M.Ignatavičius švenčia pergalę teisme – iš „Lietkabelio“ prisiteisė 11 tūkst. eurų

Dar vienas krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovų nokautas teismų bylų epopėjoje

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) vienoje iš teismuose sprendžiamų klubo „Lietkabelis“ ir buvusio jo direktoriaus Manto Ignatavičiaus istorijoje padėjo tašką – sporto organizacijos piniginė ne pasipildys, o gerokai suplonės.

LApT panaikino Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriuo iš M. Ignatavičiaus „Lietkabelio“ buvo priteista 42 955 eurų žala, ir priėmė naują sprendimą.

Pagal jį, ieškovo krepšinio klubo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo visiškai atmestas, negana to, krepšinio klubas turės M. Ignatavičiui padengti 10 982 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teisme krepšinio klubas savo ieškinį grindė tuo, kad M.Ignatavičius, eidamas „Lietkabelio“ direktoriaus pareigas, sudarė, klubo įsitikinimu, tariamą marketingo ir viešųjų ryšių paslaugų sutartį su UAB „Omega Action“, kurioje taip pat ėjo direktoriaus pareigas ir buvo šios bendrovės akcininku.

„Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad aš, kaip buvęs vadovas, klubui jokios žalos nepadariau, o visos krepšinio klubo mano atžvilgiu reikštos pretenzijos buvo visiškai nepagrįstos. Negana to, iš „Lietkabelio“ mano naudai buvo priteista beveik 11 000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad visiškai nepagrįstu teismo procesu siekta mane įbauginti. Klubas, pralaimėjęs bylą, patyrė didelę finansinę žalą, kurią, mano manymu, turėtų atlyginti šį teismo procesą inicijavęs Alvydas Bieliauskas ir ieškinį krepšinio klubas „Lietkabelis“ vardu pasirašęs bei palaikęs klubo vadovas Martynas Purlys. Tai nėra pirmasis atvejis, kuomet faktiškai klubui vadovaujančio Bieliausko sprendimu švaistomos klubo lėšos. Dar didesnę žalą mano minimas asmuo padarė tuomet, kai be jokio pagrindo nusprendė paremti kitą LKL klubą ir taip jam padovanoti 50 000 eurų, nors tuo metu ir pats „Lietkabelis“ turėjo visą eilę skolų“, – savo nuomone dalinasi M. Ignatavičius.

Anot jo, krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Tiesa, iki 2012–ųjų ne kartą keitėsi ir jo pavadinimas, ir vadovai. Būtent pastaraisiais metais Panevėžio ekipai sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o neužilgo jos pagrindine rėmėja tapo to paties pavadinimo akcinė bendrovė. Klubo prezidento vairas atiteko A. Bieliauskui. Pradėtas burti svaresnių rezultatų galintis pasiekti krepšininkų kolektyvas, imtasi rimtų pokyčių administracijoje.

Tuo metu „Lietkabelis“ turėjo asociacijos statusą, o visi jos valdybos nariai buvo lygiaverčiai, dirbantys vedini idėjos. Organizacijos direktoriumi M. Ignatavičius tapo 2015 metais. Po dvejų metų, 2017–ais, jai tapus viešąja įstaiga – ir jos dalininku.

VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkais tuo pat metu taip pat tapo Irmantas Aukštikalnis, Sigitas Gailiūnas, Rokas Mickevičius ir Alvydas Bieliauskas (iki 2019 01 04).

„Daugiausiai dalių buvo padovanota A. Bieliauskui. Iki 2018–ųjų vidurio bendrą kalbą visiems rasti pavykdavo, bet po truputį jau buvo prasidėjęs spaudimas dėl klubo lėšų naudojimo“, – prisiminė M. Ignatavičius.

Jis patikslino, kad būdamas lėtai, bet užtikrintai iš finansinės duobės besikapstančios įstaigos vadovas, vis sulaukdavęs iš pagrindinio dalininko nurodymų, ką, už kiek ir kur reikėtų pirkti.

M.Ignatavičius neslėpė, kad valdyboms nariams abejonių kėlė A. Bieliausko sprendimai – pavyzdžiui, Alytaus „Dzūkijos“ krepšinio klubui buvo suteikta 50 000 eurų parama, neva jauniesiems žaidėjams ugdyti ar sportininkų įsigijimas už 3 kartus didesnę nei rinkos kaina.

Vėliau, kilus skandalui dėl sąsajų su buvusiu premjeru, įtartinų jo verslo sandorių bei kaltinimų prekyba poveikių, A.Bieliauskas „Lietkabelyje“ atsisakė savo turėtų dalių ir perleido jas AB „Lietkabelis“ generaliniam direktoriui S. Gailiūnui.

Prasidėję nesusipratimai tarp dalininkų, anot jo, lėmė ir tai, kaip klostėsi Panevėžio apygardos teisme nagrinėta, didžiulį rezonansą sporto pasaulyje sukėlusi klubo dalių istorija.

2019 m. liepos 17 d. įvyko visuotinis VšĮ „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas, kuriame S. Gailiūno sprendimu kiti trys mažieji dalininkai savo teisių dėl neva „blogos reputacijos“, neteko.

„Tai, kas tuomet vyko, buvo precedento Lietuvoje neturintis įvykis, kai turto bendraturtis vienas pats nusprendžia iš kitų kolegų atimti nuosavybę ir jam už tai niekas negresia“, – sako M. Ignatavičius.

Todėl, anot jo, šią žiemą Panevėžio apygardos teismo nutartimi sudėlioti taškai sporto pasaulyje precedentų neturėjusioje istorijoje – ja nutraukta krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalininko Sigito Gailiūno pusantrų metų trukusi vienvaldystė ir pripažinta, kad kiti viešosios įstaigos dalininkai iš jos buvo pašalinti neteisėtai.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.