: sprendimai, lėmę prasčiausią pasirodymą per klubo istoriją

Vilniaus „Lietuvos rytas“ patyrė visišką fiasko Europos taurėje, kai pirmą kartą klubo istorijoje liko už antrojo etapo borto.

Portalas Krepsinis.net nusprendė panagrinėti vilniečių nesėkmės priežastis ir paieškoti kaltų dėl susidariusios situacijos.

Pirmasis sprendimas – atsisakyti Martyno Gecevičiaus. „Lietuvos rytas“ nusprendė išsiskirti su kapitonu ir vienu lyderių M.Gecevičiumi, o jį pakeisti Mariumi Runkausku. Už sutaupytus pinigus buvo pratęsta sutartis su Antanu Kavaliausku, tačiau niekas kitas šioje komandoje nemoka taip gerai su juo žaisti „du prieš du“ kaip Martynas. Net ir visų išgirtas įžaidėjas Nicolas Laprovittola. Praėjusį sezoną „du prieš du“ sostinės komandoje matėme kur kas dažniau, nors tuomet „Lietuvos ryto“ žaidimui dirigavo Adas Juškevičius ir Žygimantas Janavičius. M.Gecevičiaus lyderio savybių „Lietuvos rytui“ labai pristigo.

Antras sprendimas – pratęsti sutartį su Marcelo Nicola. Krepsinis.net žiniomis, „Lietuvos ryto“ vadovai siūlė sutartį Ramūnui Butautui, bet šis jau buvo pasižadėjęs „Astana“ vadovams, jog tęs darbą Kazachstane, todėl nenorėjo laužyti garbės žodžio. Vilniaus ekipos bosai dar kiek padelsė, bet alternatyvų nelabai ieškojo ir pasiliko argentinietį. Gedvydas Vainauskas prieš kelias savaites pripažino, jog tokį „Lietuvos rytą“ gali treniruoti tik lietuvis. Kyla natūralus klausimas, kodėl taip nebuvo galvojame dar vasarą?

Trečias sprendimas – komplektacija. Kaip dar sezono išvakarėse buvo pastebėta, komandai labai trūksta lyderio. Juo tarsi turėjo būti A.Kavaliauskas arba Deividas Gailius, tačiau nė vienas iš jų nesugebėjo pakelti šios naštos, o ir koją kišo traumos. Taip pat visi krepšininkai yra labai panašaus braižo – visi mėto tritaškius. Labai silpna ir sunkiojo krašto puolėjo pozicija, kurioje nei Gediminas Orelikas, nei Kšištofas Lavrinovičius gintis nemoka ir dažniausiai varžovai pro juos praeidavo tarsi pro stovinčius. Atletiško ir gynybą cementuojančio ketvirtojo numerio labai pristigo. Apskritai sudėtyje labai stigo gintis mokančių krepšininkų, ką rodo ir komandos žaidimas ginant savąjį krepšį.

Ketvirtas sprendimas – per vėlai atleisti M.Nicolą. Jau nuo pat Europos taurės starto matėsi, jog „Lietuvos ryto“ žaidimas nėra tas, kuris leistų kažką nuveikti turnyre. Jeigu pralaimėjimą namuose „Bešiktaš“ kompensavo pergalė prieš „Olaj“, tai po dviejų iš eilės nesėkmių namuose prieš Rusijos ekipas reikėjo žūtbūt keisti strategą, tačiau tai buvo padaryta tik pasibaigus pirmajam ratui.

Penktas sprendimas – laikiną trenerį keisti laikinu treneriu. Ką sau galvojo „Lietuvos ryto“ vadovai, kurie vyr. treneriu paskyrė patirties neturintį Aurimą Jasilionį? Taip, su juo pavyko laimėti Stambule, bet ten nebuvo krepšinis, ten buvo žaidimas, kas daugiau įmes ir iš abiejų prastai atrodančių komandų laimėjo ta, kuri pajuto laisvę išsivadavusi iš M.Nicolos priespaudos ir sudėtingų žaidimo schemų. Tačiau tai tikrai nebuvo išeitis. Negi per 5 savaites, kiek truko pirmasis Europos taurės ratas, negalima buvo surasti normalaus stratego? Juokingiausia, kad prieš aštuntąjį turą dar kartą buvo pakeistas strategas ir paskirtas Arvydas Gronskis. Ir vėl laikinuoju vyr. treneriu. Sezoną prie Vilniaus „Perlo-MRU“ vairo pradėjęs specialistas sugrįžo į „Lietuvos rytą“ kaip asistentas ir galiausiai tapo vyr. treneriu. 

Šeštas sprendimas – nesugebėjimas susitarti tarpusavyje. G.Vainauskas, Darius Gudelis, Martynas Purlys ir Laura Vainauskienė – tai yra „Lietuvos ryto“ vadovai. Blogiausia, jog jie neturi vieningi sprendimo ir tai puikiai iliustruoja situacija, nutikusi šių metų pavasarį. D.Gudelis jau norėjo atleisti Virginijų Šeškų po pirmojo „Last 32“ rato, tačiau tam nepritarė G.Vainauskas ir taip laimėjo prieniškiui laiko, o viso to rezultatas – „Lietuvos rytas“ ištaisė padėtį ir pateko į aštuntfinalį. Po paskutinių pergalingų rungtynių arenos koridoriuje D.Gudelis kai kuriems žaidėjams pasakojo, jog atvyks M.Nicola, kai tuo tarpu V.Šeškus spaudos konferencijoje žurnalistams dėstė apie norą gerinti žaidimą. Šį sezoną situacija vėl buvo analogiška. Kai D.Gudelis buvo radęs tinkamą trenerį, tam nepritarė G.Vainauskas, kuris vėliau TV3 žinioms pareiškė, jog yra keturi kandidatai ir tuoj bus naujas strategas, o kitą savaitę vėl paskirtas laikinas strategas.

Krepsinis.net žiniomis, G.Vainauskas pageidavo prie komandos vairo matyti Kazį Maksvytį, bet tam nepritarė kiti „Lietuvos ryto“ vadovai ir bendras kompromisas nebuvo pasiektas, o specialistas išvyko dirbti į Panevėžio „Lietkabelį“.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams