Pirmosios 40 dienų: penki labiausiai buksuojantys LKL žaidėjai

Didžiuliu tempu startavusioje ir šiuo metu dėl įvairių Europos turnyrų apsukas sumažinusioje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) sužaista ketvirtadalis reguliariojo sezono susitikimų. Pirmajame ketvirtyje, kurį galima pavadinti sezono pradžia, didelių sensacijų nebuvo daug. Išskyrus Kauno „Žalgirio“ kluptelėjimą sezono atidarymo rungtynėse, išankstiniai trys LKL favoritai taškų nebarstė, o didžiausi netikėtumai vyko Panevėžyje, kur į pusfinalį taikęs ir trenerių kaitą išgyvenantis „Lietkabelis“ šiuo metu yra už atkrintamųjų varžybų ribos.

Kaip įprasta, kur kas daugiau netikėtumų pateikė individualūs žaidėjai, tarp kurių kol kas yra daugiau stebinančių nei buksuojančių. Kol LKL vyksta trumpa pertrauka, lkl.lt pristato krepšinio analitiko Erildo Budraičio pirmajį iš dviejų rašinių, kuriame apžvelgiami penki LKL žaidėjai, kurie sezoną pradėjo netikėtai prastai.

LKL buksuojančių penketas:

Darius Pakamanis – „Juventus“

Vid. 3,6 tšk., 1,2 atk. kam. ir 2,3 kl. per 14 min.

Dar praėjusį sezoną svarbų vaidmenį „Šiaulių“ komandoje turėjęs ir po 9,4 taško, 3,4 atk. kam. ir 3,2 rez. perd. atlikdavęs Darius Pakamanis 2014–2015 metų sezone kol kas atrodo visiškai sugriuvęs. 33–ejų metų veteranas klysta dažniau (21) nei atlieka rezultatyvius perdavimus ir atkovoja kamuolius kartu sudėjus (19). Pagal klaidų dažnumą tarp ribotą minučių kiekį gaunančių žaidėjų D.Pakamaniui prilygo tik Pranas Skurdauskas (2,3 klaidos per 13 min.). Klaidų mašina tapęs aukštaūgis neužsibuvo LKL lygoje, tad įdomu koks likimas lauks dar prieš porą sezonų sėkmingai „Juventus“ klube rungtyniavusio D.Pakamanio.

Deividas Gailius – „Neptūnas“

Vid. 9,8 tšk. (23 proc. tritašk.), 3,4 atk. kam. ir 2,8 rez. perd. per 20 min.

Žinoma, yra daugybė priežasčių, kodėl Deividas Gailius negali rungtyniauti taip pat įspūdingai, kaip tai darė Klaipėdoje 2012–2013 metų sezone. Apkarpytas žaidimo laikas, intensyvesnis grafikas, o ir pati „Neptūno“ komanda pasikeitė iš esmės – lyginant su 2012–2013 m. sezonu, kai D.Gailius LKL rinko 17,8 taško (pataikydamas 42 proc. tolimų metimų), šių metų „Neptūne“ liko tik trys kartu su D.Gailiumi anksčiau rungtyniavę žaidėjai. Didelis žaidėjų pasirinkimas taip pat prisidėjo prie bendrų D.Gailiaus rezultatų smukimo, tačiau priežastis, kodėl puolėjas atsidūrė kol kas nuviliančių žaidėjų penketuke – pasirodymai prieš stipriausias LKL komandas (kurios turi 50 arba didesnį pergalių procentą). Žaisdamas prieš „Dzūkiją“, „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“, D.Gailius vidutiniškai rinko 6,6 taško ir pataikė du tritaškius iš 12 bandymų. Kol „Neptūnas“ strigo abejose rungtynėse su LKL favoritais, D.Gailius, vienintelis Lietuvos rinktinės kandidatas „Neptūne“, strigo puolime.

Gintaras Leonavičius – „Šiauliai“

Vid. 7,4 tšk. (27 proc. tritašk., 53 proc. baud.), 2,4 atk. kam. ir 1,5 klaidos per 23 min.

Praėjęs sezonas asmeniškai Gintarui Leonavičiui buvo vienas sėkmingiausių karjeroje – gynėjas vidutiniškai rinko 14,7 taško, 4,1 atkovoto ir 1,7 perimto kamuolio. Taip pat G.Leonavičius buvo vienas geriausiai LKL lygoje besiginančių žaidėjų, kuris taip pat ilgą laiką buvo tarp lyderių visoje Europoje pagal perimtus kamuolius. Iš skęstančio laivo persikėlus į dėl pergalių kovojančius „Šiaulius“, šį sezoną G.Leonavičiaus forma stipriai smuko žemyn, o statistiniai rodikliai krito beveik per pusę. Teko girdėti, kad G.Leonavičių kamuoja rūpesčiai už aikštelės ribų, apie tai byloja ir prasčiausi karjeroje baudų pataikymo rodikliai – gynėjas nuo baudų metimo linijos realizuoja vos 52 proc. metimų. Jei „Šiauliai“ reguliariajame sezone norės pakovoti dėl ketvirtosios vietos, G.Leonavičiui būtina ženkliai kelti žaidimo kokybę į viršų.

Travisas Leslie – „Lietuvos rytas“

Vid. 6,4 tšk. (26 proc. tritašk.) ir 3,7 atk. kam. per 19 min.

Praėjusį sezoną LKL žibėjęs Travisas Leslie buksuoja Vilniaus „Lietuvos ryte“. T.Leslie yra vienintelis „Lietuvos ryto“ užsienietis įsipaišantis į Virginijaus Šeškaus planus, tačiau tai menka paguoda T.Leslie. Gynėjas BEKO-LKL per savo karjerą sužaidė 30 rungtynių. Savaitgalio susitikimas su lygos autsaideriais „Mažeikiais“ buvo pirmosios T.Leslie karjeroje, kai gynėjas aikštelę paliko sausas – šeštadienį tikslo nepasiekė nei vienas iš keturių T.Leslie atliktų metimų. Neatrodo, kad T.Leslie į Lietuvą atvyko nepasiruošęs – fizinės T.Leslie galimybės atrodo nepakitusios. Kaip jau ne kartą buvo minėta, didžiausios bėdos kyla dėl komunikacinių problemų – T.Leslie praėjusį sezoną dirbo kartu su geriausiai kalbą su amerikiečiais randančiu Lietuvos treneriu Gediminu Petrausku, šiemet – susikalbėti negalinčiu Virginijumi Šeškumi.

Žygimantas Janavičius – „Lietkabelis“

Vid. 8,3 tšk. (29 proc. tritašk., 54 proc. baud.), 7,1 rez. perd., 3,6 atk. kam. ir 3,6 kl. per 28 min.

Iš pirmo žvilgsnio Ž.Janavičiaus rodikliai primena kandidato į LKL MVP apdovanojimą, tačiau nebūtina giliai kapstyti, kad suprastumėte, kodėl Ž.Janavičius atsidūrė nuviliančių žaidėjų penketuke. Pagrindinė priežastis, kodėl LKL rezultatyvių perdavimų lyderis neliko nepaminėtas – tragiškas Lietuvos rinktinės kandidato pataikymas. Žinoma, Ž.Janavičius niekada nebuvo snaiperis – nuo 2012–2013 metų sezono Ž.Janavičiaus baudų pataikymas neperlipo 59 procentų, tritaškių – 33, dvitaškių – 53. Tačiau nerimą kelią tai, kad šiemet įžaidėjo baudų pataikymas smuko ketvirtą sezoną iš eilės (61, 59, 56, 54), o dvitaškių pataikymas pasiekė karjeros žemumas – vos 40 proc. Net ir rezultatyvių perdavimų rezultatas neatrodo toks įspūdingas, kai atsižvelgiama į klaidų kiekį – pagal efektyvumą Ž.Janavičių (2 rez. perd. ir klaidų santykis) lenkia Mindaugas Lukauskis (3,1), L.Lekavičius (3,1) ir Martynas Gecevičius (2,2).

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.