Rinktinės dvyliktukas: K.Maksvyčio pasirinkimai ir galimi žaidėjų vaidmenys
(28)
Lietuvos rinktinė jau kitą savaitę pradeda kovas dėl vietos Prancūzijoje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse.
Puerto Rike dėl vienintelio kelialapio be šeimininkų ir Lietuvos rinktinių dar susikaus Meksika, Dramblio Kaulo Krantas, Bahreinas ir Italija.
Kelialapis atiteks tik turnyro nugalėtojams, kurie paaiškės naktį iš liepos 7 į liepos 8 dieną.
Prieš turnyrą lietuviai sužaidė tik dvejas kontrolines rungtynes su Slovėnija – pirmosiose Vilniuje 92:86 pergalę iškovojo Kazio Maksvyčio auklėtiniai, o antrosiose 68:70 jau stipresni buvo slovėnai.
Iškart po pirmųjų rungtynių su slovėnais Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis paskelbė galutinį dvyliktuką, kuris vyks kautis dėl olimpinio kelialapio.
Šiame straipsnyje pabandysime paanalizuoti visų dvylikos žaidėjų būsimus vaidmenis ir kodėl rinktinėje vietos neatsirado Rokui Giedraičiui.
Jokubaitis
Gynėjai
Rokas Jokubaitis. Po sunkaus klubinio sezono, kuriame įžaidėjas dažniau rungtynes stebėdavo nuo atsarginių žaidėjų suolelio, R.Jokubaitis čia vėl bus pagrindinis atakų organizatorius. Kol kas per pirmuosius du mačus gynėjas neatrodė užtikrintai. Prametami geri metimai ir lėtas darbas gynyboje. Laiko įeidinėti į formą daug nėra ir ko labiausiai reikės iš R.Jokubaičio atrankoje, tai yra užtikrinto vadovavimo. Antrajame mače lietuviai nesugebėdavo nuvesti kamuolio ten, kur reikia ir čia didelis minusas kūrėjams. „2 prieš 2“ situacijose R.Jokubaičio vidutiniai metimai gali būti labai svarbūs, kadangi realu, jog nemaža dalis varžovų gali taikyti „flat“ ir „drop“ gynybas, taip bandydami efektyviau stabdyti D.Sabonio nusileidimus. Mažas klaidų skaičius, geras situacijų vertinimas ir tikslūs vidutiniai metimai – tai yra, ko mums reikia iš R.Jokubaičio. Jeigu prie to dar pavyktų pridėti ir prasiveržimus į stiprią ranką, būtų išvis tobula, kadangi žaidėjų, galinčių veržtis krepšio link mūsų rinktinėje trūksta.
Lukas Lekavičius. Antra opcija įžaidėjo pozicijoje yra L.Lekavičius. Vis tik net ir Aleksejus Nikoličius tapdavo gerokai įžūlesniu puolime, kai ant parketo išvysdavo šį Lietuvos rinktinės gynėją. Sprendžiant šią bėdą labai svarbus bus lanko saugotojų darbas – tiek D.Motiejūnas, tiek D.Sabonis gali padėti efektyviai naikinti šią problemą bent jau arčiau krepšio. L.Lekavičius priešingai nei R.Jokubaitis „2 prieš 2“ situacijose dažniau pats atakuoja krepšį. Žaisti su tokio lygio aukštaūgiais, kurie pasižymi itin kokybiškomis užtvaromis, žalgiriečiui turėtų būti tikra atgaiva. Savo atkarpomis L.Lekavičius turi būti maksimaliai įtraukiamas į puolimą ir jo metimai po užtvarų gali tapti labai svarbiu Lietuvos puolimo ginklu.
Tomas Dimša. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė būtent T.Dimšos, o ne R.Giedraičio pakvietimas į rinktinę. Greičiausiai pagrindinį vaidmenį suvaidino tai, kad šis „Žalgirio“ gynėjas reikalui esant gali žaisti „pirmu numeriu“. Matant, kad R.Jokubaitis šiuo metu galbūt nėra ritme ir žinant L.Lekavičiaus bėdas gynyboje, tokį variantą K.Maksvytis nusprendė pasirinkti tarsi atsarginį ratą. Vis tik jeigu pagrindiniai įžaidėjai funkcionuos – T.Dimšos minutės bus labai ribotos. R.Giedraičio funkcijas rinktinėje tarsi ir gali atlikti kiti žaidėjai, tačiau nereikia apsimetinėti – tokio lygio žaidėjo neįtraukimas į galutinį dvyliktuką tikrai nustebino. Vis tik treneriai mato geriau, ko jiems trūksta komandoje. Jų pasirinkimas aiškus – dar vienas žaidėjas, galintis žaisti „2 prieš 2“ ir būti solidus trumpomis atkarpomis gynyboje, o ne aiškiai išreikštas metikas.
Marius Grigonis. Dar vienas Lietuvos rinktinės žaidėjas, kurio funkcijos bus visiškai kitokios nei klube. Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje jau įpratome M.Grigonį matyti žaidžiantį trečioje pozicijoje bei dažnai judantį be kamuolio. Lietuvos rinktinėje jis bus pagrindinis atakuojantis gynėjas, kurio rankose kamuolys tiesiog privalo atsidurti lemiamais momentais. Visiems komandoje turi būti įkalta į galvas, kad lemiamu metu su kamuoliu Lietuvos rinktinėje turi būti šis žmogus. Ne Edgaras Ulanovas, ne R.Jokubaitis ir netgi ne D.Sabonis. Rinktinėje nėra Igno Brazdeikio, todėl aštrumo šioje komandoje taip pat stokosime, o M.Grigonis mieliau renkasi metimus po driblingo nei veržimąsi krepšio link. Vis tik būtent žaidimo „1 prieš 1“ iš M.Grigonio tikrai norėsis. Taip pat galima tikėtis, kad varžovams spaudžiantis baudos aikštelėje prieš D.Sabonį, šis gali surasti M.Grigonį perimetre ir jo metimai jau iš pagavimo taip pat gali būti itin svarbūs.
Deividas Sirvydis. Panašu, kad D.Sirvydį daugiausiai rinktinėje matysime žaidžiantį būtent „antruoju numeriu“. Jau per pirmuosius du kontrolinius mačus išvydome, kad jam numatyta ne tik žaidimas judant be kamuolio, bet ir „pikenrolai“. Dar vienas žaidėjas, galintis žaisti „pikenrolus“? Kodėl gi ne. Vis tik svarbiausia puolime bus D.Sirvydžio „staggeriai“ ir tolimų metimų realizacija. Turnyras trumpas ir čia nėra laiko žaisti procentų žaidimų – reikia stabilumo. Būtent tai kol kas yra jauno gynėjo problema. Kitas šiek tiek neraminantis aspektas yra gynyba. Kol kas apsiginti „1 prieš 1“ D.Sirvydžiui prieš slovėnų gynėjus nebuvo lengva. Tokių problemų per savaitę neišspręsi ir čia vėlgi reikės komandos draugų pagalbų.
Ulanovas
Puolėjai
Edgaras Ulanovas. Būkite tikri – E.Ulanovo žaidimo nugara į krepšį mes matysime nemažai. Taip K.Maksvytis jį išnaudodavo „Žalgiryje“, taip jis bus naudojamas ir rinktinėje. Ir tai nėra blogai, jeigu bus išpildytos dvi sąlygos. Pirma – E.Ulanovas kamuolį gaus gerose padėtyse, o ne penki metrai nuo krepšio, antra – pats krepšininkas vėl pradės žaisti užtikrinčiau. Aikštės matymą, situacijų skaitymą jis tikrai turi, tačiau jis nueina perniek, jeigu žaidėjas pats neužsibaigia net ir gerose padėtyse. Būtent čia bus labai svarbus momentas – pranašumo situacijų išnaudojimas, kai varžovų gynyboje neateina pagalba. Nepražiopsoti varžovų ikirtimų gynyboje taip pat svarbu.
Arnas Butkevičius. Panašu, kad užduotis bus labai akivaizdi – stabdyti varžovų perimetro lyderius. Žalgirietis turėtų būti daugiausiai naudojamas gynybinėms užduotims ir užmetamas ant oponentų perimetro krepšininkų. Jau dabar galime spėti, kad A.Butkevičiaus vaidmuo itin svarbus bus mače su Puerto Riku. Puolime jeigu pavyks išnaudoti situacijas, kai ties A.Butkevičiumi bus rizikuojama, tiek ir užteks.
Tadas Sedekerskis. Pagal tą vaizdą, kurį matome, T.Sedekerskis turėtų būti pagrindiniu rinktinės „ketvirtuoju“ numeriu. Solidus žaidimas gynyboje, gera kova dėl atšokusių kamuolių ir svarbiausia gebėjimas būti efektyviu tranzicijoje yra didžiausi privalumai, kuriuos turi šis aukštaūgis. Vis tik jau ne kartą šiame tekste buvo paminėta D.Sabonio figūra ir tai, kad šalia jo reikia metančių žaidėjų. T.Sedekerskis per pastaruosius metus tikrai yra pagerinęs pataikymą iš toli (šį sezoną Eurolygoje jis siekė 39 procentus), tačiau pavadinti jį aikštę plečiančiu puolėju liežuvis vis dar sunkiai apsiverstų. Ties nidiškiu iš varžovų pusės bus prisiimamos rizikos perimetre ir vėlgi susiduriame su tuo pačiu klausimu – ar pavyks už rizikas bausti efektyviai?
Mindaugas Kuzminskas. Puikų sezoną Atėnų AEK sužaidęs puolėjas šioje komandoje atrodo, kad gali įsipaišyti išties solidžiai. Priežastis gana aiški – iš „trečių“ bei „ketvirtų“ numerių M.Kuzminskas turi geriausią metimą iš toli. Puolime iš šios pozicijos žaidėjų būtent to norėsis tikrai daug. Jeigu perimetro krepšininkams žaidžiant su D.Saboniu labai svarbu tinkamai įeiti į „pikenrolus“ bei patiems užsibaiginėti metimus po driblingo, tai iš puolėjų lauksime tiesiog daug tikslių metimų iš statinių padėčių. Labai naudingas M.Kuzminskas gali būti ir „ispaniško pikenrolo“ situacijose. Būtent su juo tai turėtų veikti efektyviausiai. Jau Pasaulio čempionate matėme, kad M.Kuzminskas vis dar gali truktelėti rinktinę į priekį, tad šioje atrankoje iš jo tikimasi taip pat solidaus vaidmens. Vis tik M.Kuzminskas bus į puolimą orientuotas žaidėjas ir K.Maksvytis jau turės susidėlioti prioritetus.
Sabonis
Aukštaūgiai
Domantas Sabonis. Dažnai būdavo keliama mintis, o kaip atrodytų komanda, kurioje viskas tiesiog suktųsi aplink D.Sabonį. Dabar turėsime realią galimybę tai pamatyti. Itin apmaudu, kad laiko paruošti žaidimo modeliui Lietuvos rinktinė daug neturėjo. Realu, kad matysime daug D.Sabonio žaidimo su kamuoliu baudos aikštelės prieigose ir kitų komandos draugų įtraukimą, stumdymąsį „1 prieš 1“ nugara į krepšį bei gausybę „pikenrolų“. Praktiškai visose atakose D.Sabonis turi figūruoti ir pranašumų ieškojimas turi prasidėti nuo jo. Tai, kad turėsime atkovotų kamuolių mašiną taip pat yra faktas. Reikia tik tuos antruosius šansus išnaudoti efektyviai, nes viena yra pramesti iš gerų padėčių kontroliniame mače, visai kas kita lemiamose kovose. Gynyboje D.Sabonis taip pat gali būti itin efektyvus lanko saugotojas, o net ir blankiame mače prieš Slovėniją jis gerai gynėsi pakilęs aukštai. Greitas didžiausios mūsų komandos žvaigždės sprendimų priėmimas ir nuostabus aikštės matymas atveria galimybes žaisti išties greitai puolime. Akivaizdu, kad šioje atrankoje D.Sabonis tiesiog privalo sužaisti kol kas geriausią turnyrą su Lietuvos rinktinės apranga.
Donatas Motiejūnas. Greičiausiai D.Motiejūno ir D.Sabonio vienu metu aikštėje nematysime (ir nereikia), tad puikų sezoną sužaidęs kaunietis turėtų gauti maždaug 10 minučių atkarpas. Matėme, koks efektyvus D.Motiejūnas gali būti trumpomis atkarpomis Monake. Kėlinių pradžiose šios komandos žaidimas sukdavosi būtent apie šį centrą, tad Lietuvos rinktinėje šiam vaidmeniui jis turėtų labai tikti. Svarbu, kad tai nebūtų forsuojama dirbtinai. Nugara į krepšį D.Motiejūnas „1 prieš 1“ atrankoje greičiausiai bus pajėgus įveikti bet kurį oponentą. Svarbu, kad kamuolys jį pasiektų laiku ir vietoje. Kuomet žaidžia trumpesnes atkarpas D.Motiejūnas yra gerokai efektyvesnis ir gynyboje. Apie tai gali drąsiai papasakoti Šarūnas Jasikevičius ir Stambulo „Fenerbahče“, kuriai užatakuoti centrą iš Lietuvos tikrai nebuvo lengva.
Ąžuolas Tubelis. Nors realu, kad Ą.Tubelį daugiau matysime žaidžiant „ketvirtu“ numeriu, tačiau čia priskiriame jį kaip tiesiog mobilų trečią vidurio puolėją. Draugiškose rungtynėse matėme ir jo žaidimo centru, tačiau rimtose kovose tokį vaizdą turėtume išvysti nebent jau mažai, ką lemiančiose atkarpose. Taip, Ą.Tubelis yra kitoks centras nei D.Motiejūnas ar D.Sabonis, tačiau šioje atrankoje rizikuoti ir žaisti be vieno iš pastarųjų aikštėje atrodytų gal net kiek ir per drąsu. Juolab, kad geriausią savo atkarpą Ą.Tubelis kontrolinėse sužaidė „ketvirtoje“ pozicijoje, kuomet pirmajame mače žaidė šalia D.Motiejūno. Jaunam ir perspektyviam aukštaūgiui būti rinktinėje ir tobulėti šalia aukščiausio lygio vidurio puolėjų jau yra neįkainojama patirtis ir į šį turnyrą reikia greičiausiai žiūrėti per šią prizmę, o ne per tai, ką pats Ą.Tubelis šiuo metu gali duoti komandai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.