Perrinktą LKF valdžią komentavęs Šaras: apie „Fenerbahče“ sunkumus ir stebinantį „Žalgirį“
VIDEO INTERVIU; FOTOGALERIJA (16)
Šarūnas Jasikevičius antrus metus paeiliui iš anksto neplanuotą kartą leidžiasi Karmėlavos oro uoste. Antrus metus Lietuvoje jo laukia perkeltos Eurolygos namų rungtynės su Stambulo „Fenerbahče“ prieš Tel Avivo „Maccabi“, tačiau šį sezoną jos vyks jau nebe Panevėžyje, o gimtajame Kaune.
Pats Š.Jasikevičius pernelyg sugrįžimu į gimtinę nesidžiaugė – „Fenerbahče“ noras buvo žaisti Vokietijoje, o ir bilietų į „Žalgirio“ areną daug neparduota.
„Tą patį galiu pasakyti, ką pernai, – tinklalapiui Krepsinis.net sakė Š.Jasikevičius. – Norėjome žaisti Vokietijoje. Tiek Miunchene, tiek Berlyne mūsų geriausias palaikymas yra. Nesigavo Vokietija. Kaunas nebuvo vienas iš pirmųjų variantų, dar „Žalgiriui“ namie žaidžiant dvigubą savaitę. Nelaukiame ir labai daug žiūrovų. Žinau, kad bilietų labai mažai, tad – nieko gero.“
Bendraudamas su Lietuvos žiniasklaida Šaras pripažino, kad Kauno „Žalgirio“ startas Eurolygoje – stebina. Visgi lietuvis išskyrė žalgiriečių sėkmės priežastis.
„Kažkiek stebina, kažkiek ir ne, – apie „Žalgirio“ rezultatą sakė Š.Jasikevičius. – Matėsi, kad ta komanda surinkta fiziška, labai gera gynyboje ir su ja jie labai daug perlaužia rungtynių. Tos dvi stiprios pergalės Italijoje atsilieps kažkur, jei neišbarstys taškų. Čia – rimtos pergalės. Taip pat geros rungtynės prieš „Barceloną“, Pirėjuje sugrįžimas, komanda su charakteriu. Žinojome, kad su charakteriu ir antrais metais tuo pačiu treneriu. Aišku, kažkiek stebina, bet gal ne tiek daug.“
– Kalbant apie „Fenerbahče“ reikalus, po mačo su PAO pasigedote žaidėjų vienybės. Ar tai pavienis atvejis ar neraminanti sezono starto tendencija? – žurnalistai paklausė Š.Jasikevičiaus.
– Yra situacijų, reikia sulipdyti kolektyvą, daug naujų žaidėjų, patys žinote, kaip yra su penktais numeriais, su traumomis... Yra reikalų šiemet kaip reikalas.
– Vasarą daug aptarinėjamas buvo Wade’o Baldwino atvykimas, kaip naujo lyderio pasirašymas. Kaip sekasi jo integracija?
– Gerai sekasi. Labai. Reikia suprasti, kad jis nežaidė keturis mėnesius. Du mėnesius, kai buvo traumuotas po serijos, o po to – vasara. Keturis mėnesius nežaisti, atvažiuoti į naują komandą, kur filosofija labai skirtinga, nėra lengva. Mes jį suprantame, padedame, bet integracija, sakyčiau, sekasi puikiai.
– Apie rinkos negailestingumą kalba didžioji dalis Eurolygos trenerių, „Žalgiris“ irgi ieško naujoko, jūs įsigijote Skylarą Maysą. Kaip jam pavyksta persiorientuoti prie kitokio krepšinio ir kaip jums pasirodė situacija rinkoje?
– Sunku pasakyti. Ta rinka tokia įdomi. Galvoji vieną dalyką, informacija ateina kita. Iš pradžių galvojome, kad aukštaūgių rinka bus labai didelė, po to gavosi atvirkščiai. Aukštaūgių rinkoje nėra, gynėjų daugiau. Žiūrėsime, kaip čia bus su Skylaru. Po savaitės laiko kažką sakyti nėra logiška. Reikia laukti, kentėti, kažkaip taškus rinkti, kad nenutoltume nuo priekio ir tiek.
– Ką per šiuos mėnesius sužinojote apie Bobaną Marjanovičių ir kaip sekasi išryškinti jo stiprybes bei paslėpti silpnybes?
– Sunkiai kol kas sekasi. Dar vienas žmogus, kuris nežaidė labai daug laiko. Sunku suprasti, kiek jis dar gali pridėti. Aišku, kad jis yra specifinių rungtynių ir momentų žaidėjas. Reikia iš naujo priprasti prie to, kada ir prieš ką jis gali žaisti. Jis viską supranta, su vaidmeniu – seniai susitaikęs, ne vaikas yra. Už aikštelės ribų su juo bendravimas yra labai fainas, jis – fantastiškas žmogus.
– Tel Avivo „Maccabi“ sulaukė grįžusio Roko Jokubaičio. Vasarą jis priiminėjo sunkų karjeros sprendimą. Ar klausė jūsų patarimą ir kaip dabar iš šono žvelgiant atrodo jo pasirinkimas?
– Šnekėjome, bandėme padėti, ne tiesiogiai. Galiausiai, kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo sprendimus, jis taip pasirinko. Reikia jam ištraukti maksimumą iš šito.
– Ar nustebino, kad sezono starte jis buvo Tamiro Blatto dubleris?
– Čia Europoje sunku pasakyti, kas yra dubleriai. Šiuolaikiniame krepšinyje yra tas, kuris sėdi paskutines 5–6 minutes ant suolo. Nežinau, kas ten taip pas juos sėdi.
– Labiausiai akcentuojama „Žalgiryje“ pavardė šiais metais – Dovydas Giedraitis. Ar matėte jame tokį potencialą anksčiau?
– Galvojau, kad bus geresnis puolime, blogesnis gynyboje. Gavosi atvirkščiai. Tapo elitiniu gynyboje ir kiekvieną kartą jaučiasi reikalingas klubui, o tada ir puolimas ateina iš gynybos. Klasikinis variantas, kada viskas prasideda iš gynybos, o po to ir puolimas vejasi Eurolygos lygį. Dėl to tik maloniau rinktinei ir ateičiai Lietuvos.
– Intensyvus Lietuvos krepšinyje buvo ir rugsėjis, perrinkta LKF valdžia. Jūs palaikėte Robertą Javtoką, bet Mindaugas Balčiūnas kartojo, kad nebus problemų bendrauti po rinkimų ir su kitoje pusėje buvusiu Lietuvos krepšinio elitu. Kaip jūs asmeniškai žiūrite į susidariusią situaciją?
– Žiūriu, kad tie žmonės, kurie balsuoja, jiems tinka. Tuo viskas ir pasakoma. Per rinkimus bandai kažką padėti, kad būtų geriau, kažkiek nesinori kištis, bet ir norisi dėl to bendro tikslo. Situacija, mano manymu, tikrai yra žiauriai bloga. Bet tiems, kurie rinko, jiems gerai... Jie ir renka toliau.
– Jei Balčiūnas skambintų ir prašytų padėti savo žiniomis...
– Jei bobutė, žinai... Taip labai jau paprastai galiu pasakyti.
– Kaip jūsų manymu atrodys Rimo Kurtinaičio rinktinė?
– Panašiai ir atrodys, su daug greito puolimo, judėjimo į kairę, į dešinę. Rimas visais laikais žaidė panašiai, bandys žaisti greitai. Nežinau, reikia laukti, žiūrėti. Sunku. Bus langai, kurie yra kitokie, ko žmonės iš tikrųjų laukia. Reikia dabar laukti ir palaikyti.
– Kaip Artūrui Žagarui sekasi prisitaikyti?
– Super. Tikrai. Net kiek sakyčiau ne žaidime maloniausia, o kaip jis treniruojasi. Visų pirma, norisi, kad išliktų sveikas, kad sužaistų 10 mėnesių. Kiekvieną sykį, kai jį įmetu į aikštę, jis kažką duoda. Labai gerai treniruojasi. Statome į blogą situaciją, integruojame naujus žaidėjus, jis lieka šone, bet su juo tikrai viskas gerai.
– Turkijoje vis duodate spragilų vietinei žiniasklaidai. Čia smagesnis vaizdas?
– Jei dar nenuėjau į autobusą, reiškia ir aš pasiilgęs kažkiek šito viso. (juokiasi) Tikrai norėtųsi daugiau dėmesio ten ar bent, kad nelygintų savęs su lietuviais, graikais, ar serbais. Dėmesys yra visai kitoks šitose valstybėse.
– „Fenerbahče“ aprangą apsivilko jūsų sūnus. Kuo skiriasi turkiška krepšinio mokykla nuo ispaniškos?
– Lėčiau viskas. Žymiai. Ne tie greičiai, mažiau detalių, mažiau aiškiai išvystyta krepšinio sistema. Viskas daugiau improvizacija. Ispanijoje, jei ir žaisdavo belekokios komandos, lygio trūkdavo, bet braižas panašus buvo. Čia viskas skiriasi, daugiau fiziškumo. Žiūrėsime.
Norėdami komentuoti prisijunkite.