Patirtį „Žalgiryje“ branginantis „Ryto“ naujokas į sostinę atvyksta motyvuotas: man tai – didelis žingsnis pirmyn

Iš žalių į raudonus. 20-ties Lukas Uleckas kaip talentingas ir perspektyvus gynėjas anksčiau savo kelią buvo susiejęs su Kauno „Žalgiriu“, bet įsitvirtinti čempionų gretose nepavyko ir dabar jis vilkės Vilniaus „Ryto“ aprangą.

Pats Lukas perėjimo nesureikšmina, nors draugų patrauktas per dantį buvo. Vis tik jis sako, kad „Rytas“ pademonstravo svarbiausią jo ieškotą dalyką – didelį norą jį matyti savo gretose.

Svarbiu perėjimo faktoriumi tapo ir naujasis „Ryto“ strategas Donaldas Kairys, su kuriuo L.Uleckas pernai kartu dirbo jaunimo rinktinėje.

„Jis – protingas strategas, jo treniruotėse jauti malonumą. Treneris sukuria tokią energiją ir atmosferą, kad yra labai smagu“, –  sako naujasis „Ryto“ ekipos žaidėjas. 

– Lukai, kokiu ritmu tenka gyventi šią vasarą? Teko matyti, kad intensyviai sportuojate ir koncentruojatės į darbą, o ne atostogas.

– Ritmas toks, kad 10.30 val. turiu treniruotę su Artūru Javtoku, dirbame labiau su fiziniu pasiruošimu svarmenų salėje ir vėliau atliekame pratimus su krepšinio elementais. Bėgame su gumomis ir panašiai.

Šiuo metu turiu vieną treniruotę per dieną, nes taip progresas vyksta geriausiai, kūnas stiprėja. Po treniruotės grįžtu namo, einu pietų miego, o vakarop jau einu pasivaikščioti – reikia aktyvaus poilsio.

Laukė 10 savaičių tokių treniruočių, devynios jau baigėsi, o kaip bus vėliau, žiūrėsiu. Iš pradžių per karantiną sportuodavome po vieną, o dabar susirenkame po kelis – daugiausiai aštuonis.

– Ar turite konkretų planą, ką norite labiausiai sustiprinti per likusią vasaros dalį ir kokius elementus pagerinti?

– Koncentruosiuosi į fizinį pasirengimą, nes manau, kad to man reikia labiausiai. O kas dėl krepšinio, dar bent porą savaičių individualių treniruočių turėti neplanuoju, o vėliau galbūt su treneriu sportuosiu ir šia linkme. Laiko yra. Svarbiausia kaip krepšininkui – stabilus metimas, bet reikia neužmiršti ir silpnųjų vietų – visko po truputį.

– Trumpai nupasakokite, kaip sulaukėte „Ryto“ kvietimo ir atsidūrėte šiame klube?

– Esu girdėjęs, kad susidomėjimą manimi jie rodė dar prieš karantiną, bet tuo metu to nežinojau. Kodėl pasirinkau „Rytą“? Nes tai komanda, kuri manęs norėjo, esanti antra Lietuvoje ir žaidžianti Europoje. Praeitą sezoną per savaitę žaisdavau tik po vienerias rungtynes, tai man čia – laiptelis aukštyn.

– Kitų variantų, kuriuos būtumėte svarstęs, buvo?

– Buvo dar variantų iš Ispanijos ir Vokietijos, bet nusprendžiau, kad „Rytas“ man dabar geriausia platforma.

– Ar Rolandas Jarutis asmeniškai kalbėjosi su jumis ir rodė didelę iniciatyvą jus prisikviesti į ekipą?

– Šnekėjausi su Jaručiu, jis nupasakojo klubo viziją, kaip čia kas bus, bet vis tiek daugiausiai kalbų vyko su agentu, su kuriuo buvo derinami visi niuansai.

– Europoje teks žaisti Čempionų lygoje. Būnant 20-ties tai – pats tas žingsnis į priekį karjeroje?

– Manau, kad tai tikrai didelis žingsnis, nes visi matote, kokios komandos ateina į šią lygą. Lygis bus tikrai stiprus, žaisime prieš gerus klubus, prieš juos pasirodysiu. Įsivaizduoju, kad ir dėmesys bus kitas, ir matomesnis būsiu Europai.

Uleckas

– Kaip įvertintume praeitą savo sezoną Prienų „CBet“ gretose, koks jis buvo jums asmeniškai? (L.Uleckas per 28 minutes rinko 9,7 taško, atkovojo po 4 kamuolius ir atliko po 2 perdavimus). 

– Nesu visiškai laimingas (Šypsosi). Manyčiau, kad sezonas buvo labai banguotas, nebuvo tritaškių stabilumo (28,5 proc. – Krepsinis.net), kas man nelabai patiko. Dėl to noriu daugiau darbo skirti vasarą. Komandoje viskas buvo super, bet asmeninio stabilumo nebuvimas truputį kirto.

– Kaip manote, dėl ko labiausiai to stabilumo trūko?

– Dėl fizinio pasirengimo. Manau, kad atradau bėdą tame ir kai būsiu pasiruošęs geriau, geresnės kondicijos, bus geresnis ir žaidimo lygis.

– Praeito sezono „CBet“ komanda buvo pripildyta jaunimo, koks pojūtis buvo žaisti tokioje ekipoje?

– Aš visą gyvenimą žaidžiau jaunoje kompanijoje: Moksleivių lygoje, „Žalgirio“ dubleriuose, tik 7 mėnesius prabuvau pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje (Šypsosi). Atvykau į Prienus ir vis tiek buvau jauniausias. Bet ir kiti nebuvo stipriai vyresni – tik Lukauskis dvigubai.

– Ko galima jaunimui pasisemti iš tokio ilgaamžio žaidėjo kaip Lukauskis?

– Jis tikras pavyzdys, kaip reikia prižiūrėti kūną. Mindaugas atrodo geriau nei 60 proc. LKL žaidėjų, būnant 40-ties taip atrodyti yra įspūdinga. Jis yra judrus, treniruotėse negalėdavai nuleisti nuo jo akių – reikėdavo likti labai susikaupus, nes vos truputį atsipalaidavus jis progą išnaudos. Matant, kaip ją daro jis, nori pakartoti tą patį. Būnant šalia, jei kažkas kažką padaro ne taip, jis pasakydavo: gal reikėtų čia taip – tikrai patarimų nepagailėdavo.

– Ar treniruotėse pastebėdavote kažkokią kitokią Mindaugo rutiną nei kitų, kuri atspindėtų jo pasiteisinantį indėlį į savo kūną?

– Nežinau, gal jis kokį stebuklingą eliksyrą geria. Manau, yra ir dalis genetikos, greitas virškinimas, dar kažkas, kad jis svorio nepriauga. Šiaip nesuvokiama, kaip pavyksta jam išlaikyti tokią formą.

– O žvelgiant komandiškai, kaip galima įvertinti Prienų komandos progresą sezono metu?

– Jei ne karantinas, manau, būtume žaidę kuo toliau, tuo geriau. Turėjome atkarpą, kai pralaimėjome kelias rungtynes, bet po to turėjo ateiti momentas, kai prasidėtų du mačai per savaitę. Būtume pagavę ritmą ir būtų buvę neblogai. Mums trūko tų antrų rungtynių, nes su jomis vis tiek ritmas kitoks.

Uleckas

– Jei atvirai: ar kaip buvusiam „Žalgirio“ sistemos nariui buvo keistas jausmas keltis į Vilniaus ekipą?

– Trejus metus priklausiau „Žalgiriui“ ir metus praleidau Prienuose – tas tarpas buvo. Nesureikšminu to, nes nei iš mano pusės nebuvo, kad esu buvęs „Žalgirio“ žaidėjas, nei „Rytas“ į mane žiūrėjo kaip į tokį.

– Artimieji nepatraukė per dantį dėl tokio pasirinkimo?

– Buvo ir draugai patraukę, ir giminė, bet vis tiek jie žino, kad man čia gera vieta tobulėti ir čia bus geras sezonas.

– Ko labiausiai jaučiatės pasisėmęs iš etapo „Žalgiryje“?

– Nors ir rungtynėse žaidi nedaug, bet kasdien treniruojiesi su Eurolygos lygio žaidėjais, negali nieko daryti prasčiau už juos, nes gausi nuo trenerio pylos. Neduok Dieve padarysi klaidą – jau žinai, kas gali laukti (Juokiasi). Turi treniruotis kaip ir kiti – taip lygis ir augs: imi branginti kamuolį, priimti geresnius sprendimus, svarbi tampa gynyba ir žaidimo skaitymas. Tai man padėjo viskuo.

– Kuris „Žalgirio“ žaidėjas pačiam padėjo labiausiai ir kurio patarimų gaudavote daugiausiai?

– Turbūt Westermannas. Jis man patiko, ramiai viską paaiškindavo, duodavo patarimų – Leo labai protingas žaidėjas.

– Kiek gerai pats pažįstate naują „Ryto“ trenerį Donaldą Kairį?

– Praeitais metais buvome kartu dvidešimtmečių rinktinėje, tad esu susipažinęs su juo. Jis – protingas strategas, jo treniruotėse jauti malonumą. Treneris sukuria tokią energiją ir atmosferą, kad yra labai smagu. Kaip sakė ir pats treneris, jis nori, kad krepšinis būtų gražus akiai, kad puolimas būtų ir greitas, ir protingas. Man tas patiko. Tai kaip ir sisteminis krepšinis, bet žymiai greitesnis. Pažiūrėjus į jo komandų statistiką galima matyti, kad jos dažnai būdavo rezultatyvios.

Prieš pasirašydamas sutartį dar nebuvau tikras, kad Kairys bus treneris, bet mačiau, kad jis yra tarp kandidatų. Sakyčiau, kad tai man net padėjo apsispręsti.

– Ko pats tikitės iš būsimo sezono – ir komandiškai, ir individualiai, preliminariai matydamas, kokia sudėtis formuojasi?

– Komandiškai norėtųsi kovoti dėl aukščiausios prabos medalių kiekviename turnyre, smagu kažką laimėti, koks turnyras bebūtų. O individualiai... Nežinau, mėgstu svajoti tyliai (Šypsosi). Sutartis su manimi pasirašyta buvo ne kaip su starto penketo žaidėju, tai yra tikslas konkuruoti su kitais savo pozicijos žaidėjais bei antroje sezono dalyje išsikovoti savo vietą aikštėje.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.