Netikėtą karjeros progresą ir keistą jausmą išgyvenęs žalgirietis vilionėms į JAV lengvai nepasiduoda
(11)Per praėjusį pasiruošimą sezonui 17-metis Martynas Arlauskas gavo privilegiją sportuoti su Kauno „Žalgirio“ vyrais ir netrukus išgirdo netikėtą sau naujieną – jis gaus progą pasirodyti ne vien dublerių sudėtyje, bet ir pagrindinėje komandoje.
„To visiškai nesitikėjau. Kai pakvietė sportuoti su komanda, ėjau su motyvacija patekti į sudėtį, tačiau tikėtis to tikrai nesitikėjau“, – praėjusį rugsėjį prisiminė jauniausias „Žalgirio“ komandos narys.
Iškart laukė džiugus skambutis tėvams, o tėtis Mindaugas, šiuo metu dirbantis Prienų–Birštono „Vytaute“, iškart įspėjo jaunąjį sūnų – lengva įrodyti savo vertę nebus.
Užduotis vienuoliktokui teko sunkesnė nei algebros uždavinys klasėje – teko derinti ir mokslus, ir žaidimą dublerių komandoje, ir net nešti raštelius auklėtojai dėl praleistų pamokų, kuomet laukė pirmosios Eurolygos išvykos.
„Lengva nėra, bet suderinu. Mokykloje tikrai esu dažnas svečias“, – juokdamasis patikslina M.Arlauskas, su mokyklos draugais turintis ką pašnekėti apie krepšinį ir „Žalgirį“. „Ne, nusifotografuoti dar vienas nėra priėjęs“, – šypsosi jaunasis žalgirietis.
M.Arlauskas ir dabar stebisi, kaip įdomiai ir kokiais tempais klostėsi jo karjeros pradžia. Dar 2015–2016 m. jis debiutavo Sabonio krepšinio centro komandoje Regionų krepšinio lygoje (RKL), po metų atsikėlė į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL), o būdamas vos 17-os tapo vienu jauniausių šio sezono Eurolygos žaidėjų.
„Taip jau gavosi, tokie keisti šuoliai. Džiaugiuosi, kad buvau taip priimtas komandos – net nesitikėjau, kad taip bus, bet čia – labai gera atmosfera, ne veltui „Žalgiris“ tiek dabar yra pasiekęs. Visi mėgsta pajuokauti, puikiai sutariame, bet kai ateina treniruotės yra rimtis ir treniruojamės rimtai.
Man yra tekę būti gerose komandinėse atmosferose ir Sabonio mokykloje, ir dubleriuose, bet todėl, kad čia visa sistema pas mus kaip šeima. Perėjus iš vienos sistemos dalies į kitą, viskas yra praktiškai taip pat. Taip čia viskas kuriama, kad žaidėjams būtų lengviau įsilieti į pagrindinę komandą“, – pasidžiaugė M.Arlauskas.
Prasidėjus šiam sezonui M.Arlausko laukė ir naujos užduotys. Iki tol įžaidėju rungtyniavęs krepšininkas išstypo iki dviejų metrų ūgio ir buvo stumteltas į atakuojančio gynėjo poziciją.
„Priprasti nebuvo lengva, bet įžaidėjo įgūdžiai dabar tikrai praverčia. Norėčiau šioje pozicijoje dar kada sužaisti ateityje, jei pavyks, bet jam reikia labai daug darbo“, – sako jis.
Tačiau ir komandos draugai, ir treneriai noriai kiekvieno treniruotėje padalina patarimų ir pastabų M.Arlauskui. Šiuo metu LKL čempionate jis yra sužaidęs dešimt mačų, o pastaruoju metu, kuomet „Žalgiris“ kaupė jėgas finalo ketvertui, jis kartu su kitais jaunais žaidėjais sulaukė ir dar daugiau progų šalies čempionate.
Šio sezono M.Arlausko statistika LKL per 12 minučių siekia 3,1 taško, 1,6 atkovoto kamuolio, 0,8 rezultatyvaus perdavimo ir 3,2 naudingumo balo. Eurolygoje jis pasirodė aikštėje keturis kartus ir iš viso pelnęs yra 4 taškus.
„Eurolygoje iš pradžių buvo labai keistas jausmas žaisti prieš tokius žaidėjus, bet jis būna tik pradžioje – įsivažiavus praeina ir pasimiršta.
Vis tik labiausiai įspūdį man daro galimybė treniruotis su Pauliumi Jankūnu – tai buvo mano viena iš svajonių. Nuo mažens stebėjau jį „Žalgiryje“, buvo keista, kad dabar galiu sportuoti kartu, bet teko priprasti“, – šypsosi jis.
M.Arlauskas visiškai sutinka su Šarūno Jasikevičiaus žodžiais, kuomet treneris sakė, jog jaunimas galėtų ir geriau išnaudoti šansus „Žalgiryje“. „Tikrai galėčiau daug geriau, to reikalauju iš savęs, bet būna visko, būna klaidų. Čia – praktikos ir laiko klausimas“, – sako 17-metis.
Kol kas M.Arlauskas dar nežino, ar keliaus kartu su komanda į Belgrade vyksiantį Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Kaip bebūtų, patekimas čia jam kaip tikram kauniečiui yra ypatingas, sako gynėjas.
Kol kas jis pernelyg toli negalvoja ir apie savo karjerą.
„Krepšinis be sienų“ stovykloje viešėjęs bei galimybę su Domantu Saboniu pabendrauti turėjęs lietuvis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sulaukė vietos universitetų dėmesio, tačiau dar neskuba spręsti, ką darys baigęs mokyklą.
„Kelionė buvo labai naudinga, dėmesio iš universitetų buvo, bet dabar svarstau visas galimybes – nieko pažadėti negaliu. Tėvai sako, kad pirma pasibaigčiau 12 klasę ir tada jau žiūrėsime, kaip kas“, – tėvų patarimo klausyti žada M.Arlauskas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.