Seimo sprendimas paskatins Lietuvos krepšinio klubus labiau prakaituoti, ieškant svarbios rėmėjų pagalbos

Per visą Lietuvą garsiai pasklidęs skandalas apie „Lietuvos geležinkelių“ galimai neskaidriai skirstytą paramą pasiekė aukščiausias šalies institucijas. Seimas rimtai pažvelgė į šią situaciją ir rengiasi priimti įstatymų pataisas, kurios įtakos turėtų ir sporto pasauliui.

Jau praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Petro Gražulio siūlymui drausti valstybės įmonėms teikti labdarą ir paramą. Pagrindinė parlamentaro siūlymo idėja – užtikrinti skaidrumą, skirstant valstybei priklausančias lėšas.

„Savivaldybė ir jos taryba galėtų tai daryti, valstybės institucijos – taip pat, tačiau pačios įmonės paramos skirstymo funkcijos turėti negalėtų“, – portalui Krepsinis.net sakė P.Gražulis.

Pirminiam Seimo nario siūlymui pritarė 60 parlamentarų iš 94 balsavusiųjų, tad valdžios atstovai šią idėją palaiko. Tiesa, skubant reaguoti į „Lietuvos geležinkelių“ skandalą P.Gražulio mintis buvo išpildyta ne iki galo ir ji dar turės būti koreguojama. Kol kas ši pataisa naudos neduotų, nes buvo priskirta Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymui.

„Šiuo atveju kalba eina ne tik apie valstybines bendroves, bet ir valstybės bei savivaldybių kontroliuojamas įmones. Kad pataisa būtų veikianti, ji turėtų būti perkelta į Labdaros ir paramos įstatymą“, – sakė vienas šios idėjos iniciatorių, Seimo narys Gabrielius Landsbergis.

Kadangi įstatymo projektas – dar tik pirminėje stadijoje, artimiausiu metu pokyčiai nevyks, bet kas lauktų Lietuvos krepšinio klubų, jei pataisa būtų priimta ir patvirtinta? O kad ji bus priimta, abejonių yra mažai. 

Žvelgiant į didžiausias šalies ekipas matoma, kad Vilniaus „Lietuvos rytui“ solidžią paramą šiuo metu skiria jau minėti „Lietuvos geležinkeliai“, o Kauno „Žalgiriui“ – „Lietuvos energija“ bei „Kauno vandenys“.

„Lietkabelis“ gauna paramą iš Panevėžio savivaldybės kontroliuojamų „Aukštaitijos vandenų“, „Panevėžio autobusų parko“ ir „Panevėžio energijos“.  

„Neptūnui“ lėšų skiria „Klaipėdos energija“, „Klaipėdos autobusų parkas“, „Klaipėdos vanduo“ bei „Klaipėdos regiono keliai“.

Prienų–Birštono „Vytauto“ rėmėjų sąraše galima išvysti Birštono „Versmės“ ir „Tulpės“ sanatorijas. Tuo tarpu „Juventus“ komandai padeda Utenos savivaldybės valdomas „Utenos daugiafunkcinis sporto centras“, kuriame klubas žaidžia namų rungtynes.

Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipa informacijos apie rėmėjus neteikia, o Kėdainių „Nevėžio“, Alytaus „Dzūkijos“ ir „Šiaulių“ rėmėjų sąraše valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių nėra. Tačiau ir be šių klubų pavyzdžio matoma, kad tokios įmonės yra linkusios bent kažkiek padėti Lietuvos klubams.

Tiek G.Landsbergis, tiek P.Gražulis vienareikšmiškai teigia, kad tokią įstatymo pataisą dėl skaidrumo užtikrinimo priimti reikėtų, o krepšinio klubai tokiu atveju trūkstamas lėšas gauti galėtų kitu keliu.

„Galbūt klubams didesnes sumas galėtų numatyti pačios savivaldybės. Kitas kelias – didesnes lėšas skirti sporto departamentui ar Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Taip sportas nenukentėtų, o šios organizacijos lėšas paskirstytų tikrai objektyviau.

Ką tik kalbant man kilo ir dar viena idėja: galbūt visos valstybinės įmonės galėtų 1 ar 2 procentus pelno skirti, pavyzdžiui, olimpiniam komitetui. Taip pajamos sportui tik išaugtų“, – mintimis dalinosi P.Gražulis.

Tačiau kyla klausimas, ar lėšas skyrus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui arba Kūno kultūros ir sporto departamentui, krepšinio klubams iš to nauda būtų didelė. Tokiu atveju abu parlamentarai siūlo automatiškai kylantį sprendimo būdą.

„Visų pirma, prie komandų labiau prisidėti galėtų privačios įmonės. Tam jokių apribojimų nėra“, – sako G.Landsbergis.

„Svarbu suprasti, kad skaidrumas yra svarbiausia, nes kuomet tvarka yra tokia, kokia dabar, kyla labai daug klausimų: kokie kriterijai taikomi paramos gavėjams? Kodėl parama skiriama konkrečiai tai, o ne kitai komandai? Nemanau, kad priėmus įstatymo pataisas sportas nukentėtų“, – teigia P.Gražulis, dar kartą kaip pavyzdį pateikęs „Lietuvos geležinkelių“ ir „Lietuvos ryto“ sąsajas.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.