Pagarbos „Partizan“ nestokojęs A.Trinchieri: jie gali pasiekti finalinį ketvertą

Kauno „Žalgiris“ pasitinka dvigubą Eurolygos savaitę – išvykoje kauniečiai antradienį susitiks su Belgrado „Partizan“ krepšininkais.

Vyriausiasis kauniečių treneris Andrea Trinchieri šiame klube dirbo 2018–2020 metais.

Prieš susitikimą italas pabrėžė, kad tai bus ypatingas mačas jam.

„Žinote, kaip ypatinga man yra keliauti žaisti į Belgradą. Pridėkime tai, kad tai šiuo metu yra labai karšta komanda. Jie laimėjo du mačus žaisdami puikiai puolime ir gynyboje. Jų gerbėjai prieš kiekvieną oponentą yra įsiaudrinę. Tada supranti, kad tai bus labai sunkios rungtynės. Iš kitos pusės, po blogiausio kėlinio prieš „Baskonia“, mes persigrupavome ir bandome suprasti klaidas, kurias padarėme. Tai nereiškia, kad jų nepakartosime. Galbūt darysime kitas. Vykstame kovoti į Belgradą, bet tai daryti Eurolygoje bet kam yra sudėtinga. Mes nesame išimtis. Turime būti protingi, kantrūs ir pasiruošę kentėti. Turime sugebėti išbūti po vandeniu daugiau nei dvi minutes ir tik būdami rungtynėse fiziškai ir psichologiškai galėsime bandyti išlikti kovoje“, – kalbėjo A.Trinchieri.

– „Partizan“ prieš sezoną pakeitė visą sudėtį. Ar jums teko tai kada nors matyti ir kaip šiai komandai pavyksta susitvarkyti?

– Tai nėra itin įprasta. Bet jeigu yra treneris, kuriam tai gali suveikti – tai yra Željko. Mes jau matėme, kaip komanda tobulėja. Turiu jausmą, kad jie gali patekti į finalinį ketvertą. Esu matęs daug komandų pakilimų ir nuopuolių.

– Varžovai yra geroje formoje šiuo metu ir laimėjo keturis mačus iš eilės. Ar matote kažkokių pokyčių jų žaidime?

– Taktiniai dalykai visuomet yra antraeiliai. Jų yra daug, bet svarbiausia, kad žaidėjai turi pradėti suprasti vienas kitą. Mano nuomone, tai nuostabi sudėtis. Jie turi gilią perimetro grandį su daug skirtingų žaidėjų. Yra atletiškų gynėjų, metikų, žaidėjų, kurie gali žaisti „1 prieš 1“. NBA žaidėjas Duane'as Washingtonas krenta iš rotacijos, tai parodo, kokia gili tai komanda. Manau, kad jie tikrai gali būti tarp pretendentų. Eurolyga yra labai reikli ir joje baudžiama už kiekvieną klaidą. Jie pralaimėjo daug rungtynių mažais skirtumais. Mes pradėjome gerai, bet dabar stringame. Ar mane tai stebina? Ne. Aišku norėčiau to išvengti, bet mes vis dar žaidžiame, judame į priekį. Mūsų nuopuoliai ateina iš pašalinių situacijų. Žaidėme penkis mačus be Smailagičiaus. Tada ieškojome pamainos Wallace’ui. Atvyko žaidėjas, kuris niekada nėra žaidęs Europoje. Jis atvyko su gera emocija, bando padėti komandai ir yra paprastas. Vis tik daugelio dalykų, kurie vyksta, jis nėra matęs gyvenime.

Matėte, kas vyko nacionaliniuose čempionatuose praėjusį savaitgalį. Dėl to aš pykau po rungtynių su „Rytu“ dėl klausimų. Tai nėra kontroliuojama. Tai, kaip atsigauni po Eurolygos rungtynių yra esminis momentas. Taip nutinka kiekvieną savaitgalį. Kol kas turime du prastus mačus, bet nėra, kad komanda nesistengtų. Kitu atveju, galime kalbėti apie „Real“, „Barcelona“. Ar jie nesistengia? Gruodžio mėnesį turėsime keturias treniruotes ir 11 rungtynių. Pilna treniruotė yra dvi dienos iki rungtynių. Viena diena iki rungtynių tai nėra pilna treniruotė. Taigi turėsime keturias treniruotes ir ne visos iš jų bus pilnos. Komplikuota, bet visiems situacija ta pati.

– Turite trylika žaidėjų. Ar jau turite sprendimą, ko neregistruosite?

– Tai visuomet priklauso nuo įvairių detalių. Sprendimus priimu ne pagal nuotaiką, kadangi ryte visuomet būnu piktas, kol neišgeriu dviejų puodelių kavos. Tai visada susiję su žaidėjo forma, komandos poreikiais ir tiesioginiais varžovais.

– Ž.Obradovičius yra legendinis Eurolygos treneris. Kuo ypatinga yra žaisti prieš jo vadovaujamas komandas?

– Jis turi nepalaužiamą derinį. Tai yra buvęs žaidėjas, rungtyniavęs su geriausias Jugoslavijos žaidėjais: Petrovičiumi, Divacu, Danilovičiumi. Tuo pačiu tai treneris, kuris turi geriausią reakciją rungtynėse. Labai sudėtinga jį nustebinti. Nestebina, kad ir Šaras, kuris buvo jo auklėtinis, yra labai panašus.

– L.Walkeris pirmą kartą karjeroje susidurs su tokia priešiška atmosfera. Ar įmanoma paruošti žaidėją tam, kas laukia?

– Ne. Jis turi keliauti ten ir tai išgyventi.

– Dirbote Belgrado komandoje pora sezonų. Ką jums šis laikotarpis davė kaip treneriui ir kaip žmogui?

– Viską. Tai giliausia turėta patirtis. Tai buvo kitoks „Partizan“. Jiems reikėjo žmogaus, kuris suteiktų viltį vėl sugrįžti į senas dienas. Jie buvo be tos vilties, stringantys. Vykau ten, nes nesvarbu, koks yra biudžetas, žaidėjai, tai yra „Partizan“. Tu gali laimėti, pralaimėti, gali treniruoti gerai, prastai, bet atsakomybė, kurią neši treniruodamas „Žalgirį“ ar „Partizan“ priklauso nuo to, kaip tavo komanda žaidžia, kaip kovoja aikštėje, žaidžia virš galimybių ribų. Jeigu sirgaliai supranta, kad žaidėjai žaidžia ties savo galimybėmis – jie bus patenkinti nepaisant rezultato. Jie tai gerbs. Tai išmokau „Partizan“ ekipoje. Tai kaip tatuiruotė, kuri liks visam gyvenimui. Esu dėkingas ir žinau, kad komanda yra gerose rankose. Nežinau, ar „Partizan“ būtų tokia dabar be tų metų, kuriuos ten praleidau. Tie vaikinai, kuriuos treniravau žaidė dviem laipteliais aukščiau nei buvo jų talentas.

– Paminėjote, kad „Partizan“ matytumėte finaliniame ketverte. Kokias dar keturias komandas matytumėte ten?

– Jūs norite per daug. Ką tik pasakiau vieną. Matėte praėjusio turo rezultatus. Visi favoritai pralaimėjo, tad labai sunku kažką spėti.