Pergalingos Lietuvos krepšinio istorijos: sparnuota fraze pažymėta olimpinė atranka Venesueloje

Krepsinis.net tęsia projektą „Pergalingos Lietuvos krepšinio istorijos“, Europos čempionato proga primenantį triumfo akimirkas.

Europos pirmenybes jau pažymėjus ne vienam skandalui, kviečiame prisiminti kitą kontraversišką bei laimingai pasibaigusį turnyrą – 2012-ųjų olimpinę atranką Venesueloje.

Pietų Amerikoje netrūko nei sudėtingų rungtynių, nei pašalinių trikdžių, galiausiai uždarytų pergalėmis ir sparnuota fraze.

Ilgas kelias link olimpiados

Optimaliu atveju, Lietuvos net nebuvo buvę olimpinėje atrankoje. 2011-aisiais namie rengtas Europos čempionatas žadėjo du tiesioginius bilietus į Londono žaidynes, tačiau nelemtas ketvirtfinalis prieš Šiaurės Makedoniją atėmė tokią galimybę.

Tuomet „Žalgirio“ arenoje nusvilusius lietuvius pasitiko papildomos kovos – bilietas į olimpinę atranką iškovotas palaužiant Slovėniją (80:77), kovoje dėl penktosios vietos nugalėti graikai (73:69).

FIBA pateikė ir dar vieną akibrokštą – olimpinės atrankos turnyrą nuspręsta rengti tolimojoje Venesueloje, likus trims savaitėms iki pačių žaidynių Londone. Lietuviams tai reiškė visą krūvą problemų, pradedant nuo sudėtingų kelionių ir dviejų aklimatizacijų bei baigiant aukščiausios formos vaikymusi visą vasarą.

Tokiomis pačiomis sąlygomis darbuotis turėjo dar trys Europos rinktinės – Šiaurės Makedonija, Rusija ir Graikija. Į atranką Karakase taip pat atvyko Dominikos Respublika, Puerto Rikas, Naujoji Zelandija, Angola, Nigerija, Jordanija, Pietų Korėja bei šeimininkų rinktinė.

Mūsų rinktinėje tuomet taip pat vyko kartų kaita, todėl sudėties rinkimas Kęstučiui Kemzūrai nebuvo lengvas procesas. Rinktinėje trūko tiek patyrusių brolių Lavrinovičių, tiek jaunojo Donato Motiejūno, nebuvo ir Simo Jasaičio.

Lyderio rolę savo rankose jau tvirtai laikė Linas Kleiza, o aplink jį sulipdytas dvejopas sąstatas, atakoms diriguojant 36-erių Šarūnui Jasikevičiui, bet vietos atradus ir rinktinės debiutantui Deividui Dulkiui. Šią jų išsirikiavo Rimantas Kaukėnas, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Martynas Pocius, Tomas Delininkaitis, Darius Songaila, Paulius Jankūnas, Robertas Javtokas ir dvidešimtmetis Jonas Valančiūnas, išmainęs į šansą į auksinio žygio užbaigimą su jaunimo rinktine.

Duobėtas atrankos turnyras

Burtai suvedė į vieną grupę su Nigerija ir šeimininke Venesuela. Šeimininkai savo gretose tuomet turėjo Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žaidėją Greivisą Vasquezą, būtent prieš juos ir teko pradėti atranką.

Lietuviai pateisino favoritų statusą ir laimėjo gana užtikrintai – 100:82. Tiesa, rungtynėse prireikė 28 L.Kleizos taškų, bet pasiektas rezultatas tenkino. Ne itin liūdėjo ir patys venesueliečiai, išvakarių mače 71:69 nugalėję Nigerijos rinktinę bei išsaugoję galimybes žengti tolyn.

Šeimininkų planus jau kitame mače sujaukė tie patys lietuviai. Vos po 18 valandų nuo pergalės prieš Venesuelą mūsiškiams teko grumtis su pajėgia Nigerijos rinktine. Akivaizdus nuovargis prieš dieną pailsėjusius varžovus ir keli stebuklingi jų metimai lėmė Nigerijos pergalę 86:80. Lietuviams brangiai nekainavo, bet šeimininkams įmestų ir praleistų taškų santykis uždarė kelią į kitą etapą.

Tuomet Venesueloje pasipylė pyktis ir sąmokslo teorijos apie tai, kad lietuviai tyčia eliminavo šeimininkus ir tai pasireiškė įvairiausiais būdais.

Lietuvos rinktinė savo kailiu tai pajuto dar turnyro ketvirtfinalyje prieš Puerto Riką, kai buvo nušvilpta „Tautiška giesmė“. Užgaulės iš tribūnų rinktinei tikrai nepadėjo, tačiau mačo pabaigoje sugebėta atsilaikyti prieš varžovus, laimint 76:72. Venesueliečius menkai paguodė ir Nigerijos rinktinės parodyta jėga – jie ketvirtfinalyje palaužė Vassilio Spanoulio vedamus graikus ir atėmė iš jų olimpinę svajonę.

Finišo tiesiojoje lietuviai jau nestrigo – pusfinalyje 109:83 sutriuškinta Dominikos Respublika. To užteko keliauti į olimpiadą, nes atrankoje buvo išdalinami trys kelialapiai ir finalas net nebuvo žaidžiamas. Į šį taip pat pateko Rusija, kovoje dėl trečiosios vietos paskutinį bilietą nugvelbė Nigerija.

K.Kemzūros treniruojama rinktinė pratęsė malonią seriją – lietuviai vyko į šeštąją olimpiadą paeiliui, nepraleisdami nė vieno turnyro nepriklausomos šalies istorijoje.

Olimpinės svajonės potekstė

Ne visiems atranką įveikusiems žaidėjams išsipildė svajonė sudalyvauti olimpiadoje. Venesueloje čiurną susižeidęs R.Javtokas toliau žaisti negalėjo, rinktinę paliko ir T.Delininkaitis bei D.Dulkys, juos pakeitė Renaldas Seibutis, Simas Jasaitis bei Antanas Kavaliauskas.

Olimpiadai rinktinė turėjo ruoštis iš naujo – vėl gaudyti formą, adaptuoti pakeistą sudėtį ir tikėtis geriausio. Sudėtingomis sąlygomis nepavyko išlaviruoti iki medalių – grupėje nugalėtos tik Tunisas ir Nigerija, o ketvirtfinalyje krista prieš Rusiją ir užimta aštuntoji vieta. Vieninteliu įsimintinu maču tapo tik iššūkis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinei, pralaimėtas garbingai (94:99).

Po turnyro karjerą rinktinėje baigė Š.Jasikevičius, R.Kaukėnas ir D.Songaila.

Vis dėlto 2012-aisiais olimpinė atranka daugeliui įsiminė labiau nei pats olimpinis turnyras. Pačiu ryškiausiu tos vasaros akcentu tapo Lino Kunigėlio protrūkis po pergalės prieš Puerto Riką.

„Visų galbūt krepšininkų vardu, visų tų, kurie čia kovoja, ir sirgalių vardu, norėčiau pasakyti organizatoriams: ir užsikruškit su savo gendančiais autobusais ir užsikruškit su visomis savo sąmokslo teorijomis“, – tada emocijas liejo komentatorius.

Po turnyro paaiškėjo daugybė detalių, kaip Venesueloje buvo kaišiojami pagaliai į lietuvių ratus. Keliaujant į rungtynes gedo autobusas, dingo žaidėjų aprangos, ruošiantis rungtynėms neveikė vaizdo peržiūros aparatūra, treniruotėse trūko elementaraus geriamojo vandens, daug kas liko ir už kadro.

Toks absurdas verčia tik dar labiau vertinti žaidėjų sugebėjimą susikaupti ir nutiesti šaliai kelią į olimpines žaidynes. Olimpinė lietuvių seriją nutrūko ties septyniomis ir tik pernai galiausiai nepatekę į šį prestižinį turnyrą galime dar geriau suvokti, koks žygdarbis buvo nuveiktas prieš dešimtmetį.