Rezultatyviausias LKL žaidėjas: apie potencialą kilti aukštyn ir mentorių J.Fredette'ą
(1)
Šiame „Betsafe-LKL“ sezono taške, įsibėgėjant trečiajam ratui, yra vos vienas vienintelis žaidėjas visoje lygoje, kuriam 20-ies taškų vidurkio slenkstis yra įveikiamas.
Tai – Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ taškų mašina Josephas Girardas. Šis 24-erių amerikietis su 20,8 taško vidurkiu yra įsitaisęs rezultatyviausiųjų sąraše, o apie jo gebėjimą būti varžovų gynybos siaubu liudija ir faktas, jog vos sykį per 20 mačų jis paliko aikštelę nepelnęs dviženklio taškų skaičiaus.
Žinoma, bene pagrindinis gynėjo privalumas yra jo snaiperio savybės. Vidutiniškai beveik devynis tritaškius – daugiausiai lygoje – per susitikimą išmetantis taikliarankis fiksuoja net 43,2 proc. tikslumą, kuris dažnai varo oponentus į neviltį.
Be to, jis jau dabar yra stebėtinai arti to, ką Gediminas Orelikas, būdamas praėjusių metų lyderiu, padarė per visą sezoną, įskaitant ir atkrintamąsias. J.Girardas jau dabar yra pataikęs 76 tolimus metimus, kai G.Orelikas per 37 rungtynes pernai realizavo lygiai 100 tritaškių.
Žinoma, asmeniškai sėkmingą naujoko sezoną kiek apkartina tai, jog „Nevėžis-Optibet“ kol kas laimi tik kas ketvirtas rungtynes. Ypatingai skaudžios Gedimino Petrausko kariaunai buvo šiais kalendoriniais metais patirtos nesėkmės išvykose prieš lygos lyderius: 102:103 prieš Vilniaus „Wolves Twinsbet“, 86:88 prieš Kauno „Žalgirį“ bei 98:99 prieš Vilniaus „Rytą“.
Prie tokių dūrių galima pridėti ir praėjusios savaitės dvikovą su Klaipėdos „Neptūnu“. Tąkart nugalėtojo klausimą išsprendė Desure‘as Buie, smeigęs tolimą dvitaškį beveik su sirena.
Bent viena kita pergalė tokiose rungtynių pabaigose Kėdainių klubui būtų gyvybiškai svarbi kabinantis į aštuntuką. Tačiau ir dabar situacija toli gražu nėra kritinė. Su 5 pergalėmis ir 15 pralaimėjimų kėdainiečiai žengia devinti, dviem laimėjimais atsilieka nuo „Šiaulių-Casino Admiral“ (7/12) ir puoselėja realius šansus po metų pertraukos sugrįžti į atkrintamąsias varžybas.
Jau sekmadienio vakarą „Nevėžis-Optibet“ galės atsitiesti namuose priimdamas komandą, kuri praėjusią savaitę taip pat itin skaudžiai nudegė. Į Kėdainius atvyksta per minutę 7 taškų pranašumą prieš Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ vėjais paleidę Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ krepšininkai.
Susitikimą nuo 19.00 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3, o nekantriai laukiantiems rungtynių portalas LKL.lt pateikia išsamų pokalbį su rezultatyviausiu „Betsafe-LKL“ žaidėju J.Girardu.
– Baigus koledžo karjerą, tai jūsų pirmasis profesionalus sezonas, o kartais tokiose situacijose būna sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, ypač kai esi toli nuo namų. Kaip su tuo tvarkotės jūs?
– Taip, tai buvo sunku, kaip ir sakėte, reikia daug prisitaikyti ir tiesiog priprasti būti toli nuo namų, būti savarankiškam ir susikoncentruoti į save. Tai tikrai buvo sunku, bet laikui bėgant viskas tapo lengviau. Manau, svarbiausia yra sutelkti dėmesį į krepšinį, kol esi čia, ir pakeisti savo mąstymą – suprasti, kad turi būti dėkingas ir laimingas galėdamas žaisti krepšinį kaip savo profesiją, kaip darbą, ir tiesiog nuolat sau priminti, kad tai yra didelė galimybė.
– Ar jaučiatės visiškai prisitaikęs prie ritmo, gyvenimo būdo ir visų kitų dalykų už krepšinio aikštelės ribų?
– Ne visiškai, bet manau, kad daug kur patobulėjau. Manau, kad sunkiausi yra tie momentai, kai vyksta dalykai namuose, prie kurių esi pratęs ir kuriuose visada dalyvavai. Pavyzdžiui, eiti į amerikietiško futbolo rungtynes šeštadienį ar sekmadienį – tai darydavau visą gyvenimą, o dabar to nebeliko, ir negaliu to patirti dėl septynių valandų laiko skirtumo. Tokie dalykai vis dar yra sunkūs. Dabar, pavyzdžiui, prasideda „Kovo beprotybė“, kurioje žaidžiau pastaruosius penkerius metus, bet dabar net negaliu jos normaliai stebėti dėl laiko skirtumo – tokie dalykai, žinoma, nėra lengvi. Tačiau kalbant apie kasdienį gyvenimą čia, manau, kad gana gerai prisitaikiau ir iki šiol tuo mėgaujuosi. Tai puiki patirtis – turėti galimybę gyventi kitoje pasaulio vietoje. Ne daug kas gali tai patirti, todėl turiu būti dėkingas ir vertinti šią galimybę.
– Kokios yra geriausios jūsų gyvenimo Lietuvoje už aikštelės ribų dalys?
– Kol kas – tiesiog bandyti naujus dalykus. Nesvarbu, ar tai būtų naujas maistas, ar net smulkūs dalykai, pavyzdžiui, pietauti su lietuviais komandos draugais kelis kartus per savaitę ir išgirsti, ką jie mėgsta valgyti, kuo viskas skiriasi ir panašiai. Manau, kad tokie maži dalykai yra smagūs – tiesiog išbandyti naujus dalykus ir pamatyti kažką naujo. Viena iš veiklų, kurią čia pradėjau daryti – daug vaikščioti. Kadangi turiu daug laisvo laiko, nors kartais žaidžiu ir vaizdo žaidimus, nenoriu viso laiko tam skirti. Tad pasivaikščiojimai tapo kažkuo, ką darau vis dažniau. Galbūt kasdien matau tą patį, nes Kėdainiai nėra labai dideli, bet vis tiek bandai rasti, ką veikti, nesvarbu, kur esi.
– Prieš atvykdamas čia turbūt kalbėjotės su buvusiu komandos sporto direktoriumi Jonu Mačiuliu bei treneriu Gediminu Petrausku. Kaip jie jus įtikino, kad Kėdainiai yra geriausia vieta pradėti profesionalo karjerą?
– Taip, manau, kad pagrindinis dalykas, kurį jie pabrėžė, buvo tai, kad nemažai buvusių žaidėjų, turėjusių panašų vaidmenį kaip aš, čia sėkmingai žaidė ir pakilo į aukštesnį lygį. O tai, žinoma, yra kiekvieno tikslas – siekti geresnių komandų, augti kaip profesionalui. Man tai atrodė patrauklu, nes nori mesti sau iššūkį, žaisti prieš stipriausius varžovus, o vienintelis būdas tai padaryti – pradėti kažkur ir įrodyti savo vertę. Jie pabrėžė, kad Lietuvoje yra labai gerbiamas krepšinio čempionatas su daug talentingų žaidėjų ir stiprių komandų, tad tai gera vieta parodyti savo sugebėjimus. Jie taip pat minėjo Bradą Davisoną ir Seaną McNeilą, kurie abu čia gerai pasirodė ir buvo panašaus stiliaus žaidėjai kaip aš.
– Drąsiai galima sakyti, kad prisitaikėte prie lygos ir lietuviško krepšinio, nes esate rezultatyviausias „Betsafe-LKL“ žaidėjas. Kokios sąlygos buvo būtinos tokiam pasisekimui? Kas leidžia atsiskleisti puolime?
– Visų pirma, treneriai ir komandos draugai suteikia man geras galimybes būti sėkmingam, rinkti taškus ir daryti tai, ką moku geriausiai. Tačiau labai svarbus ir pasitikėjimas savimi. Kaip jau sakiau, tai yra stipri lyga su daug talentingų žaidėjų, todėl čia atvykęs turi tikėti savimi. Mano treneriai ir komandos draugai manimi pasitiki, stato į tinkamas situacijas, kad galėčiau būti efektyvus, o likusi dalis priklauso nuo manęs – tiesiog reikia tikėti savo jėgomis. Visą gyvenimą treniravausi tam, kad tapčiau profesionaliu krepšininku, ir dabar, kai ta galimybė atėjo, nenoriu nuo jos trauktis. Reikia priimti iššūkį ir prisiminti, kad tai buvo mano svajonė. Kiekvienose rungtynėse einu į aikštę su ta pačia mentaliteto nuostata, pasitikėjimu savimi bei tuo, kurį man suteikia treneriai ir komandos draugai – tai tikrai labai padeda.
– Pažengusi statistika „Bballytics“ rodo, jog jūsų panaudojimo procentas (rodiklis, rodantis, kiek procentų atakų, žaidėjui esant aikštėje, jis užbaigia ataką) yra beveik 40 proc. – kone didžiausias lygoje. Atrodo, būtent to kiekvienas krepšininkas ir nori – būti vienu svarbiausių žaidėjų ir nuolat spręsti atakas. Ar jaučiatės visiškai patenkintas tuo, ką galite daryti aikštelėje šį sezoną?
– Taip. Kaip jau sakiau, pasitikiu savimi ir kad ir kur bebūčiau ar kokioje komandoje žaisčiau, noriu būti tas, kuris padeda laimėti. Tai yra pagrindinis mano tikslas – iškovoti kuo daugiau pergalių. Žinoma, labai svarbu ir tai, kad treneriai bei komandos draugai manimi pasitiki ir leidžia man atlikti šį vaidmenį. Bet taip, būtent tokia krepšinio dalis man patinka – kai komanda tavimi pasikliauja. Tai reiškia, kad sunkiai dirbai, daug treniravaisi ir kad tavo komandos draugai tavimi tiki. Tai visada geras jausmas ir tikrai kažkas, kuo gali didžiuotis.
– Tikriausiai dalį nuopelnų už jūsų sėkmingą žaidimą gali priskirti ir komandos įžaidėjui Amitui Ebo, kuris suranda jus laisvą, kuria progas ir kitiems. Ar tai – pagrindinis jūsų žaidimo pamatas?
– Taip, jis atlieka puikų darbą. Kaip ir sakėte, jis yra labai geras kamuolio valdytojas bei kūrėjas. Jis nuima daug spaudimo nuo mūsų kitų žaidėjų – tiek varydamas kamuolį į priekį, tiek organizuodamas puolimą, tiek versdamas varžovų gynybą reaguoti į jį. Jis tikrai padeda daugeliu aspektų. Be to, jo gebėjimas pritraukti varžovų dėmesį atveria erdves kitiems žaidėjams. Tai labai svarbus dalykas mūsų komandos žaidime.
– Vasario mėnesį, FIBA „lango“ metu, jūsų marškinėliai kilo į Glenns Fallso vidurinės mokyklos palubes. Tokią garbę anksčiau turėjo tik gana gerai visame pasaulyje žinomas Jimmeris Fredette‘as. Ar tai didžiausias įvertinimas jūsų karjeroje?
– Taip, be abejo, tai yra didžiausia garbė, kokią esu gavęs. Jimmeris mokėsi toje mokykloje prieš mane, jis sumušė visus rekordus ir suteikė man tam tikrą kryptį, kaip siekti savo tikslų. Jis ne tik puikus žaidėjas, bet ir nuostabus žmogus bei mentorius. Tai, ką jis pasiekė, padėjo ir man – jo pavyzdys leido suprasti, ką galiu nuveikti, ir motyvavo siekti jo rekordų. Man pasisekė kai kuriuos jų pagerinti, ir būtent taip viskas susidėliojo. Bet didelė pagarba ir dėkingumas jam už tai, kad buvo pavyzdys ir padėjo man augti.
– Koks buvo jausmas tuo momentu, kai pamatėte, kaip jūsų marškinėliai kyla į arenos palubes? Ar buvo džiaugsmo ašarų?
– Taip, tikrai buvo nepaprastas jausmas. Labai džiaugiausi matydamas visą savo šeimą, draugus, buvusius klasės draugus, komandos draugus – visi susirinko ir tai buvo pirmas kartas per ilgą laiką, kai galėjau su jais visais susitikti. Tai buvo ne tik džiaugsmas, bet ir didžiulė garbė. Esu labai dėkingas visiems, kurie padėjo tai įgyvendinti, nes be jų daugelio šalia manęs tą vakarą, nebūčiau pasiekęs to, kur esu dabar. Tai buvo tiesiog nepaprastai smagu – tai turbūt geriausias būdas tai apibūdinti.
– Ar dabar esate laikomas gimtojo miesto herojumi? Ar jus ten atpažįsta visur, kur einate?
– Na, šiek tiek taip. Glens Fallsas nėra didelis miestas, tai viena iš mažesnių vietovių Niujorko valstijoje, todėl čia visi vieni kitus daugiau ar mažiau pažįsta. Dabar, kai mano marškinėliai iškelti į palubes ir prisimenant mūsų laimėtą valstijos čempionatą – mano karta buvo pirmoji, kuri tai padarė – tai tik dar labiau sustiprino atpažįstamumą. Tačiau mes visada buvome labiau atpažįstami kaip komanda. Glens Fallsas visada išliks mano širdyje. Visada didžiuosiuosi būdamas iš ten ir niekada nepamiršiu, iš kur esu kilęs.
– Lietuvoje sirgaliai buvo šiek tiek nusivylę, nes prarado galimybę pamatyti jus besivaržantį „Betsafe Casino“ snaiperių konkurse. Greičiausiai būtumėte laikomas favoritu. Turint omenyje, kad finalas buvo labai konkurencingas (laimėtoju tapęs Laurynas Beliauskas surinko 26 taškus, o finalininkas Arnoldas Kulboka liko su 22), kaip būtumėte vertinęs savo galimybęs, jei dalyvautumėte?
– Girdėjau, kad nugalėtojas pataikė daug metimų. Tai, žinoma, nusipelnė jo pagyrų, nes tai tikrai nėra lengva. Bet, žinoma, man būtų labai patikę dalyvauti ir pasistengti pasirodyti kuo geriau. Tačiau vis tiek nusipelnė pagyrų tas, kuris laimėjo, nes, kaip sakiau, girdėjau, kad jis pataikė tikrai daug.
– Nors sezone dar liko nemažai rungtynių, įdomu paklausti apie jūsų ateitį. Ar jaučiatės pasirengęs žengti kitą žingsnį kitąmet? Jei taip – kur norėtumėte atsidurti?
– Taip, tikiuosi, kad taip. Tai mano tikslas dabar – tiesiog žengti tą kitą žingsnį. Kai kalbėjau su savo agentu, bandžiau jam paaiškinti, kad šiuo metu susitelkiau į žaidimą čia, kur esu. Tad leisiu jam atlikti visą savo darbą vasaros metu. Bet, žinoma, mano tikslas kitais metais – žaisti tarptautiniu lygiu. Nesvarbu, ar tai būtų Čempionų lyga, Europos taurė, ar bet kas kitas. Noriu tai pasiekti, kad galėčiau, kaip sakiau, toliau kilti ir iššūkių dėka tobulėti. Bet šiuo metu neturiu nieko nustatyto, aišku, spręsiu tai, kai ateis vasara.
– Nuo naujųjų metų patyrėte nemažai skaudžių pralaimėjimų labai nedideliais skirtumais. Taip nutiko ir praėjusią savaitę, kuomet pergalingą metimą į jūsų krepšį pataikė D.Buie. Ar yra kokia nors priežastis, kodėl taip dažnai nutinka? Galbūt problema slypi jūsų komandos jauname amžiuje ir šaltakraujiškumo trūkume?
– Manau, kad tai yra šiek tiek ir vienas, ir kitas dalykas, tiesą sakant. Žinoma, kaip ir kiekviename sporte, gali būti šiek tiek sėkmės, ir tai atsitinka visose sporto šakose. Atrodo, kad kiekvieną kartą, kai žaidžiame prieš šias stiprias komandas, mes parodome, kad esame pakankamai geri, kad galėtume su jomis konkuruoti ir būti rungtynėse. Tiesiog kartais kamuolys nekrenta taip, kaip norėtume. Ir, žinoma, yra momentų, kai per dvi ar tris minutes žaidimo neparodome geriausio savo žaidimo. Ir tos kelios minutės galų gale mums pakenkia, ir mes neatsigauname taip greitai, kaip reikėtų. Bet mes visada kovojame, visada žaidžiame sunkiai ir visada esame rungtynėse su stipriais oponentais. Tiesiog mes nebaigiame jų taip, kaip reikėtų. Ir, žinoma, galbūt tai susiję su mūsų komandos nepatyrimu. Bet tuo pačiu metu manau, kad visi mūsų komandoje stengiasi labai sunkiai ir mes gerai žaidžiame kartu, todėl visada kartu ir būsime kiekvienose rungtynėse, nepriklausomai nuo to, prieš ką žaidžiame.
– Atkrintamosios jums atrodo išties realios. Iki reguliariojo sezono pabaigos liko 16 rungtynių, o jūs nuo aštuntoje vietoje esančių „Šiaulių-Casino Admiral“ atsiliekate tik dviem pergalėmis. Kas bus svarbiausia per ateinančius du mėnesius, kuomet spręsis, ar esate atkrintamųjų kalibro komanda, ar ne?
– Manau, kad mes turime tiesiog ir toliau žaisti taip, kaip dabar, ir stengtis išvengti tų dviejų ar trijų minučių, kai mes šiek tiek prarandame ritmą. Manau, kad būtent tai kartais mus ir sužeidžia. Mes žaidžiame 37–38 minutes puikiai daugelyje rungtynių, bet tos dvi ar trys minutės, kai nesame koncentravę, dažnai sukelia problemų. Tad turime tiesiog toliau dirbti kartu ir stengtis visas 40 minučių į kiekvienas rungtynes. Jei tai pavyks, manau, kad galime įveikti daug komandų.
– Nors pergalių vis dar neturite tiek daug, bet prieš du ar tris mėnesius atrodė, kad vilties nėra daug. Galbūt sezone jau buvo momentų, kuomet patys manėte, jog atkrintamosios pernelyg toli?
– Aš visada turėjau vilties, kad mes ten pateksime. Žinoma, kadangi esame jauna komanda, reikia šiek tiek daugiau laiko prisitaikyti prie sezono nei vyresnėms komandoms, kurios turi daugiau patirties. Taigi, žinojau, kad galiausiai mes pasieksime tą formą. Aišku, turime keletą naujų žaidėjų, kurie padėjo, ir pradėjome gerai žaisti taurės rungtynėse. Kai pradėjome laimėti taurėje, tai davė mums gerą impulsą ir pradėjome laimėti ir „Betsafe-LKL“ rungtynes. Tai tiesiog suteikė mums gerą pagreitį. Aš visada tikėjau, kad galime tai padaryti, bet vis dar turime ilgą kelią nueiti.
– Palieskime ir artimiausias rungtynes su Utenos komanda. Kaip ir jūs, praeitame mače jie patyrė itin skaudų pralaimėjimą prieš „7bet-LietkabelĮ“. Kas bus svarbiausia, kai abi komandos bandys atsitiesti po širdį veriančių nesėkmių?
– Taip, tai bus sunkios rungtynės. Jie patyrė panašų pralaimėjimą, kaip ir mes, ir abi komandos bus alkanos atsitiesti ir pasiekti pergalę, todėl žinome, kad tai bus sunkios rungtynės. Bet mes turėsime savo namų sirgalius, ir tikimės, kad galėsime pasinaudoti tuo, kad pasiektume pergalę.
Norėdami komentuoti prisijunkite.