P.Milleris: apie varžovų pagarbą, pasitikėjimą Ž.Urbonu, J.Zdovco pastabą ir trokštamą lūžio sezoną

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komanda jau ne kartą pasižymėjo sėkmingu žaidėjų pasirinkimu, o metų atradimu Žydrūno Urbono ekipai tapo Patrickas Milleris.

29 metų 187 cm ūgio gynėjas iškart tapo galvos skausmu varžovams ir ramsčiu – Utenos ekipai. Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) jis per 33 minutes pelno 19,7 taško, atkovoja 4 kamuolius, atlieka 5 perdavimus bei renka 22,5 naudingumo balo.

P.Milleris – rezultatyviausias ir naudingiausias lygos žaidėjas, pretenduojantis į individualius apdovanojimus.

Pats jis sako – Lietuvoje jaučiasi taip gerai, kaip niekur anksčiau, o labiausiai dėl to, kokį pasitikėjimą jaučia. Legionierius tiki – čia jis gali sužaisti lūžio sezoną ir praverti pajėgesnės ekipos duris.

P.Milleris neseniai grįžo į Lietuvą po trumpos išvykos į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur aplankė šeimą – amerikiečiui gimė jau trečias vaikas.

„Buvo labai smagu jį pamatyti pirmąsyk. Kuomet gimsta jau trečias vaikas, yra lengviau, sunkiausia – su pirmuoju, o dabar jau viską žinome, ko tikėtis“, – juokėsi jis.

Sugrįžimo į Uteną legionierius jau labai laukė – „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai labai trūko pergalių, o tai stebėti iš šono buvo sunku. 

„Svarbiausia, kad būtume sveiki, tada mums pavyks pasiekti kuo daugiau pergalių“, – sako P.Milleris. 

– Kaip praėjo jūsų aklimatizacijos procesas grįžus į Lietuvą?

– Grįžau į Lietuvą sekmadienį, kitą dieną turėjau rungtynes, tad normaliau pamiegoti sugebėjau tik į savaitės pabaigą. Aš vis dar bandau atsigauti ir prisitaikyti prie laiko pokyčių, nes namuose praleidau porą savaičių. Nežinau, kaip iki šiol esu gyvas su tiek miego (Juokiasi).

– Kiek sunku jums buvo stebėti, kaip čia likusi „Uniclub Casino – Juventus“ komanda pralaimi be jūsų?

– Tai buvo labai sunku. Viena vertus aš buvau laimingas, būdamas su šeima, bet kita vertus labai norėjau padėti komandai, žinojau, kad būčiau vertingas, būdamas čia. Buvau labai pasiilgęs vyrukų ir nekantravau grįžti.

– Lietuvoje praleidote jau kelis mėnesius, sezonas netrukus įpusės, kaip šie mėnesiai prabėgo jūsų akimis?

– Mane Utenos komanda pasitiko išskėstomis rankomis, labai svetingai, čia jaučiuosi kaip šeimoje. Man tai pirmas sezonas Lietuvoje, pirmoji komanda, ir aš tuo mėgaujuosi. Stengsiuosi būti tik geresniu ir padėti komandai siekti pergalių, kurių mums dabar reikia. Svarbiausia, kad būtume sveiki, tada tai pavyks.

– Nuo pirmų dienų tapote Utenos ekipos vedliu, atrodė, kad adaptacijai naujoje lygoje laiko jums nė nereikėjo.

– Gali būti. Visą vasarą ruošiausi, žinojau, ko laukti. Pradėjus žaisti, pajaučiau pasitikėjimą, rodžiau savo žaidimą, norėjau tik augti ir padėti komandai siekti naują lygį.

– Europoje nesate naujokas, žaidėte Turkijoje, Serbijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, kiek komfortiškai, lyginant su ankstesnėmis patirtimis, jaučiatės Lietuvoje?

– Labai, galiu pasakyti, kad čia jaučiuosi geriausiai per savo karjerą. Esu žaidęs prieš geras komandas, prieš daug gerų žaidėjų, bet šiuo metu esu subrendęs kaip žaidėjas, rodau brandų žaidimą, tad tai man leidžia jaustis geriausiai.

– Kiek jus džiugino faktas, kad nuo pirmųjų dienų jums teko lyderio atsakomybė?

– Manau, tai ateina natūraliai. Žinojau jau nuo anksčiau, ką reiškia tokia atsakomybė – per karjerą ne kartą buvau komandų vedliu, ir supratau, kad mano savybės leidžia tokiu būti.

Milleris

– Ar pastebite skirtumą, kaip oponentai reaguoja į jus dabar, lyginant su tuo, kaip reagavo vos atvykus į „Betsafe-LKL“?

– Tikrai taip, jie suprato, kaip aš žaidžiu, kokios mano savybės stiprios, aikštėje iš jų jaučiu didesnę pagarbą.

– Ko gero geriausias savo rungtynes kol kas žaidėte būtent prieš stipriausias lygos ekipas, ar tai papildoma jūsų motyvacija?

– Aš noriu būti geras kiekvienose rungtynėse, noriu rodyti savo žaidimą, noriu įrodyti ką galiu. Rungtynės prieš stipriausias komanda mums kaip komandai svarbios ir tikrai mėgaujuosi jas žaisdamas.

– Kaip sekėsi atrasti ryšį su treneriu Žydrūnu Urbonu?

– Jis labai smagus vyrutis, labai jį mėgstu, jis padeda komandai turėti didelį pasitikėjimą. Jis – žaidėjų treneris, pasitiki manimi, tad pasitikiu juo ir noriu už jį žaisti.

– Ar esate dirbęs su treneriu, kuris jumis netikėjo?

– Kažkiek. Pirmieji metai Europoje man buvo sunkūs, žaidžiau Stambulo „Bešiktaš“, nenoriu sakyti, kad manimi netikėjo, tačiau man buvo sunku. Pastarieji keleri metai man buvo geri, nes prisitaikiau, treneriai leido man rodyti savo žaidimą, tad kartu lengviau buvo ir psichologiškai.

Milleris

– Neseniai treneris Jure Zdovcas sakė, jog žino jus nuo laikų Belgrade, ir teigė, kad labiausiai jums reiktų patobulinti metimą, ar pritariate tam?

– Taip, jaučiu, kad ko gero turėčiau mesti dažniau – ne taip dažnai atakuoju iš toli, dažniau atiduodu perdavimą metikams (šį sezoną P.Milleris metė 14 tritaškių, pataikė 5 – Krepsinis.net). Manau, kad mano stiprybė yra metimas iš vidutinio nuotolio, bet pagerinti tolimus metimus ko gero galima.

– Ar jaučiate, kad šis sezonas jums gali tapti lūžio sezonu?

– Taip, aplinkybės man tikrai leidžia atsiskleisti, tad pažiūrėsime, kaip nutiks. Esu žaidęs gerose komandose, Europos taurėje, bet atėjo laikas žaisti aukštesniame lygyje – Eurolygoje ar NBA. Turiu galimybę ir mano darbas yra ja pasinaudoti.

– Ar Eurolyga jums būtų labiau viliojanti nei NBA dėl galimybių žaisti daugiau, ar vis tik turite NBA svajonę, būdingą amerikiečiams?

– Visada turėsiu NBA svajonę, ypač, kai ten yra mano namai ir šeima, noriu būti šalia jos. Vis tik suprantu, kad ko gero mano pirmas tikslas būtų Eurolyga ir tik tada reiktų galvoti toliau.

– Trumpai papasakokite, kaip į komandą įliejote naujoką Adreianą?

– Jam reikia laiko. Su traumomis ir tuo laiku, kurio jis nežaidė, nėra lengva, dar reikia ir perprasti komandos sistemą. Būnant kartu, žengsime žingsnį po žingsnio. Kol manęs čia nebuvo, Payne’o adaptacija užsiėmė Jaylinas. Jis parodė jam, kur pavalgyti, vėliau per laisvą dieną vykome į Vilnių, aprodėme kelias vietas Utenoje – daug čia jų nerasi (Juokiasi).

– Kokį norą Kalėdų proga pasakėte Kalėdų seneliui?

– Mano noras buvo laimėti prieš „Žalgirį“, bet jis neišsipildė (Juokiasi). Dabar turiu susigalvoji Naujų metų tikslą, kuris bus rinkti pergales kiekviename mače ir išlikti su komanda aukštame lygyje.