M.Balčiūnas: 2011-uosius galima vadinti iššūkių metais
(1)
Paskutines dienas skaičiuojantys 2011-ieji Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) buvo itin įtempti, tačiau sėkmingi. Daugybės teigiamų atsiliepimų sulaukė mūsų šalyje surengtas Europos vyrų čempionatas, jaunimo rinktinės į Lietuvą parvežė du aukščiausios prabos medalių komplektus, o baigiantis metams LKF komandą sustiprino prezidentu vienbalsiai išrinktas Arvydas Sabonis bei vykdomojo direktoriaus pareigas užėmęs Eurolygoje itin gerai vertinamas krepšinio vadybininkas Paulius Motiejūnas.
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pasidžiaugė, kad mūsų šalis per pastaruosius metus tapo pavyzdžiu daugeliui Europos valstybių.
— Kokie Lietuvos krepšiniui buvo 2011-ieji? – paklausėme LKF generalinio sekretoriaus.
— Šiuos metus galima vadinti iššūkių metais. Džiugu, kad su jais buvo susitvarkyta. Lietuvoje visi labai laukė Europos čempionato ir į jį dėjo dideles viltis visais atžvilgiais – sportiniu, organizaciniu ir ekonominiu. Mums pavyko puikiai surengti pirmenybes ir sukurti nacionalinę šventę.
Natūralu, kad norėjome iškovoti medalius. Deja, turėjome įveikti nemažai nenumatytų kliūčių. Tokių kaip žaidėjų traumos ir iškritimas iš rikiuotės. Trūko ir Fortūnos pagalbos. Svarbiausia, kad įvykdėme minimalų tikslą – iškovojome penktąją vietą ir pelnėme kelialapį į papildomą olimpinį atrankos turnyrą.
Ekonominiu atžvilgiu čempionatas nebuvo prastas jo rengėjams ir visai Lietuvai. Vis dėlto reikia pažymėti, kad visi tapome gerokai išmintingesni. Antrą kartą rengdami tokį didžiulį čempionatą turėtume daugiau ekonominės naudos.
Antras dalykas, kuriuo tikrai reikėtų pasidžiaugti, yra mūsų jaunimo pergalės. Negalime sakyti, kad jaunimo rinktinėms metai buvo absoliučiai sėkmingi, tačiau sulaukėme tikrai skambių pergalių. Pasaulio čempionų titulą iškovoję devyniolikmečiai rodo, kad Lietuvos krepšinio laukia puiki ateitis. Šiuos metus pasaulio reitinge mūsų vaikinai baigė antri, į priekį praleidome tik amerikiečius. Tai visų Lietuvos trenerių ir sporto mokyklų nuopelnas.
Labai džiugina ir jaunimo olimpinio festivalio aukso medaliai bei universiadoje iškovoti bronzos apdovanojimai. Svarbiausia, kad išlaikome stabilumą, o tai ateityje garantuos didžiausias pergales.
Trečias itin džiuginantis dalykas – Arvydo Sabonio tapimas LKF prezidentu. Tai didžiulis įvykis ne tik Lietuvai, bet ir nuostabi žinia visai Europai bei pasauliui. Matydami, kaip į tai reagavo kitų šalių federacijos, suprantame, kad mums atsiveria dar daugiau galimybių plėtoti savo veiklą. Lietuvos krepšinis dar labiau skverbsis į tarptautinę erdvę ir turės svarų indėlį bendrame krepšinio vystyme.
— Europos čempionatats paliko didžiulį palikimą – krepšinio arenas. Kaip jas toliau naudosime?
— Lietuvos sportui iki šiol labiausiai trūko modernizacijos. Arenos gali suteikti impulsą sportui virsti tam tikra verslo šaka. Pasaulyje sporto industrija yra didžiulis verslas. Žinoma, Lietuvoje situacija specifinė, nes konkurencija tarp arenų yra didžiulė. Tačiau arena yra labai svarbus verslo įrankis pritraukiant lėšas, žiūrovus bei rėmėjus tiek pramogų, tiek sporto sektoriuje. Manau, tik laiko klausimas, kada Lietuvos klubai pasinaudos arenomis, kaip puikiu verslo įrankiu savo biudžeto didinimui ir vardo formavimui.
Visi krepšinio federacijos rengti čempionatai buvo pelningi. Tai yra puikus pavyzdys, kad net ir nedidelėje rinkoje galima sukurti atsiperkančius ir pelną nešančius renginius. Šios tendencijos teikia labai daug vilčių.
Unikalu, kad Kaune vykstančias „Žalgirio“ rungtynes su kitais LKL klubais stebi 8-10 tūkst. žiūrovų. Gerai dirba ir Šiauliai, Klaipėda, Panevėžys.
Kita arenų panaudojimo sritis – tarptautiniai renginiai. Krepšinio federacija turi siekį kiekvieną vasarą jų į Lietuvą atvežti bent po keletą. Tačiau stengtis reikia ir kitų sporto šakų federacijoms.
— Daugelis prisimena itin sėkmingus 2008-uosius, kai jaunimo rinktinės iškovojo net keturis medalių komplektus. Ar artimiausiais metais galima laukti panašaus derliaus?
— Jaunimui pastarieji penkeri metai buvo nuostabūs – vaikinai ir merginos iškovojo net 17 medalių komplektų, kai per pirmuosius 15 federacijos veiklos metų – tik 9. Suprantama, kad kiekvieni metai neatneš tiek daug medalių, kiek norėtųsi, tačiau 2012-ieji teikia labai daug vilties.
Olimpinį festivalį šiemet laimėję vaikinai gali drąsiai pretenduoti į šešiolikmečių Europos čempionato medalius, septyniolikmečiai rungtyniaus namie. Aštuoniolikmečiai prieš dvejus metus iškovojo sidabro medalius, todėl namie gali žengti dar toliau. Auksinė dvidešimtmečių karta taip pat yra pajėgi kovoti dėl medalių, nors jai tikriausiai negalės padėti Jonas Valančiūnas. Manau, iš jaunimo komandų 2012-aisiais galima tikėtis 2-3 medalių komplektų.
Jaunimo krepšinis yra ta sritis, kuriai skiriame ypač daug dėmesio. Pastarųjų metų vaikinų rinktinių tendencijos yra labai geros, tačiau sudėtinga padėtis yra merginų krepšinyje. Jau pradėjome vykdyti reikalingas reformas ir įsteigėme tris merginų krepšinio centrus. Jie rengs pamainą jaunimo ir moterų rinktinėms. Vis dėlto norimų rezultatų teks šiek tiek palaukti. Praėjusi vasara parodė, kad dar turime pasitempti. Viliamės, kad kitais metais šešiolikmetės ir aštuoniolikmetės sugrįš į Europos čempionatų A divizionus.
— A. Sabonio vardas puikiai žinomas visame pasaulyje. Kuo jo tapimas LKF prezidentu pasitarnaus mūsų šaliai?
— Lietuvoje krepšinio federacijos veikla yra sutvarkyta – vietiniai projektai, lygos ir asociacijos puikiai veikia, o A. Sabonio atėjimas jų efektyvumą dar padidins.
Kur kas didesnių galimybių turėsime rengdami tarptautinius projektus. Tikimės, kad netrukus tapsime strateginiu Kinijos partneriu, planuojame bendrų projektų su NBA, nes Arvydo vardas ten labai vertinamas.
Dabar didžiausią dėmesį skirsime tarptautinei veiklai, nes krepšinis turi ypač daug potencialo plėstis pasauline prasme. Lietuva tikrai gali tapti krepšinio vystymo pavyzdžiu daugeliui Europos šalių, kuriose krepšinis nėra toli pažengęs. Turime minčių, kaip būtų galima modernizuoti krepšinio vystymą. Tarptautinės organizacijos turėtų gyvuoti ne rinkdamos mokesčius iš neturtingų narių, o rengdamos pelną nešančius turnyrus ir projektus.
— Kuo jūsų minėti projektai bus naudingi Lietuvos krepšiniui?
— Mūsų treneriams atsivers didžiulės galimybės dirbti užsienyje. Kinijos CBA lyga yra turtinga, tačiau jos klubams labai trūksta kvalifikuotų trenerių. Be to, Lietuvoje turime puikią infrastruktūrą ir galime rengti tarptautinius turnyrus, trenerių seminarus, ilgalaikes stažuotes. Tai būtų naudinga tiek mūsų šalies klubams, tiek partnerių ieškantiems kinams, tiek verslui.
Artimiausiu metu, padedant A. Saboniui, norėtume atidaryti tarptautinių krepšinio projektų verslo centrą, kuris koordinuotų tarptautinį bendradarbiavimą. Šie projektai padėtų užsidirbti pinigų tiek federacijai, tiek lygoms, tiek atskiriems klubams. Federacija būtų projektų iniciatorė, tačiau naudą iš jų gautų kur kas platesnis ratas Lietuvos krepšinio bendruomenės. Tai būtų naujas požiūris į sporto vystymą. Keliame sau didelius iššūkius ir su turimomis pajėgomis galime juos įveikti.
— Vystyti šiuos projektus padės neseniai prie LKF prisijungęs Paulius Motiejūnas?
— Labai džiaugiamės, kad mūsų komandą papildė Europoje gero vadybininko vardą užsitarnavęs P. Motiejūnas. Nacionalinėms federacijoms labai trūksta tokių gerų vadybininkų, nes įprastai jos suvokiamos kaip visuomeninės organizacijos, kurių veikla apsiriboja valstybės dotacijomis ir nedidele rėmėjų parama.
Mūsų požiūris kitoks. Federacija turėtų pati vykdyti nacionalinius bei tarptautinius projektus ir iš jų užsidirbti. Būtent todėl į savo komandą ir pasikvietėme P. Motiejūną. Jis bus tas žmogus, kuris vystys tarptautinius projektus – pirmiausia, rengs krepšinio čempionatus. Ilgalaikėje perspektyvoje galvojame apie pasaulio vyrų čempionatą Lietuvoje, jį galėtume surengti maždaug po dešimtmečio.
Norėdami komentuoti prisijunkite.