NKL finalo ketvertas: tendencijos, rekordai ir tai, ką reikia žinoti skaičių mėgėjams

Jau šį savaitgalį Lietuvos krepšinio gerbėjų akys kryps į Raseinius, kur po lygiai 200 dienų trukusios kovos paaiškės naujas Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionas. Penktą kartą NKL istorijoje organizuojamame finalo ketverte dėl čempionų titulo susigrums „Palanga“, Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“, Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ ir Molėtų „Ežerūnas-Karys“.

Prieš prasidedant lemiamoms kovoms, krepšinio analitikas Erildas Budraitis apžvelgė praėjusių ketverių metų istoriją ir komandų pasirodymus 2011–2014 metais vykusiuose

finaliniuose ketvertuose. E.Budraitis dalinasi NKL finalo ketverto tendencijomis, rekordais ir įvardija potencialius kandidatus, kurie galėtų pagerinti iki šiol pasiektus geriausius rezultatus.

Visų pirma, kaip ir Eurolygos turnyre, pats formatas dažnai tampa diskusijų objektu. Visos finalinio ketverto komandos šį sezoną NKL lygoje sužaidė bent 42 rungtynes, o „Nafta-Uni-Akvaservis“ jau žaidė 47-eriuose susitikimuose, tad ar teisinga ir sąžininga dėl didesnio dėmesio pritraukimo viso sezono įdirbį pastatyti ant vienerių rungtynių? Įprastai, finalo ketverto formatas, lyginant su serija, yra naudingas silpniesiems, kurie ilgoje serijoje dėl meistriškumo ar pajėgumo trūkumo negalėtų palaužti stipresnių, tačiau vieneriose rungtynėse gali įveikti bet ką. Tačiau NKL lygoje yra priešingai.

Pirmiausiai, NKL, kurioje šį sezoną nei viena iš aštuonių atkrintamųjų varžybų serijų nesibaigė sausai, nėra didelės prarajos tarp komandų, kokia yra Eurolygoje. Pavyzdžiui, šiemet NKL finaliniame ketverte nebus geriausios reguliariojo sezono komandos, Vilniaus „Perlo-MRU“, kurį eliminavo „Palanga“. 2011–2012 metų sezone į pusfinalį taip pat nepateko reguliariojo sezono nugalėtojai „KK Radviliškis-Juodeliai“, kurie serijoje nusileido Vilniaus „Statybai“.

NKL, priešingai nei Eurolygoje, netikėtumai dažniau įvyksta ilgose serijose nei finaliniame ketverte. Per trumpą NKL finalinių ketvertų istoriją „Statyba“ buvo vienintelė komanda, kuri pusfinalyje sugebėjo įveikti aukštesnę vietą reguliariajame sezone užėmusį klubą. 2012 metais šiuo metu Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rungtyniaujančių Ovidijaus Varanausko ir Dariaus Tarvydo vedama „Statyba“, reguliariajame sezone likusi aštunta, pusfinalyje 77:73 nugalėjo šeštą vietą užėmusius Kauno „Žalgirio“ dublerius. Visi kiti pusfinalio arba finalo susitikimai baigėsi favoritų pergalėmis, tad finalo ketverto formatas nesutrukdydavo geresnį rezultatą reguliariajame sezone parodžiusioms komandoms įveikti sezono metu silpniau atrodžiusius klubus.

Išimtimi galima laikyti rungtynes dėl trečiosiose vietos, kur net triskart iš keturių pergalę iškovojo prasčiau reguliariajame sezone pasirodžiusi ekipa, tad įprastai žemesnį reitingą turėjusios komandos turi daugiau motyvacijos kautis dėl prizinės pozicijos.

Per ketverius metus NKL finaliniuose ketvertuose buvo visko – ir pergalių per vieno metimo atstumą, ir visiškų sutriuškinimų. Mažiausias skirtumas buvo užfiksuotas dukart, kai 2013 metais „Mažeikiai“ pusfinalyje trimis taškais (70:67) nugalėjo Jonavos „Triobet“, o kitąmet tie patys „Mažeikiai“ taip pat pusfinalyje trimis taškais (63:60) nugalėjo Molėtų „TiuMeną-Ežerūną“. Šios rungtynės taip pat ypatingos tuo, kad tai iki šiol yra vienintelis NKL lygos finalinio ketverto mačas, kurio metu nei viena komanda nebuvo įgijusi dviženklio pranašumo. Skirtumas tarp Mažeikių ir Molėtų komandų niekada nebuvo didesnis nei šeši taškai, ir tai yra keturiais taškais mažiau nei antrose atkakliausiose rungtynėse NKL finalo ketverto istorijoje tarp „Mažeikių“ ir „Trakų“. Praėjusių metų finale nei viena komanda nebuvo įgijusi didesnio nei 10 taškų pranašumo, be to tuomet įvyko vienintelis iki šiol finaliniame ketverte vykęs pratęsimas.

Didžiausią sutriuškinimą NKL finalinio ketverto istorijoje patyrė Jonavos „Triobet“, 2013 metais rungtynėse dėl trečios vietos 26 taškais pralaimėjusi Kauno „Žalgirio“ dubleriams. Per 16 įvykusių rungtynių sutriuškinimai (20 arba daugiau taškų skirtumas) buvo užfiksuoti triskart, o septyni susitikimai baigėsi vienženkliu skirtumu. Vidutiniškai NKL komandos pergales lemiamose rungtynėse iškovodavo 11,6 taško skirtumu.

Didžiausią spurtą NKL finalinio ketverto istorijoje 2014 metais rungtynėse dėl trečios vietos surengė Molėtų „TiuMenas-Ežerūnas“. Molėtiškiai pirmoje mačo dalyje laimėjo atkarpą 18:0 ir pralaimėdami 8:15 dešimt minučių neleido varžovams pelnyti taškų ir per tą laiką susikrovę dviženklį pranašumą, 26:15. Tai buvo lemiamas lūžis, padėjęs „TiuMenui-Ežerūnui“ iškovoti pergalę (66:58) atkakliame mače ir laimėti trečios vietos medalius.

Kalbant apie individualius žaidėjų pasirodymus, kol kas nei vienas NKL žaidėjas nėra finaliniame ketverte pasiekęs 30 pelnytų taškų ribos, o arčiausiai to 2012 metais buvo du Kauno „LKKA-Atleto“ gynėjai – Šarūnas Vingelis ir Vidmantas Sragauskis. Šį sezoną Šakių „Zanavyką“ į priekį tempęs Š.Vingelis pusfinalyje pelnė 29 taškus ir padėjo „LKKA-Atletui“ žengti į finalą, o ten V.Sragauskis surinko 27 ir nulėmė Kauno klubo pergalę. Tame pačiame finalo mače taip pat buvo pasiektas rezultatyvių perdavimų rekordas, kurių net 12 atliko Matas Sapiega.

Geriausius šansus pagerinti rezultatyvumo rekordą turi finalo ketverte dalyvausiantys ir šį sezoną 30 pelnytų taškų jau pasiekę žaidėjai – Erikas Kubilius iš „Palangos“, dukart tai padaręs Evaldas Baniulis iš „Ežerūno-Kario“ ir net triskart 2014–2015 metų sezone 30 pelnytų taškų ribą pasiekęs „Palangos“ aukštaūgis Adomas Drungilas.

E.Kubiliaus ir A.Drungilo komandos draugas Deividas Anužis yra vienintelis finalinio ketverto dalyvis, šį sezoną per vienerias rungtynes atlikęs bent 12 rezultatyvių perdavimų, du „Ežerūno-Kario“ įžaidėjai, Tomas Galeckas ir Deividas Kumelis po kartą šiemet yra atlikę 11 rezultatyvių perdavimų. Tai reiškia, kad norėdami pagerinti NKL finalinio ketverto rekordą žaidėjai turėtų pasiekti geriausią sezono rezultatą. M.Sapiega Raseiniuose taip pat galės pagerinti rekordą atstovaudamas „Sūduvai-Mantingai“, tačiau šansai menki, kadangi tik neseniai po spalio mėnesį plyšusių kelio kryžminių raiščių traumos į aikštelę grįžęs įžaidėjas gauna mažiau žaidimo laiko nei atstovaudamas „LKKA-Atletui“.

NKL finalinio ketverto atkovotų kamuolių rekordas šiuo metu priklauso „Nafta-Uni-Akvaservis“ lyderiui Juliui Kazakauskui, kuris praėjusių metų finale iš viso sugriebė net 19 kamuolių ir pagerino iki tol šiuo metu LKL rungtyniaujantiems Artūrui Gudaičiui ir Osvaldui Mačerniui priklausiusį 15 atkovotų kamuolių rekordą. Žinoma, Raseiniuose dėl NKL čempionų titulo kovosiantis J.Kazakauskas išlieka pagrindiniu kandidatų pagerinti šį įspūdingą rezultatą, o taip pat teoriniais pretendentais galima vadinti Saulių Kuzminską, Adomą Drungilą, Paulių Petrilevičių ir Donatą Norkų, kurie šiemet bent kartą atkovojo 15 arba daugiau kamuolių. Vis dėlto kartelė užkelta labai aukštai, keturiems geriausiems šio sezono NKL kovotojams dėl kamuolių sezonas jau baigėsi, tad J.Kazakausko rekordas gali likti nepagerintas dar daugybę metų.

J.Kazakauskas šiemet taip pat gali tapti pirmuoju žaidėju, triskart NKL finaliniame ketverte pasiekusiu 20 taškų ribą. Iš viso 20 arba daugiau taškų NKL finaliniuose ketvertuose pelnė tik 11 žaidėjų, trys iš jų – J.Kazakauskas, Š.Vingelis ir V.Sragauskis – tai padarė po du kartus. J.Kazakauskas yra vienintelis žaidėjas iš šio vienuoliktuko, šį savaitgalį dalyvausiauntis finaliniame ketverte ir turintis visas galimybes tapti pirmuoju žaidėju, triskart NKL finaliniame ketverte pasiekusiu 20 taškų ribą.

NKL finalo ketvertas šalia Raseinių esančioje „Karpynės“ arenoje prasidės šeštadienį, balandžio 18 d., 15:00 val. rungtynėmis tarp dviejų pajūrio klubų – „Palangos“ ir „Nafta-Uni-Akvaservis“.

NKL finalinio ketverto rekordai

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.