Pergalingos Lietuvos krepšinio istorijos: nepamirštama M.Kalniečio karjera rinktinėje

Europos čempionatas – svarbiausias šių metų krepšinio renginys, tad ta proga Krepsinis.net portalas kviečia prisiminti įsimintiniausias Lietuvos rinktinės akimirkas.

Pristatome jums daugiau nei dešimtį pergalingų Lietuvos krepšinio istorijų. Ne visos jos bus susijusios su konkrečiu turnyru ar pergale – šįkart dėmesį skirsime dar vienai asmenybei, kuri rinktinei atidavė daug metų – Mantui Kalniečiui. 

Įžaidėjas vyrų rinktinėje debiutavo dar 2006 metais, tuo tarpu šių metų sausį M.Kalnietis paskelbė apie karjeros nacionalinėje komandoje pabaigą. 36-erių krepšininkas savo patirtimi dar galėjo duoti naudos rinktinei, vis tik sveikatos problemos privertė ištarti „gana, sudie“.

Įspūdingą laiką M.Kalnietis paskyrė rinktinei, o tokio trukmės pasiekimo kol kas nepagerino nė vienas žaidėjas nepriklausomos šalies istorijoje.

2006 metai. Pasaulio čempionatas Japonijoje. Tuo metu 20-metį M.Kalnietį pirmąsyk į rinktinę pasikvietė Antanas Sireika. Gynėjui tai neabejotinai buvo staigmena – iki tol jis buvo atstovavęs tik jaunimo rinktinei ir Kauno „Žalgirio“ dubleriams. Tik sezono įpusėjus jis sulaukė pirmojo šanso ir pagrindinėje Kauno ekipoje, bet joje buvo epizodinis žaidėjas.

Nuo NKL parketo iki akistatų su Dimitriu Diamantidžiu, Pau Gasoliu, Juanu Carlosu Navarro bei kitais. Toks buvo įžaidėjo kontrastas 2006-aisiais.

Nors Lietuvos rinktinė pasirodymą baigė ketvirtfinalyje, kai nusileido ispanams, būtent prieš juos M.Kalnietis sužaidė geriausią savo mačą, pelnęs 14 taškų per 32 minutes.

Vis tik 2006 ir 2007 metus skyrė vienas žmogus – Šarūnas Jasikevičius. 2007-aisiais šis vėl prisijungė prie nacionalinės komandos, tad M.Kalniečiui savo kito šanso teko palaukti, nes Šaras buvo viena esminių rinktinės žvaigždžių. Situacija kartojosi ir po metų – 2008-ųjų olimpiadą M.Kalnietis stebėjo iš šono.

Per šiuos porą pauzės metų jis prikaupė patirties ir 2009-aisiais grįžo į rinktinę. Per šį laiką M.Kalnietis spėjo sulaukti dėmesio iš Italijos, išgirsti kalbas apie nukreiptus Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvilgsnius.

Kalnietis

Vis dėlto sugrįžimas į rinktinę 2009-aisias buvo juodas visai Lietuvai. Europos čempionatas Lenkijoje – išgirdus šią frazę visiems viskas tampa aišku. Tikėjęsis svarbesnės rolės M.Kalnietis jos nerado ir ant parketo pasirodė vos trejose rungtynėse. Tik prieš Slovėniją pasirodęs ryškiau, jis sužaidė tokį pat blankų čempionatą kaip ir visa rinktinė.

„Žinojau, kad mano žaidimo laikas priklausys nuo situacijos, bet negalvojau, kad beveik nerungtyniausiu. Nenoriu kaltinti trenerių, bet buvo skaudu, ypač tada, kai komandai nesisekė. Tačiau treneriui atrodė, kad kiti gynėjai labiau tinka ekipai“, – tada sakė M.Kalnietis.

Viskas pasikeitė po metų.

Pasaulio čempionate Lietuva tuomet medalių siekė su Linu Kleiza, Martynu Pociumi, Simu Jasaičiu, Jonu Mačiuliu priešakyje. Vienu iš nacionalinės komandos vedlių tapęs Mantas rinko po 9,8 taško ir atliko 3,4 perdavimo. Pagrindinis rinktinės įžaidėjas tada atvedė komandą iki bronzos medalių.

„Kalbėsiu lietuviškai, nes pamiršau anglų po tokios pergalės. Turbūt ir lietuvių tuoj pamiršiu, nes nežinau, ką pasakyti. Vis dar nesuvokiu, ką mes padarėm, bet visi esame nepaprastai laimingi", – spaudos konferencijoje šypsojosi gynėjas.

Nuo tada M.Kalnietis tapo neatsiejama ir šaltu krauju pasižyminčia rinktinės dalimi.

2011-aisias Lietuva turėjo istorinį šansą pasiekti šį tą reikšmingo Europos pirmenybėse, kurios vyko namie. Tuomet rinktinėje ranka rankon žaidė M.Kalnietis ir Š.Jasikevičius. Tai taip pat vyko ir 2012-aisiais, daugiau progų pamatyti juos kartu nebuvo. Vis tik šis tandemas neatnešė pergalių. Tiek Europos čempionate, tiek vėliau olimpiadoje Lietuva klupo ketvirtfinalyje.

Pačiam M.Kalniečiui 2011-ieji buvo vieni geriausių metų statistiškai, kuomet jis pelnė po 11 taškų ir atliko 3,8 rezultatyvaus perdavimo.

Beje, pastarasis Europos čempionatas nebuvo vienintelis turnyras, į kurį bilietą Lietuvai atnešė įžaidėjas. 2011-ųjų Europos pirmenybėse sprendėsi, kam atiteks bilietas į olimpinę atranką. Greitos atakos metu prieš slovėnus lemiamą tritaškį pataikęs M.Kalnietis išvedė į priekį Lietuvą, o ši po metų iškovojo bilietą į olimpiadą.

Joje Lietuva galiausiai liko 8 iš 12 komandų.

„Labai skaudu pralaimėti ketvirtfinalyje. Net nežinau, ką pasakyti. Yra kaip yra ir nieko nebepakeisi. Nepadarėme visko, ką buvome suplanavę. Noriu prisiimti atsakomybę – olimpiada man buvo tragiška. Žaidžiau tik du kėlinius. Komandai tai tikrai nepadeda. Buvau išėjęs, nieko negalėjau su savimi padaryti", – po rungtynių su rusais apgailestavo M.Kalnietis.

Ir išties 5,5 taško bei 4,8 perdavimų vidurkis M.Kalniečiui buvo prasčiausias per karjerą rinktinėje. Tik prieš rusus jis pelnė 14 taškų, o prieš tai buvo iš viso surinkęs vos 19 per 5 susitikimus.

Kalnietis

2014-uosius metus M.Kalnietis praleido dėl peties traumos, bet 2013 ir 2015 jam buvo sidabriniai saldūs. Slovėnijoje jis turėjo įspūdingą rolę ir rungtyniavo net po 33 minutes, o geriausias savo rungtynes žaidė tada, kai to reikėjo labiausiai – prieš italus, kroatus ir prancūzus. Trijų mačų vidurkis siekė 18 taškų ir 3 perdavimus.

Tiesa, dėl praleistos progos tapti čempionais apmaudas liko.

„Pirmas 5–10 minučių buvo liūdna, bet po to susipratome, kad antroji vieta taip pat yra didelis laimėjimas ir reikia pripažinti – finale, kai reikėjo, prancūzai buvo stipresni ir mes nelabai turėjome šansų prieš juos laimėti.

Lūpos išbertos, imunitetas nusilpęs, esu pervargęs, kelius skauda. Prieš šias paskutines rungtynes niekas negalvojo, kiek liko jėgų – visi atidavė viską, ką turėjo. Gaila, kad tas finalas nepavyko, bet palikome visas jėgas ir tik po kiek laiko suprasime, kad šis sidabro medalis yra didelė pergalė“, – 2013-aisiais pripažino M.Kalnietis.

Po dvejų metų į rinktinę grįžęs M.Kalnietis vėl puošėsi sidabru. Skausminga trauma tapo dideliu iššūkiu įžaidėjui, bet per tuos metus tai tik dar labiau jį užgrūdino. Ir vėl lemiamu metu žibėjęs M.Kalnietis tapo kertiniu rinktinės žaidėju ir savo rezultatyviais perdavimais (7,8) neturėjo lygių Europoje.

Finalas laukė su ispanais, ten Mantas įmetė 13 taškų bei atliko 6 perdavimus, žaisdamas 36 minutes. Nuovargis – didžiulis, vėliau pripažino jis, deja, aukso laimėti nepavyko. Jei po praeito finalo M.Kalnietis turėjo daugiau džiaugsmo, po šio jo akyse buvo ašaros.

„Turėjome antrą galimybę tapti Europos čempionais. Buvo labai skaudu, kad nepasinaudojome ja. Visą vasarą dirbi. Visą gyvenimą dėl tokių rungtynių dirbi ir kai jas pralaimi, natūralu, kad išsiveržia tas apmaudas. Taip yra“, – atviravo jis.

Daugiau progų tapti čempionu M.Kalnietis neturėjo. Tai buvo paskutinis jo finalas su rinktine. Vėliau aukščiau 7 vietos ji, deja, nebepakilo.

2016-aisiais, būdamas 30-ties, M.Kalnietis žaidė individualiai geriausią savo turnyrą nacionalinėje komandoje. Kuomet prieš Kroatiją jis įmetė 26 taškus ir atliko 11 perdavimų per 40 minučių, tai jam buvo geriausias asmeninis pasirodymas istorijoje. Tiesa, rinktinė strigo, buvo sutriuškinta ispanų, ketvirtfinalyje – australų. Medalių svajonė buvo baigta.

„Nepaisant to, visą olimpinį ciklą vertinu teigiamai, iškovojome du medalius“, – neišgyveno M.Kalnietis.

Su olimpiniu ciklu baigėsi ir Jono Kazlausko era, rinktinės vairą perėmė Dainius Adomaitis. 2017-ųjų Europos čempionatas buvo paskutinis Senojo žemyno turnyras M.Kalniečiui. Deja, bet su J.Kazlausko eros pabaiga smuko rinktinės pasiekimai, nors M.Kalnietis vis dar buvo svarbi figūra.

„Kaip galima vertinti – žinoma, blogai. Buvo gerų momentų, buvo blogų, bet buvome nubausti svarbiausiu metu. Turėjome eiti toliau, patys turėjome tokį šansą, bet ką darysi, tokios taisyklės, pralaimėjimas kainavo viską“, – šluostydamasis prakaitą po aštuntfinalio pralaimėjimo graikams sakė M.Kalnietis. Aštuntfinalis tapo lemiamu ir 2019-aisiais Pasaulio taurėje, kurią visi geriausiai įsimins dėl D.Adomaičio išstojimo.

M.Kalniečio karjera rinktinėje buvo kupina įvairių momentų, bet iki paskutinės akimirkos jis primindavo, koks išskirtinis yra nacionalinei komandai.

Nors Europos čempionate M.Kalniečio nebuvo, būtent jo dėka Lietuva žaidė jame. Jo blokas prieš Danijos rinktinę lėmė tai, kad Lietuva pateko į šių metų Europos čempionatą.

„Viskas atrodė šūdinai, – apie lemiamo bloko momentą vaizdžiai pasakojo gynėjas. – Baigėsi rungtynės ir supranti, kad viskas gerai – laimėjai, bet vėliau pamačiau straipsnius „Kalnietis išgelbėjo Lietuvą“ ir pamąsčiau: „Chebra, jūs ne taip supratote“. Aš realiai susiknisau, nes prašokau ir mano žmogus buvo mane praėjęs.“

M.Kalniečio karjera rinktinėje buvo ilga ir įspūdinga. Šis epizodas gali būti puikiu simboliu, kaip net būdamas neryškiu sezono metu, būdamas neryškiu pirmosiose rungtynėse, lemiamu metu M.Kalnietis iki pat galo būdavo tas, ant kurio pečių rinktinė skriedavo į didžiausias pergales.

Mantas Kalnietis with the HUGE BLOCK to send @ltu_basketball 🇱🇹 to #EuroBasket 2022! pic.twitter.com/lIQJvYrJrC

— #EuroBasket 2022 (@EuroBasket) February 22, 2021