„Ryto“ naujokas – J.Gorhamo keliu žengęs puolėjas, atitinkantis „Ryto“ viziją

Vilniaus „Ryto“ komanda pristatė savo trečiąjį naujoką – juo tapo 25 metų 201 cm ūgio Savionas Flaggas.

Lietuvos krepšinio gerbėjams menkai pažįstamas žaidėjas, kuriam tai bus tik trečias sezonas profesionalo kelyje, tad portalas Krepsinis.net kviečia iš arčiau pažvelgti į šio žaidėjo galimybes.

Po studijų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) puolėjas pasuko į Graikiją, Lavrijo klubą. Šios lygos vidutiniokai dažnai nebijo rizikuoti ties ką tik studijas baigusiais užsieniečiais, kurie kainuoja iki 4 tūkstančių eurų per mėnesį, bet turi potencialą ir gali padėti komandai siekti savų tikslų ir neturint didelio biudžeto. Sezone su S.Flaggu komanda laimėjo tik 7 mačus iš 22 ir užėmė 9-ąją vietą.

Pačiam S.Flaggui sezonas buvo sėkmingas – 14,5 taško, 7,1 atkovoto kamuolio, 3,8 rezultatyvaus perdavimo vidurkiai per 33 minutes, pataikant 32 proc. tritaškių, kurių per mačą vidutiniškai mesdavo po 4,4. Puolėjas turėjo daug laisvės puolime – žaidė pats su kamuoliu, draskė varžovų gynybą prasiveržimais ir per rungtynes atlikdavo po beveik 13 metimų.

S.Flaggas labai mėgsta bėgti į greitas atakas ir tokį žaidimą propagavusi jo komanda labai išryškino šias puolėjo savybes. Neblogai kamuolį valdantis žaidėjas užbaigdavo atakas ir reidais „nuo kranto iki kranto“. S.Flaggas turi įgūdžius apžaisti savo tiesioginį oponentą nuo perimetro ir įsiveržęs į baudos aikštelę ten užbaigti ataką.

Bonos „Telekom Baskets“ iškart atkreipė dėmesį į šį žaidėją, kai po laimėtos FIBA Čempionų lygos reikėjo pakeisti didžiąją dalį komandos. S.Flaggas pagal savo profilį tiko prie Bonos ekipos žaidimo stiliaus, kuris buvo paremtas puolimu ir komanda vidutiniškai Vokietijos lygoje fiksavo 88,3 taško vidurkį. Vis dėlto jam pačiam sužibėti nepavyko, nes svarbaus vaidmens puolime neišsikovojo.

S.Flaggas daugiausiai žaisdavo sunkiuoju krašto puolėju ir laukdavo savojo šanso mesti į krepšį – net 39 proc. visų jo atakų baigėsi metimais iš statinių padėčių. Įdomus žaidimo aspektas, kad puolėjas kartais vengia kontakto ir vietoje bandymo prasiveržti arčiau krepšio renkasi mesti iš vidutinio nuotolio. Agresijos puolime daug nebuvo, o vietoj bandymo aštrinti žaidimą, rinkdavosi metimą po pagavimo.

Yra klausimas dėl S.Flaggo metimo iš toli – Graikijoje procentas siekė 32,3, Vokietijos lygoje – 38 proc. (41/108), bet FIBA Čempionų lygoje – tik 22,2 proc. (8/36). Žinoma, kad apimtis yra mažesnė, kai vietinėse pirmenybėse sužaisti 38 mačai, o tarptautiniame fronte – 15. Vis dėlto tai nėra 38 proc. metikas, kaip ir nėra 22 proc. Arčiau tiesos rodyti skaičiai Graikijos pirmenybėse. Verta pabrėžti, kad įgavęs pasitikėjimą S.Flaggas geba pataikyti metimus vieną po kito. Štai Vokietijos lygoje viename susitikime realizavo 5 iš 6, bet Čempionų lygos serijoje su Atėnų „Peristeri“ per tris mačus prametė visus 7 šūvių iš perimetro.

S.Flaggas turi problemų su baudų metimais – Graikijoje jis pataikydavo tik 49,2 proc. metimų, Vokietijoje šis skaičius krito iki 42,2 proc. Čempionų lygoje 13 iš 20 pasiekė tikslą (65 proc.).

Nusivylimu S.Flaggas tapo Vokietijos lygos ketvirtfinalio serijoje prieš Berlyno ALBA, kai per trejas rungtynes fiksavo 5 taškų ir 4 naudingumo balo vidurkius, kas yra gerokai žemiau jo rodytų skaičių reguliariajame sezone. Apskritai prieš ALBA ir Miuncheno „Bayern“ šis žaidėjas visuose susitikimuose rungtyniavo žemiau sau įprastų vidurkių, nors septintajame ture „Telekom Baskets“ sugebėjo nugalėti Pablo Laso auklėtinius, kai kitus 6 susitikimus prieš ALBA ir „Bayern“ pralaimėjo.

Pasirodymas Čempionų lygoje irgi nebuvo išskirtinis – 7 taškų, 5,3 atkovoto kamuolio ir 9 naudingumo balų vidurkiai. Ryškiausias pasirodymas yra prieš Liudvigsburgo „MHP Riesen“, kai pelnė 16 taškų ir surinko 23 naudingumo balus.

Prie savojo krepšio S.Flaggas yra solidus „vienas prieš vieną“ gynyboje, bet turi problemų komandiniuose veiksmuose. Ne vienas epizodas, kai žaidėjas pamiršti susitarimus, kada reikia eiti į pagalbas, o nuo kurių žaidėjų trauktis yra nevalia. Pasitaiko ir koncentracijos klaidų, kai nusisukama nuo savojo žmogaus gynyboje ir taip leidžiama jam padaryti įkirtimą pro nugarą bei pelnyti lengvus taškus.

Apibendrinus galima pasakyti, kad S.Flaggas yra žaidėjas, kuriam dar daug ko reikia mokytis europietiškame krepšinyje. Fizinius duomenis ir atletiškumą jis tikrai turi, gali žaisti tiek sunkiuoju kraštu, tiek lengvuoju, bet reikia daugiau patirties su sprendimų priėmimu ir koncentracija gynyboje. Turint tokį stiprų kūną ir galimybes, S.Flaggas gali būti kietesnis. Čia jau bus trenerių štabo darbas išreikalauti iš jo daugiau kietumo ir koncentracijos, o kokios puolime bus S.Flaggo užduotys, kol kas sunku pasakyti.

Žvelgiant į bendrą paveikslą, Ąžuolas Tubelis turėtų būti pagrindinis sunkusis kraštas, o S.Flaggas – nuo suolo kylantis „ketvirtas numeris“. Esant reikalui, jis gali pridengti ir lengvojo krašto puolėjo poziciją. Galima lyginti S.Flaggą su Justinu Gorhamu, kuris į sostinę atvyko būdamas dar jaunesnis nei šis amerikietis, taip pat irgi rungtyniavo Bonos klube, kur statistika buvo labai panaši (8,9 tšk., 5,6 atk. kam., 10,9 naud. bal.). Sostinėje J.Gorhamas tikrai padarė nemenką pažangą, tad S.Flaggui dar tam, kad parodytų kažką panašaus, reikės padirbėti.

„Ryto“ pasirinkimas yra labai logiškas ir suprantamas, kadangi S.Flaggas turi potencialo dar labiau tobulėti ir atitinka pastarųjų metų viziją pasikviesti alkanus bei dar galutinai nesusiformavusius žaidėjus.

„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui