NBA finalas prasideda: ugnį ir vandenį įveikusi „Warriors“ prieš M.Jordano gerbėjų palaikomą L.Jamesą
(33)
Kokia iš tikrųjų yra istorinio palyginimo esmė? Kaip išmatuoti krepšinio keitimąsi, kurį pademonstravo Oklando „Golden State Warriors“, svaidydama tolimus metimus. Lyginti šią ekipą su kitomis NBA komandomis iš senų laikų, yra tarsi palyginimas tarp išmaniojo ir laidinio telefono.
Stebėjote, kaip Stephenas Curry ir Klay‘us Thompsonas nuliūdino ir galiausiai įveikė ryžtingai nusiteikusią Oklahomos komandą septintose Vakarų konferencijos finalo rungtynėse. Stebėjote, kaip jie pataiko tritaškius per ištiestas daug aukštesnių krepšininkų rankas ir sakėte neįtikėtina, absurdiška, stulbinama. Žodžius, kuriuos ištariate tada, kai negalite patikėti tuo, ką matote.
Tai – beveik naujas žaidimas, kurį žaidžia „Splash Brothers“, drastiškai padidinę įprastą įmestų taškų skaičių, priimtiną zoną, iš kurios galima nuolat pelnyti taškus ir susilaukti sėkmės.
Po to, kai „Warriors“ rezultatu 96:88 iškovojo pergalę prieš „Thunder“ ir galų gale pateko į NBA finalą, kur susitiks su LeBronu Jamesu ir Klivlando „Cavaliers“, kažkas paklausė sunkiai nustebinamo Russello Westbrooko, ar S.Curry serijos pabaigoje parodė jam tai, ko trūko anksčiau?
„Mūsų aukštaūgiai keitėsi gynyboje, o jis pataikė keletą sunkių metimų per rankas“, – abejingai atsakė Westbrookas.
R.Westbrookas turėjo pridurti, kad septintosiose serijos rungtynėse „Thunder“ gynyboje nebuvo jokio aplaidumo ar tingumo. Užtvaros privertė Steveną Adamsą ir Serge‘ą Ibaką žaisti prie tritaškio linijos bei dengti S.Curry arba K.Thompsoną.
S.Adamso ūgis – 213 cm, o svoris – 116 kg; S.Ibakos ūgis – 208 cm, svoris – 111 kg. Aukštaūgiai paprastai sunkiai ginasi, kai pro juos veržiasi žemesni, kūrybingesni žaidėjai, bet S.Adamsas ir S.Ibaka yra uolūs, atletiški gynėjai, kurie dengė bei retkarčiais blokuodavo S.Curry ar K.Thompsono metimus serijos pradžioje. Mesti iš taip toli per kibias, ilgas rankas turinti varžovą, šokdinant, klaidinant jį ir taip susikuriant pakankamai erdvės taikliam metimui atlikti – paprasta? Pabandykite ir sužinosite.
Septintosiose serijos rungtynėse S.Curry pataikė 7 tritaškius. K.Thompsonas pagerino tritaškių rekordą vieneriose atkrintamųjų varžybų rungtynėse, šeštajame serijos mače Oklahomoje pataikydamas 11 tolimų metimų (iš 18 bandymų). Ketvirtajame kėlinyje komandai, kuri stengiasi žaisti neperžengdama tritaškio linijos, jie buvo tarsi dūris į širdį.
S.Curry ir K.Thompsonas pagerino ankstesnį Ray‘aus Alleno ir Denniso Scotto asmeninį tritaškių pataikymo vienoje NBA atritamųjų varžybų serijoje rekordą: Curry pataikė 32, o Thompsonas 30 tolimų metimų.
Prieš 30 metų, 1986-ųjų finale, Bostono ir Hjustono komandos kartu sudėjus pataikė 17 tritaškių per visą šešių rungtynių seriją, kurią tuomet laimėjo „Celtics“.
Tie, kurie pažįsta Bilą Simmonsą žinos, kad jis – tikras „Celtics“ komandos gerbėjas. Bostono ekipa, vedama Larry Birdo, 1985–1986 metų sezone laimėjo 67 rungtynes, namuose pralaimėjusi tik kartą ir užsitikrino vienos iš geriausių komandų NBA istorijoje vardą.
Daugelis iš mūsų, aprašiusių sportą per tą dešimtmetį, ginčijosi, jog tai buvo geriausias NBA senojo krepšinio pagrindų ir atėjusio naujojo atletiškumo amžiaus lydinys, kuris pasireiškė, kai 1990-aisiais reklamos stebuklu tapo Michaelas Jordanas.
1980-ųjų Los Andželo „Lakers“ komandoje žaidė Klay‘aus tėvas Mychalas Thompsonas, ją daugelis įvardijo kaip pačią geriausią, atsižvelgiant į tai, kad Magicas Johnsonas buvo savo karjeros pike, Kareemas Abdul-Jabbaras vis dar žaidė užtikrintai, o Jamesas Worthy turėjo neeilinį talentą.
Vis dėlto 1995–1996 metų Jordano Čikagos „Bulls“ komanda buvo ta ekipa, kuri laimėjo 72 rungtynes ir ketvirtą iš šešių čempiono titulų per aštuonis sezonus, tai komanda, prieš kurią 73 pergales iškovoję „Warriors“ lenktyniauja pramanytose lenktynėse. Nesuklyskite: Jordano garbintojų karta buvo pasiruošusi džiaugtis, jeigu „Thunder“ būtų įveikusi „Warriors.“ Taip bus ir vėl, jei Jamesas sugebės atnešti čempionų titulą į Klivlandą.
Iš visų jų titulų, ko gero, tikrasis Jordano eros įvertinimas įvyko 1993–1994 metų sezone, kai Jordanas pasitraukė. Scottie Pippenas ir kiti, laikyti kaip „pagalbiniai“ žaidėjai, laimėjo 55 rungtynes. Jie įrodė, kad gali kur kas daugiau nei atsarginiai krepšininkai – „Jordanaires“, kai viena abejotina Pippeno pražanga skyrė juos nuo kelionės namo, galimybės įveikti „Knicks“ bei nuo patekimo į Rytų konferencijos finalą.
Be Jordano likusiai „Bulls“ trūko dar vieno krepšininko, galinčio imtis lyderio vaidmens arba šaltakraujo metiko, tam, kad pasiektų tai, ką pasiekė Thompsosonas, įmetęs 41 tašką į „Thunder“ ekipos krepšį šeštosiose serijos rungtynėse.
Prieš metus, kai „Warriors“ iškovojo pirmąjį čempionų titulą nuo 1975-ųjų, visi keturi jų varžovai susidūrė su žaidėjų trūkumų.
Šį kartą, jie pirmuosius du etapus prieš Hjustono ir Portlando ekipas, turėjo įveikti be traumą patyrusio Curry – dukart naudingiausio lygos žaidėjo.
Žaisdami prieš „Thunder“ ir serijoje atsilikdami rezultatu 1:3, „Warriors“ turėjo susitaikyti su Draymondą Greeną ištikusia krize ir nušalinimu. R.Westbrooko pasitikėjimas savimi, Kevino Duranto greitis, kai Curry iš visų jėgų stengėsi atgauti ritmą, nesutrukdė „Warriors“ pasiekti tris pergales iš eilės prieš aukštą ir talentingą komandą, kuri nugalėjo 67 pergales iškovojusią San Antonijaus „Spurs“ ekipą.
Dabar „Warriors“ laukia Jamesas, dukart NBA čempionas su Majamio komanda, dalyvausiantis finale šeštą sezoną iš eilės bei stipriausios sudėties „Cavaliers“ komanda.
„Manau, kaskart praėjus ilgam tarpsezoniui, tu augi. Dabar, kai jau dvejus metus kartu visą tai išgyvename, tikriausiai žaidėme 21–22 rungtynes atkrintamosiose pernai, o šiemet esame ties 16 ar 17 rungtynių. Nesekiau šių skaičių, tačiau tai – daug mačų. Tai sukelia didelį spaudimą“, – teigė „Warriors“ vyriausiasis treneris Steve‘as Kerras.
Tai gali būti tiksliausias pagrindas skirtingų erų komandoms, taisyklėms ir stiliams palyginti: ką išgyventi ir įveikti privalo čempionas? „Warriors“ 73 pergales iškovojo pernelyg lengvai, gundydama vadinamuosius „priešus“ suabejoti ar išjuokti rungtynių kokybę istorinio konteksto labui.
Dabar visą tai pamirškite. Nepalanki atkrintamųjų varžybų padėtis įveikta, dabar ateina LeBronas. Ginti šį titulą „Warriors“ bus lygiai taip sunku kaip ir sustabdyti pasikartojantį jų snaiperių įžūlumą.
Jeigu S.Curry ir K.Thompsonas ir toliau taip pataikys tritaškius net ir „priešai“ turės pamėgdžioti „Warriors“ savininką Joe Lacobą, kuris pamatęs K.Thompsoną po šeštųjų serijos rungtynių atsiklaupė ant vieno kelio ir nusilenkė.
Iš „The New York Times“ vertė Mindaugas Dapkus.
Norėdami komentuoti prisijunkite.