Pasekmės Rusijai: galbūt pats laikas painioti sportą ir politiką?

„Nepainiokime politikos ir sporto“ – tokia frazė dažnai skamba, kai imama kalbėti apie svarbius įvykius pasaulyje, paliečiant sporto prizmę. Šįkart situacija – neeilinė – Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą.

Galbūt dabar pats metas kalbėti apie sporto ir politikos „painiojimą“? UEFA dar prieš kelias dienas, kai aktyvūs karo veiksmai nebuvo prasidėję, pareiškė, kad iš Sankt Peterburgo iškels Čempionų lygos finalo mačą. Toli gražu ne visada FIFA ir UEFA sprendimai yra geras pavyzdys sportui, bet šįkart sprendimų imtasi nedelsiant. Rugsėjo 25 dieną Sočyje turi vykti „Formulės 1“ etapas, bet jau kalbama, kad čempionato organizatoriai atšauks jį.

Dabar, kai karo veiksmai Ukrainoje yra akivaizdūs, pats laikas į sportą įpainioti ir politiką, kas yra visiškai neišvengiama. Juolab, kad pati situacija tiesiogiai liečia krepšinį.

Štai Didžiosios Britanijos rinktinė atsisakė vykti į 2023 metų Pasaulio taurės atrankos B grupės rungtynes būtent todėl, kad tvyrojo įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos. Kaip rodo dabartinis, britų sprendimas buvo teisingas. Juolab, kad rusai atakuoja Ukrainą savo raketomis būtent iš tos pačios Baltarusijos teritorijos, iš kurios sunkioji technika ir kirto sieną bei įsiveržė į Ukrainą.

Kamianskės „Prometey“ FIBA Čempionų lygoje pateko į „Top 16“ etapą, kur startavo dviem laimėjimais. Kai dar rusai tik telkė pajėgas šalia sienos, užsienio krepšininkų agentai ėmė savo žaidėjus siūlyti kitiems klubams. Tai suprato ir „Prometey“, kuri išsikraustė į Čekiją ir ten žais toliau. Akivaizdu, kad tik tarptautiniame turnyre, nes vietos turnyro dabar nebelieka.

Dar sausio 11-ąją portale Krepsinis.net buvo publikuotas straipsnis apie atsigaunantį Ukrainos krepšinį, kurios lygoje žaidė du krepšininkai ir dirbo dar keturi mūsų tautiečiai. Kijevo „Kyiv“ ir to paties miesto „Budivelnik“ turėjo solidžius legionierius, jau nekalbant apie „Prometey“ ekipą. Klubų biudžetai vis augo, situacija gerėjo ir buvo tikimasi, kad viskas gali grįžti į tą lygį, kuris buvo iki 2014 m., kai ta pati Rusija aneksavo Krymą. Šis sezonas atrodė daug žadantis, bet jam įpusėjus Ukraina turi tokių problemų, kad apie krepšinį dar ilgai negalvos. O kaip gi Rusija?

Europos komisija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) skelbia apie būsimas ekonomines sankcijas Rusijai, kurios bus paskelbtos artimiausiu metu. Tuo tarpu apie galimas sankcijas krepšinio klubams ir Rusijos rinktinei – kol kas tylu.

Štai ketvirtadienį 17.00 val. mūsų laiku rusai Permėje žais Pasaulio taurės atrankos rungtynes su Nyderlandais. Tą pačią dieną Ukraina išvykoje rungtyniaus su Ispanija, o kita dvikova su ispanais jau yra nukelta anksčiau, kadangi ukrainiečiai nesutiko varžytis su oponentais Rygoje arba Kaune, kas buvo siūloma. Tuo tarpu rusai lyg niekur nieko galės keliauti į Nyderlandus, kur vasario 27 dieną rungtyniaus su vietos nacionaline komanda.

Šioje situacijoje labai įdomu, kokią poziciją užims FIBA ir Eurolyga. Pastarajame turnyre žaidžia trys Rusijos klubai, o Maskvos CSKA net išvertus pavadinimo trumpinimą yra „Centrinis armijos sporto klubas“. Dar viena ekipa rungtyniauja Europos taurėje. Net nereikia sakyti, kad CSKA yra tas klubas, kuris Rusijoje dažnai naudojamas ne tik sporto tikslams, bet ir propagandos tikslams. CSKA biudžetas kasmet yra neribotas, ką byloja ir faktai, kai Andrejus Vatutinas kalba apie suplonėjusią piniginę, o pasirašoma sutartis su Kevinu Pangosu, kuris dar šiame sezone uždirbs beveik milijoną.

Dar įdomiau, kaip į visą tą situaciją reaguos amerikiečiai, lietuviai ar tie patys kartvelai. Tornike Shengelia geriau nei kas kitas žino, ką reiškia, kai Rusijos pajėgos įsiveržia į tavo šalį – 2008 m. įvyko karas tarp rusų ir gruzinų. Kai T.Shengelia pasirašė sutartį su CSKA, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili kritikavo tokį puolėjo žingsnį. T.Shengelia bandė gintis, kad žaisdamas CSKA turės galimybę rungtyniauti rinktinėje FIBA „langų“ metu, kadangi sutartyje įtraukė tokį punktą.

CSKA gretose žaidžia ir Marius Grigonis, o apskritai Rusijoje lietuvių yra gausu – Sankt Peterburgo „Zenit“, kurio pagrindinis rėmėjas yra Rusijos dujų milžinas „Gazprom“, žaidžia Artūras Gudaitis bei Mindaugas Kuzminskas. Beje, „Gazprom“ logotipas dingo iš Eurolygos rėmėjų sąrašo. Pats dujų gigantas taip pat iš remiamų organizacijų sąrašo yra išbraukęs Eurolygą.

„Parma“ garbę gina Adas Juškevičius, Eigirdas Žukauskas, ekipą treniruoja Kazys Maksvytis, jo asistentais dirba Gintaras Kadžiulis bei Robertinas Vilimas. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ viceprezidentu dirba Ginas Rutkauskas.

Trečiadienį Vilniaus oro uoste apie Rusijos ir Ukrainos situaciją paklaustas K.Maksvytis išliko diplomatiškas.

„Būnant svečioje šalyje reikia vengti kelių temų, o viena jų – politika. Stengiamės kalbėti apie krepšinį. Žinoma, kad kalbos pasigirsta, bet jų negvildename. Karas yra blogai. Mes esame sportininkai ir stengiamės daryti savo darbą, taip nesikišant į politinius reikalus“, – sakė jis. Ar ir šioje situacijoje lietuviai nepainios sporto ir politikos?

Labai įdomu, kiek sutartys ir atlyginimai šiuo atveju padės užmerkti akis prieš tai, ką daro valstybė, kurioje tu dabar žaidi arba dirbi. Turbūt vieno ar dviejų pavienių išvykimų ir nusispjovimų į kontraktą gali nepakakti tam, kad prasidėtų masiniai išvykimai. CSKA būtų visiškas krachas, jeigu legionieriai nuspręstų palikti komandą, kadangi visą vežimą tempia būtent užsieniečiai, o tokie yra iš Danijos, JAV, Italijos, Vokietijos, Lietuvos, Sakartvelo, Serbijos ir Graikijos.

Žinoma, kad savavališkai klubą palikę žaidėjai negautų nei atlyginimų, nei paleidžiamųjų raštų, bet visa situacija yra šiek tiek daugiau nei pinigai. Turint omenyje, kokios aplinkybės lemtų pabėgimą ar klubo boikotą, FIBA galėtų būti lanksti ir išduoti paleidžiamuosius raštus tiems žaidėjams, kurie Rusijos klubus paliko savavališkai. Taip protestą parodę krepšininkai nukentėtų finansiškai tik šiame sezone. Turint omenyje, kokio kalibro legionieriai rungtyniauja Eurolygos klubuose iš Rusijos, jiems susirasti naują komandą nebūtų didelė problema.

Turbūt ryžtingų sprendimų iš Eurolygos nesitiki niekas. Ši organizacija nepasižymi tokiais ėjimais, o ir pats reakcijos laikas būna itin vėlyvas, dažnai galbūt slepiantis ir už kitų nugarų. Apie Eurolygos neryžtingumą parodė ir pandeminė situacija, kai buvo delsiama ir laukiama daugiau nei reikėjo, kol galutinai buvo nuspręsta nutraukti sezoną, kai jau visi tik tokią išeitį matė gerokai anksčiau, kadangi nacionaliniai čempionai jau buvo nutraukti ir žaidėjai išsiskirstę. Ir šiuo atveju argumentas apie privačius klubus tikrai neveikia, kadangi Rusijos komandos yra gausiai remiamos būtent valdžios pinigų.

Dar viena galimybė yra tokia, kad patys užsienio klubai atsisakys vykti žaisti su Rusijos ekipomis, tačiau nuo to nukentėtų tik jos pačios, kadangi gautų techninius pralaimėjimus 0:20, jeigu pati Eurolyga nebus priėmusi sprendimų dėl Rusijos komandų.

Ketvirtadienį CSKA žais Miunchene prieš „Bayern“, o Kazanės „Unics“ vieši Vitorijoje, kur sieks pergalės prieš du lietuvius turinčią „Baskonia“. Tuo tarpu penktadienį Barselonos „Barcelona“ su Šarūnu Jasikevičiumi, Roku Jokubaičiu ir visu lietuvišku trenerių štabu žais Sankt Peterburge prieš „Zenit“.

Kol kas rusų pinigai „nesmirdėjo“, bet dabar prasidėjęs karas Ukrainoje viską keičia iš esmės ne tik ukrainiečiams, tačiau ir visai Europai. Pažiūrėsime, kokių veiksmų prieš Rusiją imsis arba ir ar apskritai tai darys Eurolyga, FIBA ir kitos krepšinio organizacijos.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.