Prieš 5 metus įkurtas Ukrainos klubas gyvena Eurolygos svajone: savininkas padėjo pusę milijono, pasiūlė pasistiprinti ir galvoti apie finalą
interviu (14)
Vis dar aktyviai kariaujanti Ukraina dažnai geba pasidžiaugti pergalėmis ne tik fronto linijose, bet ir kitose srityse. Sukurti priežastį džiaugsmui šį sezoną bando ir Slobožanskės „Prometey“ klubas, įsikūręs Rygoje.
Vieną titulą „Prometey“ jau iškovojo – laimėjo bendros Latvijos ir Estijos lygos trofėjų. Bet esminės kovos dar prieš akis.
Europos taurės A grupėje „Prometey“ tapo lydere, o atkrintamosiose jau eliminavo du varžovus – Hamburgo „Towers“ ir Patrų „Promitheas“ su Arnoldu Kulboka. Dabar Ukrainos klubas laukia artėjančio pusfinalio su Ankaros „Turk Telekom“ ir yra per kelis žingsnius nuo to, kad iškovotų šansą žaisti Eurolygoje.
Ronenui Ginzburgui „Prometey“ štabe talkina treneris Mantas Šernius. Jis teigia, kad nuo Naujųjų metų organizacijos nusiteikimas yra aukščiausio lygio ir klubo savininkas ragino dėti visas pastangas, kad pavyktų sukurti savotišką mažą stebuklą.
„Apetitas atėjo bevalgant. Klubas pirmi metai Europos taurėje, norėjome kažkiek apsižiūrėti, kaip viskas vyksta, kokio lygio žaidėjų reikia, norint svajoti apie finalą bei taurę. Kažkur sausio gale savininkas sakė: jums – pusė milijono, pasistiprinkite silpniausią savo vietą, galvokime apie finalą. Jau tuo metu pradėjome jausti, kad kreivė eina gera linkme, finalas – pasiekiamas ranka. Tada pradėjome daug labiau svajoti apie“, – pasakojo M.Šernius.
Vis tik „Prometey“ nusprendė pasitikėti dabartine sudėtimi ir korekcijų neįvedė. Taip vos 2018 m. įkurta ir nuo Ukrainos antrosios lygos startavusi komanda atsidūrė Europos taurės geriausiųjų ketverte.
„Prieš sezoną nežinojome, ko tikėtis. Su treneriu rinkome žaidėjus ir sakėme: arba bus labai gerai, arba labai blogai. Gavosi gerai“, – šypsojosi M.Šernius.
Beje, šiame klube taip pat darbuojasi fizinio rengimo treneris Mantas Valčiukaitis, o vadyboje yra Aurimas Meliešius.
– Europos taurėje žengėte į pusfinalį. Ar tokia sezono eiga jūsų komandai – tikėta, ar tai organizaciją stebina?
– Manau, pagrindinis mūsų noras ir tikslas buvo patekti į aštuonetą, o kad patekome tarp keturių geriausių yra dar džiugiau. Ši komanda sukonstruota vos prieš 5 metus, įsivaizduokite, viskas pradėta nuo nulio, antrojo Ukrainos diviziono. Praeitą sezoną jau žaidėme Čempionų lygoje, šiemet – Europos taurėje. Prieš sezoną nežinojome, ko tikėtis. Su treneriu rinkome žaidėjus ir sakėme: arba bus labai gerai, arba labai blogai. Gavosi gerai.
– Kodėl buvo toks kontrastas? Kas leido galvoti, jog gali būti labai blogai?
– Rinkome žaidėjus, kurie buvo nedaug žaidę Europos taurėje, o taip pat ir sudėtis mūsų – nestandartinė. „Trečias numeris“ Calebas Agada pas mus žaidžia „pirmu“, mes jį ėmėme 20-iai minučių šioje pozicijoje. Issufas Sanonas, kuris žaidė „Šiauliuose“, yra jaunas, jis irgi turėjo paimti 5–10 minučių „pirmojo numerio“ laiko. Realiai, turime du tikrus įžaidėjus, o kiti rungtyniauja keliose pozicijoje – taip pat gynėjais ir lengvais kraštais.
– Gerai atrodėte jau reguliariajame sezone, bet galima sakyti, kad šis formatas Europos taurėje yra gana palankus jums? Kadangi vienerių rungtynių kovose dabar iki finalo trūksta tik žingsnio.
– Mes buvome favoritai tiek prieš Hamburgo „Towers“, tiek prieš Patrų „Promitheas“. Turėtų būti prizas jau tiems, kurie laimi grupėje, kadangi tai – pasiekimas. Formatas yra kažkiek kopijuotas nuo NCAA, o ten laimėti konferencija yra didžiulė vertė. Manau, čia irgi turėtų būti kažkas tokio, nes komandos – tikrai geros: „Joventut“, JL, „Germani“, „Frutti Extra“. Burgo Breso ir Brešos klubai žaidė savo šalies taurių finaluose. Vasarą nebuvo lengva įtikinti žaidėjus vykti į kariaujančios Ukrainos klubą, kuris rungtyniaus Rygoje. Buvo daug tų, kurie uždirba solidžias algas ir jų neprisikvietėme. Bet gavosi taip, kad surinkome tuos, kurių reikia ir kurie yra sėkmingi.
– Ar galima sakyti, kad „Prometey“ vadyba padarė didžiulį darbą, kadangi galima pažiūrėti į „Budivelnik“ pavyzdį – klubas subyrėjo dar nesibaigus sezonui?
– Manau, kad viskas prasideda nuo savininko. Mūsų savininkas yra kitoks nei „Budivelnik“ klubo, jis buvęs krepšininkas, supranta daug dalykų ir nesikiša, paliko daug ką spręsti treneriui Ginzburgui. Galima sakyti, kad Ronenas yra ir vyr. treneris, ir GM‘as, jis daug sprendimų prisiėmė ant savęs. Tai geras pavyzdys, kaip reikia surinkti komandą. Tokie savininkai – geras pavyzdys, nes jie nesikiša į komplektaciją, o kaip tik motyvuoja žaidėjus po rungtynių, kai reikia – paskambina, kai reikia – pabara, kai reikia – atsiunčia premiją ar siurprizą (Šypsosi).
Ginzburgas, Šernius
– Vienu metu turėjote problemų su traumomis. Kaip išlipote iš šios situacijos?
– Turėjome žaisti Estijos – Latvijos lygoje dėl titulo ir jau galvojome, kad keturi žaidėjai iškrito iki sezono galo: Lukašovas, Stephensas, Kennedy ir Agada. Trys – pagrindo žaidėjai. Iš bet kurios komandos – „Ryto“, „Žalgirio“ ar „Real“ – išimk tris pagrindo žaidėjus ir eik į finalą. Pirma naktis buvo nekokia, bet kažkaip išsisukome. Du žaidėjai grįžo, aišku, ne 100 proc., jie saugosi, limituojame jų laiką aikštelėje. Kitiems dviem padarytos operacijos, beje, Kaune. Gudas ir Pocius atliko gerą darbą ir skubiai juos išoperavo.
– Ketvirtfinalyje kovėtės su Arnoldo Kulbokos atstovaujama Patrų komanda, kurią sutriuškinote 80:57, o lyderiu įprastai buvusį lietuvį sustabdėte. Kaip pavyko tai padaryti ir kokį įspūdį jums paliko A.Kulboka?
– Arnoldo norėjau dar tada, kai Javtokas dirbo „Žalgiryje“, norėjau Kulboką pasikviesti į Prienus. „Žalgiris“ norėjo jį įtraukti į sistemą. Kokį jį pamenu tada prieš 2–3 metus, toks jis man išlikęs ir dabar. Aišku, jis subrendęs sprendimuose, turi savo ginklą, kurį naudoja – metimus iš toli. Bet ties žaidimu nugara reikėtų padirbėti, kad turėtų dar kažkokį ginklą.
– Pusfinalyje jūsų varžovai bus „Turk Telekom“, ką manote apie šį klubą ir kiek sunku bus žengti į finalą Europos taurėje?
– Kiek girdėjau, jau dabar trys Ankaros klubo žaidėjai derasi su Eurolygos komandomis. Tai rimtas klubas su dideliu biudžetu, turi gerus žaidėjus. Jie eina panašiu ritmu kaip mes, turi panašią sudėtį, tvirti vyrai tiek po krepšiu, tiek perimetre, talentingi, turintys ne po vieną ginklą ir galintys žaisti per kelias pozicijas. Skiriame laiką jų analizei, ieškosime silpnų vietų ir bandysime per jas eiti. Jau šioje sezono stadijoje silpnų komandų nebėra. „Gran Canaria“ jau dabar galėtų žaisti Eurolygoje ir nebūtų paskutinė, o „Turk Telekom“ neseniai Turkijos lygos rungtynes laimėjo prieš „Fenerbahče“ ir tai padarė 11 taškų skirtumu. Tai pasako daug.
– Kai kurie „Prometey“ žaidėjai neslepia, kad nori pasiekti Eurolygą ir iškovoti bilietą į ją. Ar jūs kaip organizacija gyvenate šia svajone?
– Apetitas atėjo bevalgant. Klubas pirmi metai Europos taurėje, norėjome kažkiek apsižiūrėti, kaip viskas vyksta, kokio lygio žaidėjų reikia, norint svajoti apie finalą bei taurę. Kažkur sausio gale savininkas sakė: jums pusė milijono, pasistiprinkite silpniausią savo vietą, galvokime apie finalą. Jau tuo metu pradėjome jausti, kad kreivė eina gera linkme, finalas – pasiekiamas ranka. Tada pradėjome daug labiau svajoti apie tai.
– Atrodo, kad tai – trenerių svajonė, kuomet pinigai paduodami ir sakoma stiprintis ten, kur reikia.
– Taip, bet treneris pasakė „ne“. Mes gerai jautėmės ir žaidėjai tai žino, jaučia, tai jiems įkvėpė pasitikėjimo vienas kitu.
Prometey
– Ar jūsų komandos organizacija rastų tinkamą finansų kiekį žaidimui Eurolygoje?
– Kiek žinau, klubo vadovas labai palaiko sportą Ukrainoje, ne tik krepšinį, bet ir rankinį, kitas sporto šakas. Ne tik vaikinų, bet ir merginų. Jis skiria daug pinigų ir karui taip pat – ne vieną šimtą tūkstančių. Pirmiausiai manau, kad reikia nugalėti okupantus, o klubo savininkas gyvenime limitų neturi. Jis turi galingą įmonę ir jei reiktų, ne vienas ukrainietis susijungtų, kad turėtų Eurolygos komandą. Labiausiai norima, kad ta komanda žaistų namuose. Žaisti ne savo namie Eurolygoje smagu, bet smagiausia būtų tai daryti savo mieste.
– Ar jūsų komanda jaučia, kokį palaikymą Ukrainai dažnai rungtynių metu demonstruoja kai kurie Lietuvos klubai bei sirgaliai? Kad ir „Žalgirio“ sirgaliai, ypač mačuose su serbais.
– Jie žino, iš mūsų informaciją gauna (Juokiasi). Ir šiaip mūsų žaidėjai stebi „Žalgirio“ rungtynes, ne vieną krepšinio mėgėją toks žalgiriečių veidas užburia.
– Kaip manote, kaip „Žalgiriui“ seksis Eurolygos ketvirtfinalio kovos su „Barcelona“?
– Labai mėgstu „Žalgirį“, bet labai mėgstu ir „Barcelona“, man šioje serijoje pralaimėtojų nėra (Šypsosi). Motyvuotų žaidėjų, kurie valgytų parketą, yra abejose komandose. Manau, pergalių bus, bet per didelį kraują.
Norėdami komentuoti prisijunkite.