Plona raudona linija
(95)
Dirkas Bauermannas, Aleksandras Petrovičius, Virginijus Šeškus, Marcelo Nicola, Aurimas Jasilionis, Arvydas Gronskis, Tomas Pačėsas ir Rimas Kurtinaitis – prireikė 9 skirtingų trenerių, jog Vilniaus „Rytas“ po septynerių metų pertraukos Europos taurėje pasiektų ketvirtfinalio etapą.
2014 ir 2015 metais vilniečiai žaidė šio turnyro aštuntfinalyje, bet pastarąjį kartą taip toli, kaip yra dabar, buvo nukeliavę 2012 metais, kai Aleksandro Džikičiaus kariauna pasiekė finalinį ketvertą, kur užėmė trečiąją vietą.
Lemiamose „Top 16“ etapo rungtynėse trečiadienį „Rytas“ lengvai 90:68 sutriuškino Monako „AS Monaco“ krepšininkus. Didesniu skirtumu šiame sezone Europos taurėje buvo laimėta tik išvykoje prieš Baro „Mornar“ ekipą – 92:69.
Mačo kontrolė ir pirmavimas nuo pirmos iki paskutinės minutės – visiškai priešingas vaizdas nei buvome įpratę matyti „Rytą“ šiame sezone. Pastarieji devyni Europos taurės mačai baigėsi itin mažais skirtumais: pralaimėta buvo 6, 2, 5, 8 ir 2 taškais, o pergalės pasiektos 5, 4, 6 bei 1 tašku. Bendrai sudėjus 5 pralaimėjai 23 taškų (vid. 4,6 tšk.) skirtumu ir 4 laimėjimai 16 taškų persvara (vid. 4 tšk.).
„Manau, nusipelnėme to, nes „Top 16“ etape nė vienų rungtynių nepralaimėjome dideliu skirtumu, visas galėjome laimėti. Aišku, galėjome ir visas pralaimėti“, – skaičius patvirtino Dainius Adomaitis.
Šis „Ryto“ pasirodymas ir bendras emocinis fonas įrodo labai seną krepšinio tiesą – šiame sporte sėkmę nuo nesėkmės skiria labai plona riba. Tai gali puikiai atsakyti pats D.Adomaitis, nes dar prieš 18 dienų toje pačioje „Siemens“ arenoje sirgaliai skandavo „Adomaitį lauk“, o trečiadienį veržėsi kuo arčiau trenerio, jog su juo sumuštų delnais.
O viso šito galėjo nebūti, jeigu ne Artiomo Parachovskio paskutinis metimas iš vidutinio nuotolio Belgrade, kai „Rytas“ atkovojo kamuolį puolime po prasto Chriso Kramerio metimo ir turėjo paskutinį šansą išgelbėti sezoną Europos taurėje.
Big man Artsiom Parakhouski with a game-winning jumper with under a second left to give RytasVilnius life-saving victory.#7DAYSMagicMoment pic.twitter.com/rdqtTSlPZg #EuroCup
— ACB Jornada Virtual (@ACBJV) January 31, 2019
Lygiai taip pat viskas galėjo pasisukti kitaip, jeigu Nielsas Giffey nebūtų Vilniuje įmetęs to itin sudėtingo metimo ir išplėšęs pratęsimo, kai pergalė jau buvo „Ryto“ rankose. Lygiai taip pat viskas galėjo kitaip susiklostyti jau Berlyne, jeigu ne neatkovotas kamuolys gynyboje, po kurio sekė chaosas ir Ch.Krameris pats to nenorėdamas įsirėžė į varžovą bei taip Martinas Hermannssonas įgijo teisę į dvi baudas, kurios buvo lemiamos. Beje, net ir tada svečiai turėjo šansą, kai atliko puikų perdavimą per visą aikštę ir D.J.Seeley turėjo šansą išplėšti papildomas 5 minutes, bet jo neblogas metimas iš vidutinio nuotolio nepasiekė tikslo.
„Jeigu Artiomo metimas nebūtų įkritęs, mūsų pergalė šiandien nieko nebūtų reiškusi“, – epizodą trečiadienį prisiminė Arnas Butkevičius.
Apskritai A.Parachovskis Vilniuje atsidūrė per nelaimingą atsitikimą, nes peties traumą patyrė Evaldas Kairys. Bet čia ir vėl tinka pasakymas, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Būtent baltarusis pakeitė „Rytą“ ir tapo svarbiausiu kariu „Top 16“ etape. „Centras“ rinko 21,2 naudingumo balo ir pagal šį rodiklį buvo geriausias turnyre. Tęsiame toliau: 15 taškų – antras rezultatas, nusileidžiantis tik Rokui Giedraičiui (15,3 tšk.), o 8,7 atkovoto kamuolio – trečias rodiklis antrajame etape. Ir visa tai pasiekta per 24 žaidimo minutes. Tegu nesupyksta nei E.Kairys, nei jo sirgaliai, bet vargu, ar be A.Parachovskio „Rytas“ būtų pasiekęs tą ketvirtfinalį.
„Parachovskio atvykimas pakeitė mūsų sezoną. Vasarą buvo labai sunku, nes Kinijos, Pietų Korėjos rinkos paėmė tuos žaidėjus, kurie buvo mūsų kandidatai. Ši situacija buvo naudinga abiems pusėms. Tai puikus žaidėjas“, – auklėtinio svarbą pripažino ir D.Adomaitis.
Labai svarbiu faktoriumi pridėkime ir vieną „Instagram“ žinutę, kuri galutinai perpildė „Ryto“ vadovų kantrybę. Dominique‘as Suttonas po sutriuškinimo prieš „Lietkabelį“ praleido progą patylėti ir po to buvo suspenduotas, o vėliau sekė ir jo atleidimas, kuris atrišo rankas Eimantui Bendžiui ir, svarbiausia, sutelkė visą ekipą.
„Turėjome labai gerą mačą išvykoje su ALBA, bet ten komanda buvo tik po visų pasikeitimų. Dirbome treniruotėse, žaidėme iš širdies ir tai davė vaisius. Kai žaidi iš visos širdies, ateina tokie metimai ir tokios užtikrintos pergalės“, – kalbėjo E.Bendžius.
Trečiadienį „Siemens“ arenoje buvo 8 tūkstančiai 421 sirgalius, nors vizualiai atrodė, jog žmonių yra kiek daugiau. Vis dėlto „sausas“ skaičius nėra svarbus, nes atmosfera arenoje buvo puiki, o žmonės į rungtynes traukė tikėdami savo komandos sėkme ir prisiminę, ką reiškia intriga bei kova dėl vietos tarp aštuonių stipriausių antrajame pagal pajėgumą turnyre.
Gerą pasirodymą ir prastą skiria labai plona raudona linija. Belieka pasidžiaugti, kad šįkart tas juodai–baltai–raudonas siūlas atlaikė ir „Rytas“ galės kovoti su Valensijos „Valencia“ ekipa serijoje iki dviejų pergalių.
Po pralaimėjimo „Lietkabeliui“ nušvilpta „Ryto“ komanda tapo didvyriais vos per vieną vakarą. „Siemens“ arenoje atrodė, kad sostinės ekipa vos ne laimėjo titulą, o žaidėjai glėbesčiavosi su sirgaliais ir užlipę į tribūną.
Kol krepšininkai dar šventė pergalę su sirgaliais, pirmasis į „Siemens“ arenos užkulisius žengė D.Adomaitis ir garsiai išliejo savo emocija sušukdamas „yeees“. Treneris paliko žaidėjus džiaugtis, nes ne veltui sakoma, kad laimi žaidėjai, o pralaimi – treneris.
„Rytui“ šios pergalės itin reikėjo, nes klubas pastaraisiais metais daugiau linksniuojamas ne dėl pasiekimų, o dėl įvairiausių nesusipratimų ir skaudžių pralaimėjimų.
Džiaugtis vilniečiams nėra kada, nes jau kitą savaitę laukia kova dėl pirmojo trofėjaus šiame sezone – Karaliaus Mindaugo taurės. Jeigu komanda neperžengs ketvirtfinalio barjera ar nepateks į turnyro finalą, greitai patekimas į kitą Europos taurės etapą bus pamirštas.
Krepšinyje riba tarp sėkmės ir nesėkmės yra labai trapi.
Norėdami komentuoti prisijunkite.