Neeiliniame „Žalgirio“ žygyje dalyvavęs jaunuolis semiasi neįkainojamų patirčių: dar dabar sunku patikėti, kad esu šio klubo dalis
(38)Prieš penkerius metus Lukas Uleckas paliko Marijampolę ir savo karjeros pagrindus kurti atvyko į Kauną.
Septintą klasę vos baigęs gynėjas buvo pastebėtas trenerių Rolando Rakučio ir Ramūno Juškos, kurie pakvietė jį tobulėti Sabonio krepšinio centre.
Adaptacijos periodas naujoje aplinkoje neužtruko ir 2015 metais L.Uleckas debiutavo vyrų krepšinyje – su „saboniukais“ rungtyniavo Regionų krepšinio lygoje (RKL).
„Vėliau, kuomet buvau 10 klasėje, buvau pakviestas į „Žalgirio“ dublerių treniruotes, man pasiūlė čia žaisti – taip ir užsikabinau“, – su šypsena toliau pasakojo kuklus žalgirietis.
199 cm ūgio 19-metis būdavo ryškus jaunimo rinktinėse, vyko į prestižines krepšinio stovyklas, tačiau jam pačiam „Žalgirio“ vardas visada atrodė kaip svajonė, kurią pasiekti bus sunku.
Tačiau prabėgo pora metų ir L.Uleckas „užsikabino“: su žaliai–balta apranga bėgioja jau ne vien atstovaudamas dubleriams, bet ir pagrindinei komandai.
„Kai atvykau į dublerius, pamačiau, kad vyrų krepšinis – visai kitoks. Vien NKL jau atrodė didžiai ir įspūdingai. Buvau dar jaunas... Na, ir dabar dar nesenas (Juokiasi). Bet jau tada man atrodė, kad tai aukštas lygis, į kurį reikia įsivažiuoti ir nuo kažko pradėti“, – prisiminė jis.
„Žalgirio“ sistemoje L.Ulecką ilgai lydėjo ir treneris Tomas Masiulis, dirbęs dubleriuose, o dabar ir pagrindinės ekipos trenerių štabe. Tik geriausiais žodžiais marijampolietis gali atsiliepti apie strategą, kuris, pasak L.Ulecko, stipriai prisidėjo prie jo tobulėjimo.
2017 m. gynėjo ir lengvo krašto pozicijose rungtyniaujantis L.Uleckas pirmąsyk sulaukė kvietimo ruoštis sezonui su „Žalgirio“ vyrais. Tada jis į treniruotes keliavo kartu su Martynu Arlausku, kuris gavo šansą atstovauti pagrindinei ekipai, tuo tarpu L.Uleckas turėjo jo palukėti.
Nerealios emocijos su šiek tiek nerimo – taip savo pirmus žingsnius šalia „Žalgirio“ vyrų apibūdina L.Uleckas, praėjusį rudenį ir pats sulaukęs svajonių galimybės.
„Buvo žiauriai gera atmosfera, komanda mane pasitiko puikiai. Tik labai bijojau eiti į treniruotes, pasisveikindavau su žaidėjais, bet bijojau su jais kalbėti (Šypsosi). Buvo nedrąsu, bet visi man gerai padėjo įsiliejant į komandą“, – džiaugėsi jis.
L.Uleckas ir dabar prisimena prieš porą metų ištartus žodžius, jog patekimas į „Žalgirį“ atrodo nerealus. „Nežinau, dar ir dabar turbūt nesuvokiu, kad esu „Žalgirio“ žaidėjas. Juk tai geriausia komanda Lietuvoje“, – šypsosi vienas komandos jaunėlių.
„Betsafe–LKL“ čempionate L.Uleckas šį sezoną sužaidė 16 mačų, kuriuose per 11 minučių rinko po 3,3 taško, 1,6 atkovoto kamuolio ir 2,5 naudingumo balo.
NKL pirmenybėse L.Uleckas išsiskiria 14 taškų (40,6 proc. trit.), 4,3 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir 12,3 naudingumo balo vidurkiais per 25 minutes.
„Patenkintas! Labai patenkintas! Stengiuosi mokytis, nedaryti klaidų ir visada atsiduoti treniruotėse šimtu procentų“, – kol kas šiuo sezonu džiaugiasi jis. Ypatingai laikas aukštesniame lygyje, pasak L.Ulecko, jam suteikia neįkainojamų patirčių.
Neįkainojamų patirčių jam suteikia ir kovos Eurolygoje. Kol L.Uleckas aikštėje epizodiškai pasirodė trejose namų rungtynėse, emocijos ir adrenalinas, ypač – debiutuojant, jam tapo nepamirštamais momentais.
„Per pirmas rungtynes jaudulio buvo nežmoniškai daug. Pamačiau rezultatą ir jau kiek tikėjausi, kad mane išleis – o tai kėlė dar daugiau jaudulio. Mane išleido ir mačiau visą pilną areną. Jausmas buvo nerealus!
Išėjus į aikštę arena pradėjo dar labiau palaikyti, o nuo to ėmė bėgioti šiurpuliukai“, – rungtynes su Stambulo „Anadolu Efes“, kuriose pasižymėjo ir pirmaisiais savo taškais Eurolygoje, apibūdino L.Uleckas.
Per trejas rungtynes ir 21 sužaistą minutę Eurolygoje L.Uleckas yra surinkęs 4 taškus, atkovojęs 2 kamuolius ir atlikęs 4 rezultatyvius perdavimus.
Jauduliuko su kiekvienu pasirodymu aikštėje mažėja ir darosi lengviau, o jį dažniau dabar sukelia nebent noras kuo geriau pasirodyti prieš „Žalgirio“ trenerių štabą ir nenuvilti Šarūno Jasikevičiaus.
Tačiau jaunasis žalgirietis nepamiršta, kad jam vertinga patirtis ne vien aikštėje, bet ir stebint įspūdingą komandos žygį šio sezono Eurolygoje.
L.Uleckas keliavo su „Žalgiriu“ ir į Pirėją, ir į Madridą, kur vyko svarbiausios sezono rungtynės. Nors kartu su Roku Jokubaičiu jie komandą palaikė tik nuo suoliuko, šie atsiminimai jam liks ilgam.
„Eurolygos kovos yra aukščiausia kategorija – labai smagu tai matyti. Smagu yra tokios pergalės, kurios pasiektos ne tik žaidimu, bet charakteriu prieš stiprius varžovus. Žiūriu į tai ir mokausi“, – sako L.Uleckas.
Ir į trenerių, ir į Mariaus, Artūro bei Edgaro patarimus treniruotėse L.Uleckas stengiasi įsiklausyti kaip paklusnus auklėtinis.
Dar neaišku, ar jis toliau lydės „Žalgirį“ Eurolygos žygyje į Stambulą, tačiau vien iki šiol gautas pamokas kuklus vaikinas ypatingai vertina bei nepamiršta, kad dar neseniai „Žalgiris“ jam atrodė nepasiekiamu tikslu.
Norėdami komentuoti prisijunkite.