Straipsnis. Būsimos Europos krepšinio žvaigždės – Slovėnija
(5)
Krepšinis yra žaidžiamas visoje Europoje ir ne veltui sakoma: šiais laikais visi moka žaisti krepšinį. Todėl natūralu, kad Senajame žemyne nestinga itin perspektyvių jaunuolių, iš kurių kai kurie jau dabar rungtyniauja su geriausiais, o kiti tik žengia savo žingsnius iki to.
Kad sužinotų, kokiais jaunaisiais krepšininkais gali pasigirti Europos šalys, krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net susisiekė užsienio skautais, treneriais, agentais ir žurnalistais, kurie ne visada norėjo skaitytojams atskleisti savo tapatybę, tačiau vis tiek pasidalino savo mintimis. Viso to rezultatas – rubrika „Būsimos Europos krepšinio žvaigždės“.
Šią savaitę grįžtame su Europos krepšinyje gerą vardą turinčia Slovėnija ir talentingiausiais jos krepšininkais. Apie juos savo nuomone pasidalino Liublianos „Union Olimpija“ trenerių štabe dirbantis Luka Bassinas.
Alenas Omičius (vidurio puolėjas, 21 m., 216 cm, Liublianos „Union Olimpija“)
Iš Bosnijos ir Hercegovinos kilęs aukštaūgis sėkmingai sužaidė praėjusį sezoną. Jis buvo šiuo metu San Antonijaus „Spurs“ ekipoje žaidžiančio AronoBayneso dubleriu ir tai krepšininkui labai padėjo patobulėti, mat šį sezoną jis yra pagrindinis komandos vidurio puolėjas ir vienas savo komandos lyderių.
216 cm ūgio slovėnas pasižymi geru metimu tiek iš žaidimo, tiek nuo baudos metimų zonos. Be to, puolime jis gali pasigirti dideliu judesių arsenalu, žaidžiant nugara į krepšį, bei kamuolio perdavimo įgūdžiais. Pastaruoju metu A.Omičius sustiprėjo fiziškai, tačiau viena jo silpnybių yra jo fizinė būklė, iš kurios seka ganėtinai prasta gynyba ir kova dėl puolime atšokusių kamuolių.
Kaip ir daugelis tokio amžiaus sėkmingai žaidžiančių krepšininkų, A.Omičius demonstruoja nesubrendimą ir charakterio problemas, tačiau su laiku visa tai turėtų pasitaisyti.
Klemenas Prepeličius
Klemenas Prepeličius (atakuojantis gynėjas, 21 m., 191 cm, Bandirmos „Banvit“)
Save Europai K.Prepeličius pademonstravo jau praeitą sezoną, kai sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje besivaržiusioje „Union Olimpija“. Po sėkmingo sezono jaunasis gynėjas persikėlė į Turkiją, kur nėra ryškiausia žvaigždė, bet atlieka savo darbą. Tai galioja ir kalbant apie tritaškius metimus. Juos krepšininkas šį sezoną meta 36 proc. taiklumu.
Šis sezonas K.Prepeličiui yra pirmasis, žaidžiant užsienyje, tad 6,1 taško vidurkis Europos taurės varžybose yra suprantamas dalykas. Žaidėjo potencialą rodo ir tai, kad jam nedaug trūko iki vietos Slovėnijos rinktinėje praėjusią vasarą. Jis buvo paskutinis trenerių „atkabintas“ žaidėjas.
Be gero metimo slovėnas pasižymi taip vadinamuoju „žudiko instinktu“ – žaidžia šaltakraujiškai ir svarbiausiomis akimirkomis gali sublizgėti. Po truputį K.Prepeličius gerina savo „du prieš du“ žaidimo įgūdžius ir sprendimų priėmimą bei kamuolio perdavimą. Kaip ir daugeliui tokio amžiaus žaidėjų, šiuo metu reikia sustiprėti fiziškai. Tai padėtų sėkmingiau gintis bei veržtis po krepšiu.
Luka Rupnikas
Luka Rupnikas (įžaidėjas, 20 m., 185 cm, Liublianos „Union Olimpija“)
Antras šį sezoną „Union Olimpija“ gretose rungtyniaujantis perspektyvus jaunuolis. Nors jam tik 20 metų, jis jau turi, kuo pasigirti, mat 2011 metais Lietuvoje vykusiame Europos krepšinio čempionate jis atstovavo savo gimtajai šaliai.
Tiesa, po to labai daug apie šį gynėją girdėti neteko. Praėjusį sezoną jis paragavo Eurolygos varžybų skonio, tad šį sezoną buvo manyta, kad jis turi parodyti savo sugebėjimus. Vis dėlto kol kas to ypatingai padaryti nepavyksta – Europos taurės varžybose L.Rupnikas renka 4,4 taško ir 6,4. naudingumo balo per kiek daugiau nei 12 minučių. Be abejo, šiam žaidėjui viskas dar prieš akis. Nedaug tokio amžiaus žaidėjų gali pasigirti tokiu žaidimu tokiame aukštame lygyje. Taip jam pasirodyti padeda puikus krepšinio supratimas ir geras metimas. Jo žaidimo arkliukas – „du prieš du“. Taip žaisdamas, jis pajėgia sukurti progas kitiems arba sau.
Gamta jam nesuteikė pernelyg gerų fizinių duomenų, kadangi ūgis nėra jo ramstis. Be to, jam trūksta svorio. Ateityje įžaidėjas turėtų jautis drąsiau ir elgtis lyderiškiau, šiuo metu jis aikštėje kalba per mažai.
Žiga Dimecas
Žiga Dimecas (vidurio puolėjas, 21 m., 212 cm, Laško „Zlatorg“)
Šis aukštaūgis praėjusią vasarą labai sėkmingai pasirodė savo šalies dvidešimtmečių rinktinėje (rinko 15,1 taško, 5,3 atkovoto kamuolio ir 1,8 rezultatyvaus perdavimo). Toks jo žaidimas, žinoma, atkreipė pajėgiausių šalies komandų dėmesį, tačiau krepšininkas nusprendė dar kuriam laikui likti namie. Kitą vasarą jis tikrai persikels rungtyniauti kitur.
Iš daugelio kitų žaidėjų jis išsiskiria tuo, kad neturi problemų dėl charakterio ir visada komandos sėkmę iškelia aukščiau savo. Kalbant apie įgūdžius, jis pasižymi puikia koordinacija. Tokia koordinacija pasižymi retas vidurio puolėjas.
Nors yra aukštas, Ž.Dimecas gali bėgti į greitą puolimą, pastatyti užtvaras ir suktis krepšio link, o kartais ir nuo jo, kadangi užtikrintai meta iš toli.
Žaisdamas prie pat krepšio, slovėnas neišnaudoja fizinės jėgos, tačiau pasižymi dideliu judesių arsenalu. Tarp jo įvaldytų judesių – metimas atšokus atgal (toks, kokį įvaldęs buvo Hakeemas Olajuwonas). Dėl savo agresyvaus žaidimo puolime Ž.Dimecas neretai atkovoja kamuolį, o kamuolio perdavimas nėra pati stipriausioji jo vieta, nors ir tikrai ne silpniausia.
Daugiausiai darbo reikia skirti, norint panaikinti spragas gynyboje. Slovėnas per lėtai grįžta į gynybą, nėra agresyvus, ginantis prieš „du prieš du“ derinį. Gintis prie krepšio sekasi kiek geriau, tačiau yra ties kuo dirbti.
Gregoras Hrovatas
Gregoras Hrovatas (atakuojantis gynėjas, 19 m., 195 cm, Domžalės „Helios“)
Krepšininkas sėkmingai rungtyniauja Slovėnijos krepšinio lygoje (8 taškai per rungtynes). Specialistų teigimu, galima sakyti, jog G.Hrovatas tobulėja kiekvieną dieną. Per pastaruosius du sezonus didelį žingsnį į priekį žengęs ir sėkmingai šalies aštuoniolikmečių ir dvidešimtmečių rinktinėse žaidęs jaunuolis yra tarp geriausių savo šalyje.
Iš tų dalykų, kuriuos pastaruoju metu pavyko patobulinti, būtų galima išvardinti metimą ir žaidimą „du prieš du“. Nepaisant to, didžiausias gynėjo ginklas – greitos atakos ir įkirtimai į baudos aikštelę. Tai (kaip ir kova dėl kamuolių puolime bei gynyba) yra labai susiję su jo atletinėmis galimybėmis, kurios yra tikrai puikios.
Tomažas Bolčina
Tomažas Bolčina (sunkiojo krašto puolėjas/vidurio puolėjas, 20 m., 209 cm, Novo Mesto KRKA)
Kaip jau galima buvo pastebėti, perspektyvių vidurio puolėjo pozicijoje galinčių žaisti krepšininkų Slovėnijai netrūksta. Vienas jų – T.Bolčina. Šią vasarą krepšininkas iš „Helios“ persikėlė į KRKA, tikėdamasis gauti užtektinai žaidimo laiko Adrijos krepšinio lygoje, tačiau jo troškimai neišsipildė.
Adrijos krepšinio lygos varžybų metu aikštėje jis nepraleidžia nė 12 minučių ir per tą laiką pelno 4,4 taško ir atkovoja 2,5 kamuolio. Prieš savo bendraamžius jam lengviau pavyksta išnaudoti stiprų (nors dar neišlavintą) kūną. Tą rodo 2013 metais vykęs Europos dvidešimtmečių krepšinio čempionatas, kuriame T.Bolčina geriausiai kovojo dėl kamuolių – jų nusiimdavo po 9,7 per rungtynes. Jam puikiai pavykdavo išnaudoti savo žaidimo nugara į krepšį komponentus, o, išprovokavus pražangą, ir realizuoti baudos metimus.
Savo komandai T.Bolčina yra vertingas dėl gero žaidimo „du prieš du“ ir tiesiog puikiai statomų užtvarų.
Ateityje turėtų paaiškėti, kurioje – sunkiojo krašto puolėjo ar vidurio puolėjo – pozicijoje jis turėtų praleisti didžiąją laiko dalį. Nepriklausomai nuo to, jam vis tiek reikia tapti agresyvesniu.
Maticas Rebecas
Maticas Rebecas (įžaidėjas, 19 m., 179 cm, Domžalės „Helios“)
Praėjusių metų Europos aštuoniolikmečių čempionate M.Rebecas buvo vienas geriausių žaidėjų. Daug pasako vien jo statistika minėtame čempionate: 17,1 taško, 5,6 atkovoto kamuolio, 8,1 rezultatyvaus perdavimo ir 3,7 perimto kamuolio.
Ne veltui šį sezoną jis gauna daugybę progų pasireikšti ir Slovėnijos pirmenybėse, kuriose statistika pakankamai nebloga – 8,6 taško, 2,6 atkovoto ir 1,3 perimto kamuolio bei 4,4 rezultatyvaus perdavimo. Faktas, kad įžaidėjas aikštėje nuolatos komunikuoja su komandos draugais ir treneriais, jo rezultatyvų perdavimo skaičių daro puikiai suvokiamu. Nors jis mėgsta perduoti kamuolį, tačiau vis tiek yra tokio tipo žaidėjas, kuris pirmiau mes pats.
Jo stipriosios vietos – žaidimas greitame puolime, derinys „du prieš du“, krepšinio suvokimas, greitis. Problema ta, kad kartais M.Rebecas aikštėje tampa nekontroliuojamas. Vis dėlto tas jo energingumas yra svarbi jo žaidimo dalis. Ateityje krepšininkui koją pakišti gali mažas ūgis ir smulkus sudėjimas, tačiau, jei pavyktų pagerinti sprendimų priėmimą ir metimų pasirinkimą, galima tikėtis, kad užaugs neblogas įžaidėjas.
Aleksejus Nikoličius
Aleksejus Nikoličius (įžaidėjas, 19 m., 187 cm, Sarajevo „Spars“)
Į Bosniją ir Hercegoviną gynėjas išvyko nuo 16 metų ir tai tikriausiai buvo geras sprendimas. Apie dabartinį įžaidėjo žaidimo lygį galima susidaryti nuomonę pagal jo pasirodymą Jaunimo Eurolygos varžybose (NIJT) ar jaunių rinktinėje. Krepšininkas patobulėjo fiziškai – tapo vikresnis, greitesnis, turi daugiau „sprogstamosios galios“. Kaip ir dera įžaidėjui, jis puikiai kontroliuoja kamuolį ir žaidžia „du prieš du“. Galima būtų paminėti ir kitas įžaidėjui privalomas savybes – krepšinio supratimą, perdavimus, sprendimų priėmimą. Taip pat A.Nikoličius pasižymi geru metimu. Slovėną būtų galima palyginti su buvusiu Vilniaus „Lietuvos ryto“ kapitonu Robertu Štelmaheriu. Jų žaidimo stilius yra labai panašus.
Tilenas Kodrinas (sunkiojo krašto puolėjas, 18 m., 203 cm, Liublianos „Union Olimpija“)
Tai labai įgudęs aukštaūgis, kuris pastaruoju metu turėjo sunkumų, pastumtas į lengvojo krašto puolėjo poziciją. Vis dėlto jo amžius leidžia tikėtis, kad su laiku viskas susitvarkys ir puolėjas turės aiškiai išreikštą poziciją. Būtų galima paminėti daug teigiamų T.Kodrino žaidimo pusių (pavyzdžiui, universalumas žaidžiant „du prieš du“ tiek kaip užtvarą statantis krepšininkas, tiek kaip kamuolį valdantis žaidėjas), tačiau dar tik beprasidedančią karjerą jau gadina kelių traumos, kurios pastaruoju metu nepaliko T.Kodrino ramybėje. Specialistai teigia, kad jam reikėtų pagerinti kovą dėl kamuolių ir galiausiai nuspręsti, ar tikrai nori būti krepšininku. Jei taip, tuomet daugiau dėmesio skirti treniruotėms.
Be abejo, Slovėnija turi ir daugiau perspektyvių žaidėjų kitose amžiaus grupėse. Ypač daug tikimasi iš 1998 m. gimusio Luka Dončičiaus, kuris atstovauja Madrido „Real“ jaunimo komandai. Jaunuolis jau dabar yra laikomas Slovėnijos krepšinio viltimi.
Norėdami komentuoti prisijunkite.