LKL komandų skaičius - per didelis?

Pastaruoju metu užvirė nemažai diskusijų dėl išaugusio komandų skaičiaus Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Prieš porą sezonų komerciniu keliu į LKL atėjo "Kauno Triobet" (dabar komanda vadinasi "Kaunas"). Dar po metų tokiu pat principu vietą LKL „išsipirko“ Utenos "Juventus" bei Vilniaus "Perlo" komandos. Šį tarpsezoninį po pertraukos į LKL sugrįžti norėjo "Aisčių" ekipa. Norą žaisti patvirtino NKL čempionai iš Palangos, kurie dėl vietos LKL pirmenybėse turėjo sužaisti pereinamąsias rungtynes su minėta "Aisčių" komanda. Tą kovą, kuri buvo tik „ant popieriaus“, laimėjo palangiškiai. Ir, jei ne Marijampolės klubo pašalinimas iš šių metų LKL pirmenybių , lygoje varžytųsi net 14 klubų.

Krepšinio ekspertai neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu – laimi ar pralaimi Lietuvos krepšinis dėl tokio santykinai gausaus krepšinio klubų kiekio. Tarkime, visapusiškai stipresnės (tiek ekonomine prasme, tiek ir demografine) Rusijos rinkos aukščiausioje lygoje 2010-2011 varžysis 10 ekipų. Mažiausiai dešimt kartų daugiau gyventojų turinčios Lenkijos aukščiausioje lygoje – 12 komandų. Ukrainos – vos 1-2 klubais daugiau. Taip, galima būtų pateisinti šį reiškinį tuo, kad krepšinis Lietuvoje – sporto šaka Nr. 1, antroji religija ir populiarumu su juo tegalėtų lygintis nebent Vytautas Šapranauskas ir Jurijus Smoriginas. Tačiau kur pradingsta tas „populiarumas“, kai eilines LKL namų rungtynes žaidžia Vilniaus „Sakalų“, "Nevėžio", „Šiaulių“ ar Panevėžio „Techaso“ klubai? Varžybas aptarnaujančiam personalui dažnai tenka apvalinti žiūrovų skaičių į 100 ar 200. Sunkmečio laikotarpiu daugelis klubų nesugeba laiku atsiskaityti su krepšininkais ir tiekėjais, tačiau kuo sunkesnė ekonominė situacija, tuo daugiau krepšinio klubų siekia varžytis stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje. Paradoksas. Bet ar stipresnėje lygoje?

Pabandykime įvertinti susidariusią situaciją naudodami privalumų ir trūkumų prieigą. Ko gero, vienas ryškiausių didesnio komandų skaičiaus privalumas – galimybė didesniam krepšininkų kiekiui, ypač jaunimui, varžytis (treniruotis ir žaisti) su stipriausiais šalies krepšininkais ir taip sparčiau tobulėti. Aišku, dalis tų jaunų krepšininkų „prašildo“ atsarginių žaidėjų suolelį, tad dar būtų galima pasiginčyti, kas labiau prisidėtų prie jaunų krepšininkų tobulėjimo – daug žaidybinės praktikos NKL ar suolelio šildymas ir treniruotės LKL komandoje. Na, bet krepšinis toks žaidimas, kad iš 12 aikštelėje gali žaisti tik 5, o dažnas treneris rezultatui pasiekti naudoja 7-9 krepšininkus, toks tas krepšinis ir jis toks pats visose lygose. Ko gero, pats geriausias jaunimui suteiktos galimybės varžytis vyrų krepšinyje pavyzdys – jaunoji "Perlo" komanda, kuri jau savo debiutinio sezono metu ne tik pateko į atkrintamąsias LKL varžybas, bet ir įveikė Eurolygos senbūvį Kauno "Žalgirį" legendinėje sporto halėje, o pasiruošimo naujajam sezonui metu įrodė savo pranašumą prieš FIBA Iššūkio taurės laimėtojus Gottingen‘o krepšininkus bei Baltarusijos čempionus „Minsk 2006”. Neįkainuojama patirtis ir žaidybinė praktika tikrai prisidėjo prie jaunųjų "Perlo" krepšininkų tobulėjimo. Gaila tik, kad tai neatsispindėjo U20 rinktinės rezultatuose Europos čempionate Kroatijoje. Išsiplėtusi lyga suteikė galimybę savo jėgas išbandyti ir kituose LKL klubuose rungtyniaujantiems jauniesiems krepšininkams - Kauno "Aisčių", "Neptūno", "Nevėžio", "Techaso", "Sakalų", "Rūdupio" ir kituose klubuose. Jaunieji krepšininkai anksčiau subręsta, užsigrūdina ir potencialiai greičiau gali tapti aukščiausio lygio krepšininkais, ginsiančiais Lietuvos garbę tiek žaisdami už Lietuvą, tiek ir už klubines Eurolygos ar NBA komandas.

Kitas, ne mažiau reikšmingas išsiplėtusios stipriausios lygos privalumas – krepšinio populiarinimas naujuose regionuose. Tie, kam teko gyvai stebėti krepšinio varžybas Utenoje, ypač kai į svečius atvyksta Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Lietuvos Rytas“, tikrai sutiks su manimi, jog Utenos klubo atėjimas į LKL yra pasiteisinęs sprendimas. Perpildytos „arenos“ Kėdainiuose, Prienuose ar Klaipėdoje taip pat džiugina akį. Regionuose augantys ir sportuojantys vaikai turi galimybę pamatyti savo krepšinio dievaičius iš arti, kurti savo svajones ir kitą dieną dar sunkiau dirbti treniruotėse, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Su dideliu nekantrumu naujojo sezono turbūt laukia tiek palangiškiai, tiek ir šakiečiai. Tik gaila, kad Palangos klubas greičiausiai varžybas žais Klaipėdoje, o ne Palangoje. Taip pat apmaudu, kad didysis krepšinis, tiek moterų, tiek dabar ir vyrų, pasitraukė iš Marijampolės. Tikėkimės, kad laikinai.

Kalbant apie pagrindinius trūkumus, pirmoje vietoje reikėtų išskirti galimą kokybės smukimą kiekybės sąskaita. Gerb. treneris Rimas Girskis visai neseniai viename interviu pažymėjo, kad „LKL čempionate turėtų būti mažiau klubų, nes Lietuvoje nėra tiek gerų krepšininkų. Jei komandų būtų mažiau, čempionato lygis išaugtų.“ Kaip patikrinti tokio teiginio pagrįstumą? Ar tai reiškia, kad esant mažesniam komandų skaičiui, klubai būtų linkę pasirašinėti geresnius krepšininkus? Bet juk geresni krepšininkai turėtų būti brangesni. Ar esant mažesniam klubų skaičiui, likę LKL klubai turėtų didesnius biudžetus tiems brangesniems žaidėjams? Sunkiai įsivaizduoju naujus Palangos klubo rėmėjus remiant "Neptūną" ar Marijampolės verslininkus arba Marijampolės savivaldybę skubančią paremti Prienų ar Alytaus klubus jų gimtojo miesto klubui išnykus iš LKL žemėlapio. Ko gero, toks paramos lėšų persiskirstymas būtų įmanomas tik Kauno savivaldybės miesto klubams skiriamai paramai. Taigi klubų biudžetai, sumažėjus komandų kiekiui LKL, vargu ar būtų didesni, o geresni krepšininkai, atsižvelgdami į trumpą sportininko karjerą, verčiau išvyks žaisti į užsienį nei liks „už kapeikas“ žaisti Lietuvoje. Iš kitos pusės, mažiau klubų – mažiau darbo vietų ir didesnė krepšininkų konkurencija į likusias darbo vietas. Rinkos dėsniai teigiai, kad konkurencija mažina kainas ir tam tikra prasme gerina kokybę. Vėlgi, viskas priklauso nuo „gerų krepšininkų“ tolerancijos žaidimui Lietuvoje už mažesnį atlyginimą nei potencialiai galėtų tikėtis užsienio klubuose. Krepšinio mėgėjams prie televizoriaus ekranų taip pat būtų įdomiau stebėti varžybas, kuriose žaistų aukštesnio lygio krepšinio komandos su geresniais krepšininkais. Tačiau vėlgi, viską riboja klubų finansai. Kas galėtų atsakyti į klausimą, ar sumažėjus LKL klubų skaičiui išaugtų likusių komandų biudžetai?

Labiausiai toks didelis komandų kiekis turėtų erzinti Lietuvos krepšinio grandus – Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos Rytą“. Jei prie ryškių privalumų pažymėjome galimybę šalies periferijos regionų krepšinio mėgėjams ir svajojantiems vaikams iš arti gyvai pamatyti geriausius šalyje žaidžiančius krepšininkus, tai patiems lietuviškų super klubų žaidėjams turėtų būti menkas malonumas kiekviename „kaime“ triuškinti savo varžovą 30-40 taškų persvara, nepaisant papildomo vietinių komandų noro ir ambicijų „įkąsti“ pripažintiems favoritams. Išskyrus praėjusių metų „Šiaulių“ komandą, nei viena kita ekipa negalėjo būti lygiaverčiu „sparingo“ partneriu Eurolygos komandoms. Šį sezoną rimtesnio pasipriešinimo lietuviški Eurolygos klubai gal sulauks sezono pradžioje, kol jie dar ieškos savojo žaidimo ir sieks geriausios formos.

Pasvėrus visus už ir prieš, manau, kad išaugęs krepšinio komandų skaičius LKL čempionate nėra blogai. Naujos komandos į krepšinio šurmulį įtraukia naujus regionus (Palangos, Utenos). Paradoksalu, tačiau išaugęs komandų skaičius ekonominio sunkmečio fone netgi atrodo dėsningas sumažėjusiems kaštams. Viena atskira komanda nėra pajėgi mokėti didelių atlyginimų 8-9 krepšininkam, dažna LKL komanda teišgali mokėti solidesnius atlygius vos 3-5 „geresniems“ krepšininkams, o likusiems – tik ženkliai mažesnius honorarus. Atsiveria galimybės jauniems krepšininkams, kuriems pinigai yra mažiau svarbūs nei galimybė pasireikšti, tobulėti aukštesniame lygyje. Tuo tarpu tiems „geresniems“ patyrusiems krepšininkams rinkoje yra daugiau klubų, kurie galėtų pasiūlyti bent kiek priimtinesnį atlygį. Akivaizdu, kad tiems „geresniems“ sportininkams susispaudus į mažesnį krepšinio klubų kiekį, krepšinio meistriškumo ir kokybės lygis LKL išaugtų, tačiau reikia įvertinti, ar tai realu sunkmečio metu, atsižvelgiant į atskirų komandų rėmėjų teikiamos paramos nemobilumą. Ir vargu, ar sumažinus LKL ekipų kiekį, "Alytaus" ar "Techaso" komandos arenoje padaugės žiūrovų... Juk geriau turėti 13 komandų nei baigti čempionatą su 6 (!!!) klubais, kaip ne kai kurie mūsų kaimynai.

LKL.lt svetainės lankytojo BLOG'as