Nenuspėjamą seriją prieš „Šiaulius“ žadantis P.Malašauskas: ketvirta vieta nereiškia, kad mes stipresni
interviu
Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) baigėsi reguliarusis sezonas. Vieniems tai buvo pirmoji tokia patirtis, kitiems – eiliniai darbo metai.
Abiems kategorijoms save priskirti gali Jonavos „CBet“ trenerio asistentas Paulius Malašauskas. Specialistas yra žaidęs LKL, tačiau kaip treneris tokios duonos ragauja pirmą kartą.
P.Malašauskui jau debiutiniame sezone teko nemažai iššūkių – išvykus Evaldui Beržininkaičiui jis priėmė papildomą darbo krūvį, tvarkėsi su žaidėjų traumomis ir koronavirusu, o viename mače gavo ir pavaduoti apsirgusį Virginijų Šeškų.
Tokie sunkumai atnešė ir nemažai džiaugsmų juos įveikus. Pavaduojant V.Šeškų nugalėtas Dainiaus Adomaičio treniruojamas Klaipėdos „Neptūnas“, vėliau parklupdytas Kauno „Žalgiris“, o reguliariajame sezone atšvęsta ketvirtoji vieta. Vis dėlto jam labiausiai įsiminė ne tai.
„Atsimenu pačias pirmąsias sezono rungtynes. Tada žaidėme prieš „Žalgirį“ ir pralaimėjome keliais taškais, vienas iš trenerių po rungtynių pasakė, kad taip žaisdami, su tokiu noru ir užsidegimu galime toli eiti. Reguliarus sezonas baigėsi, esame ketvirtoje vietoje, virš mūsų – tik Eurolygos, Europos taurės ir FIBA Čempionų lygos komandos. Jau pirmosiose rungtynėse pamatėme potencialą“, – teigė P.Malašauskas.
Apžvelgdamas sezoną, ryškiausius jo akcentus ir laukiančią atkrintamųjų seriją prieš Šiaulių „Šiaulius-7bet“ 31-erių treneris pripažino, kad dabar darbo turi daugiau nei bet kada anksčiau.
„Jei video peržiūras rengi, tai iki 20 val. tik pradžia. Tokiu metu baigiasi treniruotė, o po dar kiti darbai laukia. Nėra kada ir Eurolygos pažiūrėti, žiūriesi savo reikalų, rengiesi, o likęs laikas – šeimai, maži vaikai, nesinori aukoti visko. Dar ir seminare teko pabuvoti, kur su teisėjais aiškinomės tam tikras situacijas“, – teigė treneris.
– Sezoną baigėte ketvirtojoje vietoje, ar šis tikslas buvo labai sureikšminamas komandos viduje?
– Baigėsi tik reguliarusis sezonas, dabar vėl viskas iš naujo. Niekas labai nestūmė prie tokio tikslo, tiesiog žiūrėjome vienas rungtynes į priekį, sužaisti kuo geriau, vieną kartą vieniems geriau pasisekdavo, kitą – kitiems, ir trečiasis ratas gavosi visai neblogas. Visa komanda sugrįžo, nuo vasario pradžios, susitvarkius su koronavirusu, nebuvo didelių iškritimų žaidėjų ir sužaidėme geriausiai kaip galime. Kad ir užėmėme ketvirtą vietą, žaisime prieš „Šiaulius“, kuriems kelis kartus pralaimėjome, gerai, kad bent namų pranašumą įgavome. Nereiškia, kad mes stipresni, ar jie silpnesni, laukia nauja kova.
CBet
– Kodėl būtent nesusiklostė tos tarpusavio dvikovos?
– Yra tų priežasčių, jei pažiūrėsite, jų trečias ratas irgi buvo blogas. Jie neturėjo didelių netekčių sezono pradžioje, tik (Arminas) Urbutis iškrito, pasiėmė (Nemanja) Bezbradicą ir stabiliai visą sezoną žaidė. Pastaruoju metu juos buvo koronavirusas užpuolęs, (Jonathanas) Elmore‘as traumą patyrė ir jie sėdo į duobę. Mes pirmą kartą su jais žaidėme be pagrindinių gynėjų, (Evaldo) Šaulio ir (Emmanuelio) Lecomte‘o, jau didelė įtaka. Gruodžio mėnesis mums apskritai buvo katastrofiškas, o vasarį buvome grįžę po koronos. Negali sakyti, kad mes bent kartą su jais žaidėme pilnu potencialu. Tai duoda pozityvo, kad gal turime potencialo prieš juos, nebuvo, kad jie prieš mus dominuotų. Tiek jie, tiek mes dabar esame pilni ir laukia sunki kova. „Sausas“ rezultatas sunkiai įmanomas, tiek vienai, tiek kitai pusei.
– Kur matote pagrindinius savo pranašumus ar trūkumus, būtent prieš „Šiaulius“?
– Abi komandos žaidžia dėl žiūrovų, gražus krepšinis. Tikrai manau, kad ši serija bus lengvesnė žiūrovo akiai, daug greitų atakų, daug taškų. Mes turime pranašumų prieš juos, jie prieš mus – irgi. Gali būti, kad viskas klostysis paskutinėmis sekundėmis ir kažkuri komanda geresnė nebus, tiesiog vienai labiau pasiseks. Vienas, antras sunkus metimas gali viską nulemti.
– Jums tinka tos taškų lenktynės, ar bandysite išmušti varžovus iš komforto zonos ir tuo pačiu atsisakyti savo stiliaus?
– Galiu pasakyti, kad gynybai tikrai įdedame pasiruošimo, dėliojamės detales. Tikrai nebus, kad eisime ant taškų lenktynių, kaip galėtų atrodyti iš šono.
Šiauliai
– Prieš gynybos prisideda ir naujokas Jeffery Garrettas, kaip jis pakeitė komandą?
– Tuo metu buvo iškritęs Laimis (Laimonas Kisielius) ir naujokas davė visiškai kitokį krepšinį. Dabar Laimis yra grįžęs ir rotacija kažkiek yra nauja, tiek komandai, tiek treneriui. Jeffery įneša universalumo, nesame didelė, fiziška komanda, bet dabar trečiojoje ir ketvirtojoje pozicijoje turime aukštus, pajėgius žaidėjus. Garrettas yra labai vertingas, per rungtynes jis iš varžovų apie šešis taškus atima tais „antro aukšto“ pasaugojimais, kai atbėgęs stogus dalina. Tokie žmonės yra labai vertingi, o jis yra ir labai gero charakterio vyras. Labai smagu, labai vertingas mums.
– Jūs esate žaidęs LKL, bet kaip treneriui tai yra debiutinis sezonas lygoje. Kas yra ryškiausias šio sezono momentas?
– Kaip ir sakiau žaidėjams vaizdo peržiūroje, atsimenu pačias pirmąsias sezono rungtynes. Tada žaidėme prieš „Žalgirį“ ir pralaimėjome keliais taškais, vienas iš trenerių po rungtynių pasakė, kad taip žaisdami, su tokiu noru ir užsidegimu galime toli eiti. Reguliarus sezonas baigėsi, esame ketvirtoje vietoje, virš mūsų – tik Eurolygos, Europos taurės ir FIBA Čempionų lygos komandos. Jau pirmosiose rungtynėse pamatėme potencialą, kuriuo galime pranokti kitų lūkesčius. Matėsi, kad komanda yra einanti į viršų.
– Po to sekė jūsų debiutas trenerio poste, pergalė prieš „Žalgirį“, nepermušė šito prisiminimo?
– Nežinau, aišku, smagu, daug sveikinimų, bet nesakyčiau, kad ryškiausi sezono akcentai. Jaučiausi gana ramus, aišku, laimėjęs būni laimingas, bet namo grįžti ramiai, tiesiog darbą padaręs, labai neišsipūtė tas dalykas. Ne kasdien laimi prieš „Žalgirį“, bet highlightu to nepavadinčiau. Trenerio pakeitimas Klaipėdoje, man asmeniškai, ryškesnis nei pergalė prieš „Žalgirį“, dar ir kapitono gimtadienis buvo, padovanojome pergalę. Vis dėlto labiausiai įstrigo įspūdis po pirmųjų rungtynių, kai patikėjome, kad gali būti kažkas gero. Reguliariajame sezone tai pavyko, dabar pradedame iš naujo, bet vėl tikime savo šansais.
– Klaipėdoje pavaduodamas Virginijų Šeškų laimėjote prieš Dainių Adomaitį. Nebuvo po rungtynių kažkokių pastabų iš oponento?
– Iš trenerio nebuvo. Aš pats prieš rungtynes, nemeluosiu, sakiau, kad man garbė prieš tokį trenerį prie šoninės linijos stovėti. Pats Adomaitis nieko tokio, pasveikino, paspaudė ranką, padėkojau ir tiek.
– Paskutinėse sezono rungtynėse buvo tas incidentas prieš Prienų komandą, šimtasis Edvino Šeškaus taškas, susistumdymas. Kaip tai atrodė iš jūsų pusės?
– Aš tuo metu spaudžiau ranką kažkam iš trenerių ir pamačiau, kad Kljajičius yra Edvino veide. Vėl gi, visada yra daugiau kintamųjų, kurių kažkas nežino, kaip ir Edvinas po rungtynių sakė, kad jam nepatiko Prienų suoliuko juokai pralaimint rungtynes. Emocijos, krepšinis be jų neįmanomas, taip turi būti. Mūsų žiūrovai užsivedę, jie nori šimto, kodėl gi ne? Edvinas perka vakarienę komandai, gera nuotaika, nemanau, kad varžovams reikėtų taip reaguoti. Jis yra toks žmogus, tiesiai šviesiai. Nėra, kad kažkam kažką blogo linkėtų, geras žmogus, nuoširdus, skleidžia meilę. Jis turi savo auditoriją, turi socialinę erdvę, savo žmones ir su jais bendrauja. Tai yra dalis gyvenimo.
– Debiutavote LKL istorine ketvirtąja vieta, ar turite patarimų jūsų pėdomis sekantiems „Gargždams“?
– Aš galvoju, kad viskas prasidėjo nuo trenerio, didelė patirtis. Tai jautėsi ir žaidėjų ieškojime, žinojo, kaip ir kas vyksta. Treneris buvo kertinė to dalis. Organizacija nauja, bet mokėsi iš trenerio ir sezono eigos. Didelis paminėjimas Virginijui Šeškui, jis yra daug reiškiantis žmogus, nėra tik treneris. Šiai komandai ir net kitoms jis duoda daugiau, žmonės jį mato, rėmėjai mato, žmonės jį žino. Eiti su tokiu treneriu buvo sėkmingas sprendimas. Viskas natūraliai dėliojasi, NKL irgi pats komandą susirinko, ėjo, rizikavo, nes nelaimėjus niekas nebūtų supratę. Rūbinė yra surinkta nuostabi, pats pagalvoju, kad norėčiau dar žaisti ir tokioje rūbinėje pabūti, nes tikrai fantastika, kaip šeima. Sezone buvo visko, bet ateiti į treniruotę ir užsukti į rūbinę visada buvo smagu, tiek gerą, tiek blogą dieną. Nuostabus trenerio darbas.
Gargždai
– Pats turite kontraktą kitam sezonui?
– Ne, bet kiek kalbėjau su prezidentu, išreiškiau, kad man viskas tinka ir patinka, dirbu, gyvenu šia diena. Man buvo atsakyta, kad yra patenkinti mano darbu ir nauda, kurią duodu. Konkrečios kalbos apie naują kontraktą nebuvo, bet aplinka leidžia suprasti, kad viskas yra gerai. Visos pusės patenkintos.
– Dabartinėje karjeros stadijoje jums tinka asistento pareigos LKL klube? O gal norėtųsi pačiam treniruoti žemesnio lygio klubą ar semtis patirties aukščiau?
– Ne ne, tikrai daug išmokau. Krepšinis toks žaidimas, atrodo, nemažai žinai, tada pradedi gilintis, kažką išmoksti, bet supranti, kad išmokti lieka vis daugiau. Nemažai pasisemi iš trenerių, iš žaidėjų, tikrai nenorėčiau ir nesvarstyčiau dar būti vyriausiuoju treneriu. Pats darbas man labai tinka, nesijaučiu, kad būčiau užsisėdėjęs ar trūktų tikslų. Šiai dienai trenerio asistento darbas man labai tinka, tikrai nemažai laiko skiriu žiūrėjimui ir analizavimui, nemąstau apie kitokias pareigas. Mėgaujuosi šia diena ir suprantu, kad dar galiu daug pridėti.
– Turite lūkesčių gerbėjams ketvirtfinalyje?
– Jonava ir šiaip mane stebina, kaip čia žmonės renkasi. Žaidėme paskutines rungtynes prieš paskutinę lygos komandą ir buvo neblogai užpildyta arena. Jaučiame jų palaikymą ir matome, kad žmonės Jonavoje supranta bei myli krepšinį, labai džiugu dėl to.
Norėdami komentuoti prisijunkite.