P.Valinskas: apie lyderystę Belgrade, serbų dėmesį LKL, „Žalgirį“ finalo ketverte ir „Crvena Zvezda“ pokyčius su F.Campazzo
interviu
Serbija – nepopuliari šalis lietuviams krepšininkams, o šį sezoną čia rungtyniauja vienintelis Paulius Valinskas, ginantis Belgrado FMP garbę.
27 metų 191 cm ūgio gynėjas greitai atrado lyderio vaidmenį naujoje komandoje ir atsiskleidė. Jo statistika per 25 minutes siekia 14 taškų, 1,8 atkovoto kamuolio, 5,1 rezultatyvaus perdavimo ir 15,8 naudingumo balo. Lapkritį jis buvo pripažintas naudingiausiu Adrijos lygos žaidėju.
Dabar lietuvis džiaugiasi, kad prieš kiek daugiau nei metus priėmė sprendimą sukti į Belgijos čempionatą. Paradoksalu, kad gero kontrakto ir galimybių jam neatvėrė žaidimas Europos taurės klube, o tai padarė metai Alsto „Okapi“ ekipoje.
„Matau ir kitų pavyzdžius, kai pasirodę gerai LKL jie nepasirašo kontraktų su geresnėmis komandomis. Kartais reikia daryti taip, kaip tau atrodo, gal kartais tikrai apsimoka žengti žingsnelį atgal ir atsidaryti kitas rinkas. Nežinau, kodėl taip yra, bet mūsų lyga kažkodėl nuvertinama. Pats tai žinau. Iš jos sunku kažkur išvažiuoti“, – apgailestavo P.Valinskas.
Šiuo metu ne tik jam, bet ir FMP ekipai solidžiai sekasi Adrijos čempionate, kur užimama ketvirta vieta.
„Sportuojame daug ir sunkiai. Čia nėra tų klasikinių serbiškų nuvarymų už kiekvieną klaidą, bet viskas trunka ilgai. Vis tik greitai prie to pripratau, nuo pasiruošimo pamačiau, kaip viskas vyksta, didelio šoko nebuvo. Viskas panašiai, kaip būdavo pas Šarą ir Čanaką, šoko nebuvo, tik gal visko daugiau“, – sakė P.Valinskas.
Pokalbis su juo – apie žaidimą Serbijoje, vietinių dėmesį LKL, Adrijos lygos aistruolius ir būsimus Kauno „Žalgirio“ varžovus Eurolygoje Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkus.
– Pauliau, Belgrade praleidote jau kelis mėnesius, greitai pavyko apsiprasti?
– Praėjo jau pusė sezono, čia esu nuo rugpjūčio pradžios. Jau važinėju be navigacijos, žinau visas miesto vietas, esu atsipalaidavęs čia (Šypsosi).
– Ar Serbija turi kažkokių jums naujų kultūrinių niuansų?
– Net nežinau. Skiriasi žmonių kultūra, gyvenimo smulkmenos, bet išskirtinių dalykų nėra, prie kurių būtų sunku priprasti. Tik kitoks ritmas šiame didmiestyje.
– Kiek kasdieniame gyvenime išryškėja politinės temos ir serbų požiūris į karą Ukrainoje?
– Jei karas nevyktų, apskritai nebūčiau pasakęs, kad ši valstybė kažkuo išskirtinė. Bent mano aplinkoje jokių kalbų nevyksta. Televizijos daug nežiūriu, bet ten daugiau pranešamos naujienos ir tiek. O susirinkimų, protestų nemačiau. Mano aplinkoje žmonės reaguoja neutraliai. Net komandos rūbinėje niekas neinicijavo kalbų, vietiniai – irgi, turime legionierių, kurie nelabai seka naujienas, tad šios temos neliečiame.
– Adrijos lyga – nauja jūsų karjeroje. Gal galite pasidalinti, kuo specifinė yra ji?
– Pirmiausiai kas šauna į galvą – fiziškumo lygis. Jis čia leidžiamas labai didelis, ypač išvykoje prieš apatines turnyro lentelės komandas. Kokias baudas esi įpratęs gauti kitur, ypač LKL, čia tikrai tokių švilpukų nesulauksi. Šiaip kiekvienoje lygoje yra skirtingų gynybų mada. Čia komandos daugiau žaidžia aukštą flat gynybą, geresniems žaidėjams dengti parenkamos asmeninės gynybos.
– FMP komandą treniruoja jaunas strategas – 37-erių Nenadas Stefanovičius. Kaip tokio amžiaus specialistas kuria savo autoritetą ir pasitikėjimą juo?
– Jis tvarkosi labai gerai: turi griežtą savo žodį, bet yra labiau žaidėjų treneris. Jis duoda mums laisvę, nerėkia ant mūsų, nedraudžia, kaip kai kurie kiti. Mes turime laisvę, ja mėgaujamės. Jis ateina, paklausia, kaip kas jaučiasi po treniruočių, nori pasikalbėti ne tik apie krepšinį. Nenadas turi savitą stilių ir kai žaidėjai perpranta, koks jis yra žmogus, jis tampa autoritetu. Kiek girdžiu iš vietinių, šis strategas laikomas labai perspektyviu. Sutinku su tuo ir manau, kad jis daro labai gerą darbą.
Valinskas
– Šiuo metu Adrijos lygoje žengiate ketvirti, nusileidžiate tik Belgrado „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ klubams bei Liublianos „Cedevita Olimpija“ klubui. Ar tokia pozicija tenkina FMP organizaciją?
– Aišku, norisi būti trejete ar bent ketverte, kad atkrintamosiose turėtume namų pranašumą. Kol kas tas tikslas vykdomas. Aišku, gaila, kad pralaimėjome keletą rungtynių, kurias turėjome laimėti – prieš Zadaro „Zadar“ ir Belgrado „Mega Mis“. Aišku, įveikti „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ labai sunku, bet turėsime dar dvejas namų rungtynes, bandysime.
– Kiek teko skaityti, FMP rungtynes įprastai stebi apie pora tūkstančių sirgalių, nors arena talpina daugiau. Ar jaučiate, kad be dviejų pagrindinių miesto klubų, kitiems sulaukti palaikymo yra gerokai sunkiau?
– Miestas susiskirstęs į dvi puses – arba tu „Partizan“ sirgalius, arba „Crvena Zvezda“. Kadangi mieste tiek daug komandų, savo ultrų ar išskirtinės sirgalių grupuotės neturime. Priklauso, kas pas mus atvyksta žaisti. Kartais arena būna beveik pilna, kartais – pustuštė.
– Iš tų atmosferų, kurias jau spėjote pajusti, kurios ekipos namų arena paliko didžiausią įspūdį?
– Pirmiausiai išsiskiria Kroatija. Ten susirenka labai daug žiūrovų, kai vyksta serbų ir kroatų akistata. O ir sirgaliai ten ganėtinai agresyvūs. Pačioje Serbijoje kol kas nepatekome į atmosferą, kur sakyčiau, kad yra kažkas vau. Kai žaidėme prieš Eurolygos klubus, sutapo, kad sykį buvo religinė šventė, kitąkart – dar kažkas. Bet artėja taurė, atkrintamosios, pasižiūrėsime, kaip atrodys ten, gal galėsiu papasakoti kažką daugiau.
– O ar teko akistatos su gana agresyviai nusiteikusiais sirgaliais?
– Visokių sirgalių pasitaiko. Vieni – agresyvūs, kiti – nelabai. Aišku, kai žaidi išvykose, tave keikia, bando apspjauti, žino tavo vardą, pavardę, kada tu gimęs, jie viską susižino. Kad ir nebūna sirgalių labai daug, jie atlieka namų darbus ir būna garsūs. Atsisėdus ant suolo visas rungtynes girdi, kaip jie zvimbia, gerai, kad nesuprantu serbų kalbos (Juokiasi).
Valinskas
– Šiuo metu FMP gretose esate antras pagal rezultatyvumą ir naudingumą, nusileidžiate tik naujokui Europoje Trentui Frazieriui. Ar tikėjotės tokio svarbaus vaidmens klube?
– Ieškojau komandos, kur galėčiau būti su kamuoliu, galėčiau būti vienu pagrindinių žaidėjų, o konkrečių tikslų dėl lyderystės nebuvo. Kai atvykau, pamačiau, kad treneris suteikia man laisvę, galiu žaisti savo žaidimą, kokį moku geriausiai. Mūsų žaidimas paremtas gynėjais – Frazieriu, Jenkinsu ir manimi – tad galiu žaisti savo krepšinį ir tai pavyksta neblogai.
– Lapkričio mėnesį buvote pripažintas naudingiausiu Adrijos lygos žaidėju. Kokią reikšmę jums turi šis pasiekimas?
– Aišku, viduje tai kažką reiškia. Tai rodo, kad dirbu gerai, įsitvirtinu naujoje lygoje, tai paglosto ambicijas. Tik reikia suprasti, kad kiekvienose rungtynėse viską reikia įrodinėti iš naujo, nes jei atsipalaiduosi ir pasijusi geras, būsi labai greitai nubaustas. Smagu, kad darbas įvertintas, nemeluosiu.
– Ar jūsų paties neliūdina faktas, kad tam, jog išvyktumėte į vieną geriausių Adrijos lygos klubų ir ten taptumėte svarbiu žaidėju, reikėjo keltis į Belgiją, nes neblogų metų Europos taurės ekipoje neužteko? Paradoksas, kai Belgijos lyga tampa vertinama labiau nei Lietuvos.
– Aš ne vieną kartą apie tai galvojau ir mačiau, kaip apie tai šneka žmonės krepšinio pasaulyje, vis tiek, skaitau naujienas, žiūriu podkastus. Aš irgi galvojau: kodėl man taip nepasisekė? Panevėžyje turėjome gerus sezonus, laimėjome medalius – KMT ir LKL, žaidėme Europos taurėje. Negavau superinių pasiūlymų, žaisdamas neblogoje Europos taurės komandoje, tad sunku pasakyti, ar aš netikau, ar ta lyga nėra iki galo vertinama. Matau ir kitų pavyzdžius, kai pasirodę gerai LKL jie nepasirašo kontraktų su geresnėmis komandomis. Kartais reikia daryti taip, kaip tau atrodo, gal kartais tikrai apsimoka žengti žingsnelį atgal ir atsidaryti kitas rinkas. Nežinau, kodėl taip yra, bet mūsų lyga kažkodėl nuvertinama. Pats tai žinau. Iš jos sunku kažkur išvažiuoti.
– Gyvendamas Serbijoje, kokį vietinių dėmesį LKL čempionatui pastebite? Ar jie domisi aktualijomis?
– Pasakyčiau, kad čia lyga tikrai matoma. Mano treneris būna paklausia, kaip sekasi naujai „Wolves“ komandai, jis žino, kad pas juos atvyko Tayloras. Per vietinę televiziją galima matyti nemažai LKL rungtynių, ypač „7bet-Lietkabelio“, kuriame dirba Čanakas. Aišku, gal apatinių komandų jie taip gerai nežino, bet dėl kitų žino nemažai. Bent mano komandoje daug kas žino LKL ir jos žaidėjus.
– Pats minite, kad kartais sveika karjeroje atsidaryti naujas rinkas. Ar nekyla mintis to parekomenduoti Kėdainiuose žaidžiančiam broliui Mariui?
– Mes pasikalbame apie daug visokių dalykų, bet Mariui dar nebuvo tokio realaus šanso kažkur išvykti. Jis turėjo dvejų metų sutartį su „Nevėžiu-Optibet“ ir tik šią vasarą taps laisvuoju agentu. Gal tada ir bus galimybių. Aišku, jei ji pasitaikys, kol jaunas, reikia pabandyti. Metai–du ir gali kažkur užsikabinti.
– Ar pats esate suinteresuotas likti Adrijos lygoje ilgiau, ar nesate susikoncentravęs į tikslią lygą ateičiai?
– Man nėra didelio skirtumo, prioritetas tiesiog bus tarptautinė lyga. Vasarą žiūrėsiu, kokia bus situacija su klubu ir kitais pasiūlymais. Man patinka čia žaisti, aukštas lygis, bet žiūrėsime, kaip bus vėliau.
– Ar geras žaidimas Adrijos lygoje dažnai žaidėjams atveria kitų šių pirmenybių klubų duris?
– Nepasakyčiau, kad ta tendencija vaikščioti iš komandos į komandą kaip LKL yra super ryški, bet ji egzistuoja. Jei turi gerą sezoną, į tave tikrai atkreips dėmesį aukštesnio lygio komandos. Kai per sezoną bent po kelis kartus sužaidi su gero lygio Adrijos lygos komandomis, esi matomas ir tikrai atkreipi dėmesį.
Valinskas
– Ar randate laisvo laiko sekti LKL, Eurolygos ir „Žalgirio“ kovas?
– Kiek tik yra laiko po treniruočių, tiek stengiuosi žiūrėti viską. Tiek „Žalgirį“, tiek Eurolygą, LKL, brolio rungtynes. Ypač stebiu Eurolygą.
– Kokį įspūdį šį sezoną palieka „Žalgiris“?
– Žiūrint į tai, kokia komanda buvo surinkta vasarą, joje buvo daug Eurolygos naujokų, „Žalgiris“ neturėjo puolime išsiskirti galinčių žaidėjų. Gynyboje jie turėjo gerai žaisti galinčių krepšininkų, bet kaip manome, puolime nerealiai atsiskleidė Evansas, taip pat Ulanovas, Šmitas. Jie tikrai pradžioje nustebino, bet jau eilę rungtynių žaidžia labai gerai, tad akis priprato, pradėjau nebesistebėti. Linkiu jiems būti kuo aukščiau, tikiu, jog „Žalgiris“ žais atkrintamosiose.
– „Žalgirio“ laukia akistata su „Crvena Zvezda“, šis klubas tikrai gerai pažįstamas jums. Kaip Belgrado klubas pasikeitė nuo sezono pradžios ir kaip jį pakeitė Duško Ivanovičiaus ranka?
– Komanda labai stipriai pasikeitusi. Pamenu, kaip prie seno trenerio „Crvena Zvezda“ žaidė labai nervingai, laimėdavo sunkiai net Adrijos lygoje. Jie pasirašė gal 15 žaidėjų, visi norėjo žaisti, bet buvo be vaidmens. Visi išeidavo, bandydavo imtis viską ant savęs, bet niekas nepavykdavo. Atėjus Duško, visi sužinojo savo vaidmenis. Vidinių dalykų nežinau, tačiau rezultatai kalba už save, kitas veidas ir Eurolygoje, ir Adrijos lygoje. Aišku, atvyko Vildoza, Campazzo, sveikas yra Nedovičius – trys elitiniai gynėjai. Tai jiems duoda labai daug.
– Kas „Žalgiriui“ ir apskritai būsimiems „Crvena Zvezda“ varžovams yra svarbiausia, norint nugalėti šį klubą?
– Svarbiausia atsakyti į jų fiziškumą. Belgrado klubas nuo pradžios bando įvesti savo ritmą, bet jei jiems atsakai fiziškumu, neleidi pelnyti lengvų taškų pradžioje, ypač lyderiams, jie pradeda strigti. Bus svarbu sustabdyti Vildozą ir Nedovičių, nes iš jų gyvena ir dideli žmonės, ir jie patys žaidžia vienas prieš vieną. Kai jie stringa, stringa ir visa ekipa.
– Eurolygoje jie neturi Facundo Campazzo, tačiau pastarasis dominuoja Adrijos lygoje. Kaip šis žaidėjas keičia klubo veidą?
– Keičia tikrai kardinaliai. Kaip tik žiūrėjau pastarąsias rungtynes prieš „Budučnost“, kur Campazzo atliko 12 perdavimų ir perėmė 8 kamuolius. Jis kiekvienoje du prieš du situacijoje sukuria pranašumą: arba įmeta pats, arba prasiveržia, arba atiduoda perdavimus. Jis dominuoja Adrijos lygoje, būtų labai įdomu jį pamatyti Eurolygoje. Tai žaidėjas, kuris puolime visiškai keičia klubo veidą. Tokia gynėjų kombinacija skambėtų baugiai kiekvienai Eurolygos komandai.
– Koks būtų jūsų spėjimas, kokie klubai pasieks Kaune vyksiantį finalo ketverto turnyrą?
– Pirėjo „Olympiacos“ mano pirmas pasirinkimas, turėtų išeiti ir Barselonos „Barcelona“. Tebūnie kitos dvi ekipos bus Stambulo „Anadolu Efes“ ir Kauno „Žalgiris“. Nuoširdžiai manau, kad jei „Žalgiris“ ketvirtfinalyje išvengs tokių komandų kaip „Barcelona“, OLY ar „Anadolu Efes“, jie gali eiti toliau. Žaisti atkrintamąsias „Žalgirio“ arenoje yra nerealiai sunku, o visas topines komandas jie jau yra įveikę. Nebent jie susikomplikuos sezono galą, bet pilnai tikiu, kad tokį tikslą jie gali įgyvendinti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.