P.Petrikonis papasakojo, ką „Pieno žvaigždėse“ reiškia būti jauniausiu komandos žaidėju
interviu
Prieš šį sezoną prie Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos prisijungęs Paulius Petrikonis tapo jauniausiu klubo žaidėju.
Kovo 11-ąją aštuonioliktąjį gimtadienį minėsiantis 202 cm ūgio puolėjas kartu su kitais ekipos krepšininkais pluša treniruotėse, o artėjant rungtynėms laukia savojo šanso.
Anksčiau Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) ir Regionų krepšinio lygoje (RKL) debiutavęs vietinis pasvalietis pirmąją karjeros mačą „Tete-a-Tete Casino-LKL“ čempionate sužaidė lapkričio pabaigoje, susitikime su Alytaus „Dzūkija“, tačiau tada dar jam taškais pasižymėti nepavyko.
Savo taškų sąskaitą P.Petrikonis stipriausioje Lietuvos lygoje atsidarė sausio viduryje, kada rungtynėse su Kėdainių „Nevėžiu“ pataikė dvitaškį ir realizavo du baudų metimus.
„Aišku, buvo geros emocijos, pasveikino visa komanda ir draugai džiaugėsi. Suvalgėme keturias picas su draugais ir viskas“, – įspūdžius prisiminė P.Petrikonis.
Su oficialia komandos svetaine „bcpienozvaigzdes.lt“ bendravęs aukštaūgis taip pat papasakojo, kaip atsidūrė krepšinyje, apie laiko derinimą bei jauniausio žaidėjo pareigas klube.
– Kada pradėjai žaisti krepšinį? – „bcpienozvaigzdes.lt“ paklausė P.Petrikonio.
– Pradėjau žaisti krepšinį prieš ketverius metus. Į Pasvalį atvažiavo treneris Rimantas Ramonas, pamačiau skelbimą ir iš karto pasakiau, kad eisiu ten, nes visą laiką mėgdavau žaisti krepšinį.
– Ar turi savo idealą krepšininką, į kurį bandai lygiuotis?
– Tokio vieno tai tikrai neturiu. Aišku, visų mėgiamas Michaelas Jordanas, tas nugalėtojo mentalitetas, tad stengiuosi pasiimti kažką iš jo. Neturiu tokio vieno, kurio plakatus kabinčiau ant sienos. Stengiuosi mokytis iš visų po truputį.
– Kurią savo žaidimo pusę galėtumei išskirti kaip stipriausią?
– Galbūt tai būtų žaidimas nugara, kovojimas. Rungtyniaudamas Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) stengiuosi būti daugiau lyderis, padėti komandos draugams, užvesti visus. Patobulinti norėčiau viską. Jeigu galvosi, kad tau nieko nereikia tobulinti, tai pats ir netobulėsi.
– Pasvalyje taip pat labai populiarus rankinis. Kodėl nepasirinkai šios sporto šakos? Galbūt turi kokių kitų hobių?
– Aš kartais pagalvoju, kas būtų, jei būčiau į rankinį atėjęs. Prieš tai iš viso nesportuodavau, o grodavau gitara, truputį būgnais. Turiu visokių instrumentų, tokių kaip lūpinė armonikėlė. Dar ir dabar pagroju kartais. Bet krepšinis yra populiariausia sporto šakas Lietuvoje, todėl pasirinkau jį. Pasvalio arenoje anksčiau visiškai nesilankydavau, o dabar tai – antrieji namai.
– Kaip pavyksta suderinti mokslus su krepšiniu?
– Nelengva. Kartais ateinu į rytines treniruotes, mokyklos administracija žino, kad žaidžiu, o pas mokytojus stengiuosi nueiti po pamokos ar per pertrauką paklausti, ką darė, ką reikia padaryti. Nelengva, tačiau stengiuosi. Mūsų mokytojos Petro Vileišio gimnazijoje – geros, tad jos supranta.
– Kuri pozicija tau priimtinesnė – lengvojo krašto ar sunkiojo krašto puolėjo?
– Moksleivių krepšinio lygoje žaidžiu vidurio puolėjo pozicijoje, o su vyrais lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, kadangi fiziškai negalėčiau rungtyniauti „centru“. Priimtinesnė tikriausiai yra sunkiojo krašto puolėjo pozicija.
– Ar daug draugų ateina palaikyti tavęs į rungtynes?
– Ateina, tiek kai žaidžiu su „Pieno žvaigždėmis“, tiek kai rungtyniauju moksleivių krepšinio lygoje.
– Kas yra linksmiausias komandos draugas „Pieno žvaigždėse“?
– Na galima išskirti Andrejų Agafonovą. Šiaip visi. Atmosferą kuria Steponas Babrauskas ir A.Agafonovas.
– Esi jauniausias komandoje. Ar turi kažkokių specialių užduočių?
– Na taip, statusas – jaunas. Sudedu kamuolius, atnešu, ką reikia, padarau, kas ko paprašo, pasakau, pakviečiu. Yra tokių pareigų.
– Esi gimęs kovo 11-ąją. Ar tau tai reiškią ką nors daugiau nei gimtadienis?
– Taip, esu patriotas. Mano giminė labai patriotiška. Močiutės broliai buvo partizanai, jiems, važiuojant į Pasvalį „Via Baltica“ keliu, yra skirtas paminklas prie tilto.
Norėdami komentuoti prisijunkite.