N.Mazurą užstojęs D.Slanina: apie nesėkmių priežastis, klaidas ir planą, kaip išgelbėti „Šiaulių“ sezoną

„Šiauliai“ – turbūt daugiausiai kritikos sulaukiantis šio sezono Lietuvos krepšinio klubas. Kadaise bronzine vadinta komanda nenulipdavo nuo trečiojo laiptelio LKL čempionatuose, tačiau dabar realybė kitokia – Saulės miesto ekipa „Betsafe-LKL“ pirmenybėse per 13 turų iškovojo vos 2 pergales ir tūno turnyrinės lentelės dugne.

Kadaise Lietuvos krepšinio olimpe ryškiai švietęs klubas dabar yra patrankų mėsa. Neaiškūs ir nuolat besikeičiantys legionieriai, naujas, niekam nežinomas latvis treneris Nikolajus Mazuras bei vis tuštėjančios tribūnos. Tokia dabar yra naują „Šiaulių“ realybė. Kyla daug klausimų, o vienas iš jų, kas šį sezoną vyksta su Saulės miesto klubu?

Pasak „Šiaulių“ direktoriaus Donato Slaninos, pagrindinės nesėkmių priežastys susijusios su nepavykusia komplektacija

„Ką aš daryčiau kitaip? Yra dvi medalio pusės. Buvo galima sutrumpinti rotaciją, pasiimti 7–8 pajėgesnius žaidėjus ir remtis jais. Jie būtų brangesni pajėgesni ir bandytume važiuoti šita linija. Mums būtų galima galvoti, kad žaidėjas brangesnis, jis turi daugiau kokybės, turi daugiau patirties. Bet nebuvo tokio sezono per pastaruosius kelerius metus, kurio nepradėtume su traumomis.

Tai yra krepšinio sudedamoji dalis ir nieko nepadarysi. Buvo galima bandyti šitą modelį, kuomet mažiau žaidėjų, bet jie yra brangesni, labiau patyrę, bet visada yra ir traumų rizika. Bet aš žiūrėjau į priekį konstruodamas kitą modelį ir nežinau, ar kažką labai keisčiau.

Ko labiau norėjosi ar per daug pasitikėjome, tai indėlio. Galbūt pernelyg pasitikėjome jaunais žaidėjais. Tikėjomės gauti iš ne vieno kažkokią pridėtinę vertę. Taip jau yra, kad visuomet kažko tikiesi. Dabar paprasta pasakyti, kad nereikėjo šito žaidėjo, reikėjo kito, nereikėjo šito trenerio, reikėjo kito. Čia paprasta. Kai generuoji tą pagrindinę idėją, tu nežinai, kaip viskas pasisuks.

Aišku, kad buvo padaryta klaidų renkantis žaidėjus, galbūt reikėjo ir kito modelio, bet kas būtų jeigu būtų. Dabar lengva pasakyti, kad būčiau metęs visus resursus į starto penketą ir užsimerkęs į antrą penketą. Taip, galima ir tokia idėja“, – teigė D.Slanina.

Atsižvelgiant į prastus rezultatus, didelė dalis kritikos strėlių skrieja ne tik D.Slaninai, bet ir vyr. treneriui N.Mazurui. Praėjusią vasarą su mažai kam žinomu strategu buvo pasirašyta dvejų metų sutartis su galimybe ją pratęsti dar vieneriems. Visgi kol kas latvio specialisto įdirbis neatsispindi pergalėse.

Tačiau D.Slanina apgynė N.Mazurą ir negailėjo jam gražių žodžių, bet apie tai ir visas „Šiaulių“ klubo peripetijas – tinklalapio Krepsinis.net interviu.

– Donatai, kiek jums, kaip vadovui ir apskritai žmogui, sunkus šis laikotarpis?

– Nelengvas jis tiek, koks yra rezultatas. Visuomet esame priklausomi nuo geresnio rezultato. Norime, kad jis būtų geras ir visuomet tikimės, kad jis bus geras. Bet kuri idėja, kurią mes konstruojame, visuomet tikime, kad ji duos pridėtinės vertės, teigiamą impulsą. Deja, gyvenime būna kitaip. Tu planuoji, o kažkas viršuje labai smagiai juokiasi. Tai yra manęs, kaip jauno vadovo, išbandymas. Tai yra tam tikra patirtis, tam tikras suvokimas ir pamokos. Kelias, jis nėra lengvas, tenka idėją, kurią generavome, taisyti eigoje. Sezonai visada yra dinamiški, bet tai yra patirtys, kurios dedasi į kišenę. Prieš tai keli sezonai buvo lengvesni, buvo kita mintis, kita strategija. Šiais metais planavome kitaip, daug kitokių dedamųjų dalių. Sezonas tikrai nėra lengvas, bet tenka išgyventi, tenka visuomet galvoti, visuomet mąstyti, strateguoti ir judėti į priekį.

– Turite vieną prasčiausių startų LKL klubo istorijoje. Kaip galėtumėte paaiškinti, kas neveikia, kokios to priežastys?

– Pradėkime nuo idėjos. Darbo modelis prieš sezoną nesiskyrė nuo praėjusių sezonų. Žinojome formavimo etapus – trenerių formavimas, žaidėjų, pasirengimo etapas. Niekas stipriai nepasikeitė. Keitėsi tik finansavimas, lygos diktuojamos sąlygos, finansinis stabilumas. Žinojome, kad šį sezoną idėja bus šiek tiek pajauninti komandą. Tai nebūtinai turi būti visiškas jaunimas. Mūsų amžiaus vidurkis yra 24 metai. Tai yra faktorius, į kurį mes vasaros metu atsigręžėme. Tai daro įtaką kainos ir kokybės santykiui. Pati idėja buvo pereiti į kitus metus, nes lyga kelia kartelę ir įsitvirtina minimalus 800 tūkst. eurų biudžetas. Nesinori ateiti į tai su dideliais įsiskolinimais, norisi ir pataupyti, sumažinti skolas. Todėl šį sezoną investavome į jauną žaidėją, kad ir kitais metais jį turėtume. Pati idėja buvo ne metams, o dvejiems. Ta idėja mes gyvenome ir ją konstravome.

Žinojome, kad tai bus ilgas kelias, reikės daug kantrybės ir kiekvienas elementas šiame kelyje yra labai svarbus, kiekvienas žaidėjas, kiekviena asmenybė. Pagal tai rinkome ir trenerių štabą, kuris darbuosis atitinkamai. Tokia ir buvo visa pamatinė idėja. Visada norėjosi išlaikyti balansą tarp patirties ir jaunimo, bet turbūt norėjosi dviejų trečdalių jaunimo. Žinoma, norėjosi ir šiek tiek patirties, kas įneštų ramybės rūbinėje. Esmė yra ta, kad tokia buvo idėja ir pagal tai dėliojome viską.

Daug lėmė ir finansai, prieš sezoną kalbėjome su Donatu Sabeckiu, norėjome išlaikyti tokius žaidėjus, kurie būtų mūsų lokomotyvai. Deja, ne viskas pavyko, ne su visais pavyko susitarti, kai kur neleido finansai. Pagal tai susiformavome komandą, pasirengimo etapas buvo geras, 5 pergalės ir 1 pralaimėjimas. Jokių blogų ženklų nebuvo matyti.

Pirmasis dalykas, kuris mums pakišo koją, tai buvo Dachono Burke'o ir Karolio Giedraičio ankstyvos traumos. Taip pat ir Nemanja Bezbradica, kuris po ilgo tikėjimo taip ir neatsigavo. Šios traumos uždėjo didesnį svorį ant kitų žaidėjų. LKL gali žaisti, bet taip pat reikia ir laimėti. Kai nuo traumuotų žaidėjų ant kitų persimetė didesnė atsakomybė, kažkas jos neatlaikė ir laimėti gali ne kiekvienas. Kai kuriais žaidėjais tikėjome ir tikėjomės, kad jų tos lubos dar nėra pasiektos, bet pasirodė, kad LKL kai kam dar yra per stipri lyga. Tos kelios traumos padarė didelę įtaką mūsų sezonui.

Aišku, sėdime, galvojame, sprendžiame, tuos dalykus reikia atrišti, kažkam reikia nuimti emocinį spaudimą, fizinį krūvį. Čia nėra taip, kad pasiimi saldainį, nusilupi popieriuką ir suvalgai. Tas skanus, tą išmečiau, tas geras, tą pasilieku. Laikas keičiant situaciją nebuvo mūsų sąjungininkas. Naujų žaidėjų paieškos buvo sunkios, tiek finansai daug neleido, tiek rinka nebuvo didelė. Tų nervų buvo nemažai.

Sabeckis

– Kokių klaidų įžvelgiate šioje jūsų įvardintoje idėjoje ir visame procese? Nes akivaizdu, kad rezultatai netenkina nė vieno.

– Ką aš daryčiau kitaip? Yra dvi medalio pusės. Buvo galima sutrumpinti rotaciją, pasiimti 7–8 pajėgesnius žaidėjus ir remtis jais. Jie būtų brangesni pajėgesni ir bandytume važiuoti šita linija. Mums būtų galima galvoti, kad žaidėjas brangesnis, jis turi daugiau kokybės, turi daugiau patirties. Bet nebuvo tokio sezono per pastaruosius kelerius metus, kurio nepradėtume su traumomis. Tai yra krepšinio sudedamoji dalis ir nieko nepadarysi. Buvo galima bandyti šitą modelį, kuomet mažiau žaidėjų, bet jie yra brangesni, labiau patyrę, bet visada yra ir traumų rizika. Bet aš žiūrėjau į priekį konstruodamas kitą modelį ir nežinau, ar kažką labai keisčiau.

Ko labiau norėjosi ar per daug pasitikėjome, tai indėlio. Galbūt pernelyg pasitikėjome jaunais žaidėjais. Tikėjomės gauti iš ne vieno kažkokią pridėtinę vertę. Taip jau yra, kad visuomet kažko tikiesi. Dabar paprasta pasakyti, kad nereikėjo šito žaidėjo, reikėjo kito, nereikėjo šito trenerio, reikėjo kito. Čia paprasta. Kai generuoji tą pagrindinę idėją, tu nežinai, kaip viskas pasisuks. Aišku, kad buvo padaryta klaidų renkantis žaidėjus, galbūt reikėjo ir kito modelio, bet kas būtų jeigu būtų. Dabar lengva pasakyti, kad būčiau metęs visus resursus į starto penketą ir užsimerkęs į antrą penketą. Taip, galima ir tokia idėja.

– Vasarą keitėsi ir treneris. Pasirašėte 2 plius 1 sutartį su Nikolajumi Mazuru. Daug kas kaltina šį trenerį ir negaili jam kritikos. O kaip vertinate šio trenerio darbą sezono pradžioje?

– Pats trenerio vystymosi procesas, administravimas, profesionalumas absoliučiai nekelia jokių abejonių. Žmogus yra 100 procentų pasinėręs į darbą, į procesą. Su juo labai lengva bendrauti apie darbą su jaunimu, darbą prieš treniruotes, visą procesą. Visas trenerio procesas, kurį jis demonstruoja, yra aukšto ir profesionalaus lygio. Aš nesakau, kad yra blogi treneriai, ar geri treneriai. Kiekvienas turi savo strategiją, savo priėjimą prie taktinių dalykų, savo priėjimą prie psichologinių dalykų, fundamentalių dalykų. Kas liečia patį procesą aplink aikštelę, aš neturiu ką pasakyti šiuo momentu. Visiškai tikime treneriu.

– Ar matote Mazuro klaidų? Visgi rezultatas LKL yra prastas.

– Krepšinio pasaulyje yra labai paprastų aspektų. Tai yra psichologija, taktika, individualus įgūdis, fizinis parengimas, traumingumas. Per šiuos aspektus ir žvelgi. Tuose visuose aspektuose... Taktikoje. Taktiką išpildo žaidėjai, kaip jie sugeba. Fizinis parengimas – didelių nusiskundimų neturime. Mazuro priėjimas prie žaidėjų, bendravimas su žaidėjais, yra aukšto lygio. Emocinis fonas – psichologija. Emocinį foną kuriame mes visi – komanda. Ta emocija nepadeda, kai tu nuolat pralaimi. Kodėl mes pralaimime? Trūksta žaidėjų, kurie perlaužtų rungtynes, kurie turėtų patirties laimėti. Žaisti yra viena, laimėti yra kita.

Po truputį formuojame tą laimėjimo kultūrą, kas tikrai nėra lengva ir nepasidaro per dieną. Per šį sezoną daugiau kartų buvau rūbinėje nei per prieš tai ketverius metus kartu sudėjus. Ties tuo aspektu irgi darbuojamės. Seansai, jogos seansai. Darome viską. Kalbant apie individualų įgūdį – turime, ką turime. Pataikome su žaidėjais, kiek pataikome. Bet žinome tai, ką turime ir sunkiai dirbame.

Dar yra ekonominis aspektas. Kaina žaidėjų yra tokia, kokia yra. Kiek turime, tiek ir perkame. Čia labai didelės matematikos nereikia. Svarbiausia, kad treneris Mazuras suprato mūsų ekonominę situaciją, naštą. Tai yra labai svarbu. Žmogus suprato, kokiose vėžėse yra Šiauliai, koks yra jų finansinis potencialas. Kiek mes galime daryti, ką mes galime daryti. Mazuras tikrai nesiskundė per silpna sudėtimi, stengėsi dirbti su tuo, ką turėjo ir iki šiol stengiasi, o mes stengiamės, kaip galima labiau jam padėti.

Mazuras

– Kas komplektavo „Šiaulius“ prieš sezoną?

– Nėra vieno žmogaus ir nebus. Turite šitą suprasti. Nebūna, kad tam nukirsime galvą, tam nukirsime galvą. Yra bendra idėja, bendras matymas. Nėra, kad tas ar tas parenka žaidėjus. Yra procesas, kaip atsirenkami žaidėjai. Kas atsakingas už tą, kas atsakingas už kitą. Čia nėra taip, kad man patiko ir aš jį pasiėmiau. Tai yra bendras darbas. Už techninius žmones atsakingi vieni žmonės, už techninius – kiti. Yra pasiskirstymas ir aš manau, kad čia yra profesionalu.

– Išskyrus Tomašą Pavelką, L.J.Thorpe‘ą, visi kiti „Šiaulių“ legionieriai nerodo gero žaidimo. Kalbate apie ribotus išteklius, tačiau ne vienas LKL klubas turiu mažiau pinigų nei Šiauliai. Kaip galima paaiškinti tokią prastą legionierių selekciją?

– Galime tuomet prie legionierių pereiti, kaip buvo planuojama ir visa kita. L.J.Thorpe'as, kur mes planavome – jo gal net ir nebūtų buvę, jei būtume sutarę su Donatu Sabeckiu, nes pati mintis jį pasilikti tikrai buvo. Čia diskutuoti daug ir nereikia – norėjome panašaus kūno. Lietuvių panašaus kūno yra gal tik Vaidas Kariniauskas. Norėjosi kažko panašaus. Žinojome, kad yra Rubinas, norėjome duoti jam erdvės aikštelėje, juolab, kad jis ankstesnį sezoną atstovavo Mažeikiams, iškopė į LKL. Manėme, kad bus du skirtingi – vienas aštrus, kitas su dydžiu, ir L.J. atsidūrė pas mus komandoje. Idėja buvo tokia, kad pirmus metus jis apšiltų kojas čia. Kitiems metams jis turi pliusą. Norisi, kad jis ir toliau matytų, kokia yra lyga, pats augtų ir duotų pridėtinės vertės klubui.

Tomašas – jaunuolis, kuriam dar reikia labai daug tobulėti, tobulėti ne tik asmeniškai, bet ir komandinėje brandoje. Jis turi viską – mobilumą, gerą motoriką, bet turi mokėti pralaužti rungtynes ir būti svarbus faktorius laimėti svarbias rungtynes. Daug techninių dalykų dėl gynybos, dėl pozicijos užsiėmimo, nes kai kada jis piktnaudžiauja savo ūgiu ir tai jam kiša koją. Jis turėtų eiti į priekį ir tobulėti. Kitais metais mums jį išlaikyti bus be galo sudėtinga. Mes turbūt net nelabai ir tikėsimės jį išlaikyti. Kaip visada – svarbu yra įžaidėjas ir didelis, ir tai, kaip jie sąveikaus tarpusavyje. Čia viskas tvarkoje.

Kitas žaidėjas buvo Dachonas Burke'as. Praeitais metais formuojant komandą visada norėjosi turėti combo gynėją, kaip Elvaras Fridrikssonas, kaip Jonas Elmore'as vėliau buvo. Praėjusiais metais tikėjomės, kad toks bus Kyle'as Mangasas. Deja, Kyle'as neatitiko to modelio, kurio norėjome. Norėjosi aštrumo, prasiveržimo, rezultatyvių perdavimų, žaidėjo, kuris keistų žaidimo eigą. Jis yra labiau pozicinių atakų žaidėjas. Pozicinėms atakoms turėjome L.J.Thorpe'ą, norėjome to bendradarbiaujant su Dachonu. Deja, ir labai gaila, bet Lietuva kol kas jo nematė. Nežinau, ar šiemet jis grįš, bet čia buvo mums didelė netektis. Prieš sezoną jis turbūt buvo tas, kuris visada pakeisdavo rungtynių eigą – to, ko iš jo ir tikėjomės. Jis buvo labai svarbi legionierių dedamoji.

Toliau – Nemanja Bezbradica. Jis mums labai padėjo iškopiant į KMT finalinį ketvertą, nepaisant jo sveikatos problemų. Buvo tam tikri sutartiniai įsipareigojimai ir mes turėjome priimti sprendimą. Žmogus jautė šokikaulio skausmus, išsioperavo koją ir buvo viskas gerai. Tai buvo mūsų klaida, kur tu pasitiki, bet netikėti medicina, netikėti žmogumi, netikėti darbu... Aš visada tikiu. Darbas visada vainikuoja rezultatus. Juolab, kad Nemanja žinojo lygą, patirtis buvo, kuri vienijo. Džiaugiuosi, kad kolektyvas rūbinėje yra vieningas, tuo džiaugiamės, tačiau aikštelėje jis to parodyti negalėjo. Stebėjomės, kad pernai jis su skaudančia koja atrodė geriau negu šiemet. Rezultatas buvo toks, pradėjome imtis veiksmų. Nemanja yra aikštelę plečiantis centras. Pavelka yra giliai po krepšiu žaidžiantis žaidėjas, norėsi aikštelę plečiančio, gebančiu veidu į krepšį atakuoti žaidėjo – taip komandoje atsirado Vander Plasas.

Džiaugiamės, kad jis atėjo iš FIBA Čempionų lygos. Tai nėra kažkokia didelė sėkmė, bet jis atėjo iš Liudvigsburgo, kur nebuvo patenkintas situacija dėl legionierių skaičiaus limito, mes sureagavome ir Nemanją pakeitė Vander Plasas.

Toliau – Antoine'as Walkeris. Walkerio situacija buvo kitokia. Ji labiau buvo orientuota į priekį. Šiemet identifikavome Paulių Danusevičių kaip lyderį. Jis yra šiaulietis, mūsų produktas, aplink kurį viskas buvo ir yra planuojama, aplink jį statomas žaidimas. Antoine'ui šiame paveiksle buvo numatytos daugiausia 10 minučių. Atletiškumas, greitis – jis visa tai turi. Jei pažiūrėtumėte, kaip jis šiuo metu atrodo Suomijoje – siaučia, daro taškus. LKL lyga yra specifinė, jam, matyt, netiko. Jis negalėjo kilti nuo suolo, jam turbūt reikėjo kitokio komandos braižo, kuris jam tiesiog netiko. Šioje situacijoje mes nekeitėme žaidėjų ketvirtos pozicijos į ketvirtą, matydami, kad traumų padarinių eigoje mums trūksta tam tikrų taškų, pozicijų iš tam tikrų pozicijų.

Taip atsirado Nojus Mineikis. Tai ne tos pozicijos žaidėjas, bet suformavome sudėtį taip. Kas susiję su Jonu Davisu, teko reaguoti ir buvo sureaguota greitai. Natūralu, kad vos tik Dachonas Burke'as gavo traumą, teko ieškoti combo žaidėjo. Kalbėjome su Utena, su „7bet-Lietkabeliu“, kalbėjome su kitais žaidėjais. Tuo metu jis buvo mūsų brangiausias žaidėjas, tą reikia pripažinti. Riziką turėjo kainą. Taip jau reikėjo, o pradžia nieko blogo ir nediktavo. Šiai dienai jis neatitiko to, ko mes norėjome ir ką investavome. Neapkalbėsiu žmogaus – galima atsiversti ir pažiūrėti statistinius rodiklius. Tiesiog buvome sutarę trumpam periodui, kad paskui galėtume tęsti sutartį. Buvo tokia galimybė, tačiau situacija negerėjo – jūs patys matote. Reikėjo priimti sprendimus, veiksmus, juos ir priėmėme.

Natūralu, kad vėl reikia įžaidėjo. Dabar esame nedėkingoje situacijoje, nes nežinome, kada grįš traumuoti žaidėjai. Planas pagal medicinos protokolą yra vienas, daromi bandymai su žaidėjai, tačiau medicininis planas yra viena, žaidėjas dažnai grįžta į komandą ne pagal tai, grįžta šiek tiek kitaip negu planuojama – tai daro įtaką komandos sprendimams. Sprendžiama, ar pasirašyti žaidėją laikinai, ar visam sezonui. Jei visam sezonui, tuomet jau yra finansinė našta. Ir dėlioji, lauki, tikiesi.

Kada Karolis Giedraitis grįš? Kas bus su Shaquille'u Keithu? Matėme, kad mums trūksta jėgos, universalios jėgos. Buvo tikėta jaunimu, kuris turėtų duoti pridėtinės vertės. Deja, negalėjome to konvertuoti į pergales. Atsirado kitokio profilio krepšininkas. Buvo žiūrėti video, rinkta informacija iš kitų LKL klubų. Shaquille'as vienose rungtynėse žaidžia geriau, kitose blogiau. Karolis yra 2–3 pozicijos žaidėjas. Reikia pasižiūrėti giliau – Martynui Varnui išvykstant mes nebegalėjome jo išlaikyti. Tas pats buvo su Donatu Sabeckiu – jis jau buvo nebe mūsų nosiai. Kažkiek atsakomybės perėjo ir Danieliui Baslykui. Danielius tvarkėsi kaip galėjo, esame patenkinti jo darbu. Kaip kapitonas, jis nebijo į situaciją pasižiūrėti ir savikritiškai, ir kritiškai į komandą. Kaip bebūtų keista tokiam jaunuoliui, nebijo ir drąsiai pasisakyti, bet krepšinį reikia transformuoti į pergales.

Taip komandoje atsirado Keithas. Jis turi bandomąjį laikotarpį ir reikia spręsti. Negaliu pasakyti, kaip dabar bus – vienos rungtynės geriau, kitos prasčiau. Tai koreliuoja su finansais ir pergalėmis. Kada grįš Karolis, negaliu pasakyti. Tai yra sudėtiniai dalykai, kurie daro įtaką tolimesniems veiksmams. Kevinui Andersonui, matėme, reikia poilsio minučių. Žaidėjas taip pat yra bandomajame laikotarpyje. Tikimės, kad Dechonas grįš per šį laikotarpį ir pradės integruotis. Jis pradės lipti ant parketo šią savaitę. Jo transformacija iš šitos fazės į krepšinį dar užtruks. Aišku, nieko nepadarysi, būsime laukime. Per tą laukimą reikia A – sustyguoti sveikatą, B – sustyguoti taktinius dalykus, C – apsispręsti, ką darome su bandomaisiais žaidėjų laikotarpiais, D – laimėti rungtynių. Čia daug dedamųjų, kurias reikia apgalvoti.

Bezbradica

– Žiūrint į šio sezono pradžios rezultatus, yra rizika, kad galite iškristi iš LKL. Tai būtų labai skaudus smūgis Šiaulių krepšiniui. Ar turite planą, kaip išgelbėti šį sezoną ir komandos išlikimą LKL?

– Tai jau vyksta. Galėjome nieko nedaryti, sėdėti ir tikėtis. Šiai dienai jau yra penki pakeitimai. Nebent pavyktų klubui pavyktų laimėti aukso puodą šitoje ekonominėje situacijoje, gal aš jau jūsų klausčiau, kokį žaidėją reikėtų paimti, kokio jūs norėjote. Turime suprasti – situaciją gelbėja žaidėjai ant parketo, situaciją gerina trenerio sąveikia su žaidėjais, trenerio žinios.

– Nebuvo svarstymų keisti trenerį?

– Šiuo metu nebuvo svarstymų. Yra įvairios metodikos. Puikiai atsimenu „Žalgirio“ modelį, kai nuo Martino Schillerio baigėme Kaziu Maksvyčiu. Nežinau, kaip įvertintumėte tą pokytį. Žaidžiau, gyvenau, pats buvau treneris. Žaidžiau krepšinį – suprantu pagrindinius mechanizmus ir kaip viskas vyksta. Buvo „Wolves“ modelis Rimą Kurtinaitį pakeisti Kęstučiu Kemzūra – matėme, kaip tai baigėsi. Ar trenerio pakeitimas duos tą efektą? Galimai, taip, o galimai ir ne. Bandyti čia būtų toks pats tikėjimas. Už kiek? Nežinau. Jei bus svarstymas dalininkų, savivaldybėje, už kiek mes viską darysime, jokių problemų. Kandidatų buvo ne vienas vasarą – užsieniečių, lietuvių.

Reikia suprasti, kad nauji vėjai, nauji žaidėjai, tas tinka, tas nepatinka, to reikia, to nereikia. Tų visų istorijų man, turbūt, pasakoti. Suprasčiau, jei rūbinėje būtų blogai ar darbas būtų blogas, kažkas ne iki galo dirba, geria, svaiginasi, kažkas vėluoja – tada būtų galima žiūrėti. Visur dabar yra darbas, darbas, darbas, nervų ląstelės, prakaitavimas, prakaituotos pažastys ir visa kita. Aš tikiuo tuo. Sukrėtimai kažkokie turi būti. Tas pergalių skonis, kurio nepasiekiame – jie patys supranta. Aš manau, kad jie patys turi suprasti, patys patikėti ir perlaužti, patys turi laimėti. Kai jie patys laimės, jie paeis vienu laipteliu į viršų, o mes aplink turime padėti jiems paeiti pirmyn.

– Situacija jums pačiam nėra lengva, tikrai buvo sunku. Ar buvo minčių trauktis?

– Pasakiau jau pačioje pradžioje – tai yra nauji iššūkiai, darbas. Norėtųsi gal pagalbos. Taip jau auklėtas esu, kad jei kažkam sunku, nemurkdau, stengiuosi pakelti, stengiuosi įsiklausyti, suprasti, paplanuoti. Mes daug diskutuojame, džiaugiuosi, kad dalininkai ir valdyba yra aktyvūs. Jie taip pat jaudinasi, jei taip pat mato situaciją. Mes turėjome ir gražių, ir ne tiek gražių, ir aštrių pokalbių – taip ir turi būti, viskas čia yra gerai. Turime suprasti, kad krepšinis Lietuvoje vystosi, tobulėja. Tai turbūt dešimta pagal pajėgumą lyga pasaulyje neimant Eurolygos ir NBA. Ritmas, kurį diktuoja LKL – už tai esu dėkingas ir prezidentui Remigijui Milašiui, ir Rasai Liuimienei, kuri tikrai daro nuostabų darbą, ir visam kitam LKL štabui, kad ta lyga būtų konkurencinga ir eitų į priekį. Joje dalyvauti turi profesionalūs klubai. Šiai dienai visi klubai turi augti. Yra „Žalgiris“, „Wolves“, „Rytas“... Visi kiti klubai turi augti visapusiškai, ne tik žaidėjų, trenerių, bet ir administracijos prasme, visuose departamentuose. Man tai norėjosi padaryti, bet, kai susiduri ir matai, kokie yra finansiniai dalykai...

Tai norėtųsi padaryti, padėti, pakelti, patarti. Mes vietos įsikibę nesilaikome. Aš dėl tam tikrų priežasčių krepšinio karjeros Šiauliuose neužbaigiau, tai norisi tą duoklę atiduoti. Nebūsiu įsikibęs nagais, ragais, kai aplink meta šiukšles. Tikrai ne. Norisi eiti į priekį, norisi supratimo, norisi įsiklausymo. Aš suprantu, ko reikia klubui. Dirbau ir kitose šalyse – mačiau, kaip viskas yra ir kaip turi būti. Einu su tais botais per mėšlą ir viskas. Pas mus dar yra gaju tai, kad komanda yra matoma kaip komanda. Mes Šiauliuose turime ir moteris, apie kurias niekas nekalba. Mes ten sėdime ir atiduodame dalelę savęs, formuojame komandą, kalbame su treneriais, dėliojame tvarkaraščius, pasirašinėjame sutartis su užsienietėmis. Federacija ir sako: „Kaip jūs tai darote?“ Taip ir darome.

Būtų paroje 36 valandos, darytume 36-ias. Yra ir Krepšinio Akademija „Saulė“, yra dublerių komanda, yra jau ir B diviziono panelių komanda, su kuria startavome KA „Saulė“ pavidalu. Deja, kompetencijų aplink nėra tiek daug. Supraskite – pakeisti vieną ar kitą žmogų neduos nieko, turime augti kaip organizacija. Turi atsirasti vienur, kitur, turi skirti lėšų ten, turi skirti lėšų ten, eilutė ten, eilutė šen. Dabar kalbu apie sporto dalį, rytoj galime pakalbėti iš ūkio dalies – persijungsiu į kitą. Reikės vėl klausimų bloko pasiruošimui. Rezultatą komentuoti be pradžios yra sudėtinga. Turi būti rezultato tąsa.

Slanina

– Kiek suprantu, norėtumėte ir sporto direktoriaus pozicijos klube, nes dabar darote vienas viską?

– Kaip pasižiūrėsi. Aš norėčiau, kad tai nebūtų priekaištas. Tiesiog tokia finansinė padėtis. Norėtųsi. Mes diskutuojame, kalbame, tačiau tokia pozicija buvo priimta valdyboje, kad tos pozicijos, matyt, nereikia. Gal dėl lėšų stygiaus. Tokia pozicija buvo priimta, dabar ji tokia kabanti. Mes tą suprantame. Net nekalbu apie komandos vadovą, komandos vadybininką – čia dar turėtų būti 2–3 žmonės, ir aš net nekalbu apie moteris. Čia yra rimtas aparatas. Reikia daugiau pozicijų.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.