Sunkiai įsibėgėjantis A.Polonara: italui reikia įrodyti, kad vienas ryškus sezonas nebuvo atsitiktinumas

Į duobę įkritęs Kauno „Žalgiris“ penktadienį Eurolygoje žais labai svarbias rungtynes su Vitorijos „Baskonia“ komanda.

Tiesą sakant, dabar tokių „labai svarbių mačų“ bus ne vienas ir ne du, kol kauniečiai neiškris iš atkrintamųjų lenktynių arba neužsitikrins vietos aštuonete. „Baskonia“ turi viena pergale daugiau už žalgiriečius, bet revanšo 21 tašku būtų naivu tikėtis, tad laimėjimas bent jau 1 tašku yra tas rezultatas, kuris leistų susilyginti lentelėje, tačiau neaplenkti.

Svarbus ir dar vienas aspektas – jeigu „Žalgiris“ nusileistų baskams, turėtų 2 pergalių deficitą ir norint aplenkti varžovus jau reikėtų iškovoti 1 laimėjimu daugiau už juos, o tai dabartiniu momentu reikštų 3 laimėjimų deficitą likus žaisti 10 turų.

Šįkart portalas Krepsinis.net kviečia kartu panagrinėti, kaip komandoje sekasi pritapti naujokui Achillei Polonarai, kuris kol kas per 14 minučių renka po 4 taškus, 3,3 atkovoto kamuolio ir 5,8 naudingumo balo.

Būtent „Baskonia“ sudėtyje A.Polonara ir padarė savo didįjį karjeros proveržį ir šuolį. Italijos vidutiniokėse rungtyniavęs puolėjas 2019 m. sulaukė šanso Eurolygoje, kai jį pasikvietė baskai. Pirmajame sezone atrodė, kad buvo padaryta klaida – 13 minučių, 3,1 taško, 2,8 atkovoto kamuolio ir 4,2 naudingumo balo Eurolygoje su vos 22,5 proc. tritaškių pataikymu.

Tuomet Ispanijos žiniasklaida neabejojo, kad A.Polonara vasarą paliks baskų kraštą, nes savo atsarginio aukštaūgio vaidmens nepateisino. Maža to, kad italas liko klube, jis iškart tapo startinio penketuko žaidėju – 29 iš 33 susitikimų pradėjo būdamas ant parketo nuo pat pradžių.

A.Polonara 2020–2021 m. sezone Eurolygoje buvo ryškus – 12,2 taško, 6,6 atkovoto kamuolio, 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir 16,5 naudingumo balo per 30 minučių. Iš toli jis pataikė net 44,3 proc. (54/122) tritaškių. Įspūdinga buvo tai, kiek A.Polonara uždirbo baskų sudėtyje – apie 350 tūkst. eurų, o persikėlimas į Stambulo „Fenerbahče“ jam garantavo triskart didesnę algą.

Būtent nuo persikėlimo į „Fenerbahče“ A.Polonaros žaidimo kreivė pradėjo leistis žemyn, kuri krypties kol kas nekeičia ir „Žalgiryje“. Faktas kol kas toks, kad A.Polonara iš 3,5 sezono Eurolygoje gerai žaidė vos 1. Žinoma, kad tam yra objektyvių priežasčių.

„Fenerbahče“ komandą komplektavo Igoris Kokoškovas, bet jis dar nesulaukęs sezono išvyko į Dalaso „Mavericks“ ir vairą perėmė visiškai kitokios filosofijos treneris – Aleksandras Džordževičius. Jis mėgo žaisti sunkia priekine linija, kur šalia Jano Vesely arba Ahmeto Duverioglu būdavo Devinas Bookeris. A.Polonara sunkiai rasdavo vietą ant parketo ir eilę rungtynių rodė prastą žaidimą. Sutapimas ar ne, bet geriausią sezono atkarpą jis sužaidė tuomet, kai traumuotas buvo J.Vesely ir jis gavo galimybę parodyti save ir centro pozicijoje – puolime A.Polonara išnaudojo savo greičio ir galimybių žaisti veidu savybes, taip pat atakavo oponentus pikenpopais.

A.Polonara per 30 rungtynių išmetė daugiau tritaškių nei dvitaškių (106:82), bet pataikė tik 30,2 proc. (32 metimai) tolimų metimų, kas yra labai vidutinis rodiklis. Bendra sezono statistika irgi nebuvo tragiška (7,3 tš., 4,3 atk. kam. ir 9 naud. bal. per 22 min.), tačiau kainos ir kokybės santykis buvo netenkinantis klubo. Dimitris Itoudis net nesvarstė galimybės pasilikti A.Polonarą, nors jo agentai ir bandė žaisti ta korta, jog jis pereis į pagrindinės konkurentės „Anadolu Efes“ gretas. Vis dėlto „Fenerbahče“ pasikvietė Nigelą Hayesą-Davisą, kuris yra gerokai pigesnis ir šiame sezone rodo tikrai solidų žaidimą bei puikiai užima Nemanja Bjelicos vietą, kuris vis dar nesužaidė nė vienerių rungtynių.

A.Polonarai netinka lėtas ir pozicinis krepšinis – tai laisvo krepšinio žaidėjas ir atrodė, kad būtent „Anadolu Efes“ bus tinkama terpė jam sužibėti. Ne veltui italas atmetė Bolonijos „Virtus“ pasiūlymą vasarą, o vėliau tai padarė dar sezono metu – „Virtus“ žaidžia labiau akademinį krepšinį ir ten A.Polonarai būtų tekę konkuruoti su Tornike Shengelia bei Jordanu Mickey.

Ergino Atamano schemose A.Polonara turėjo užimti pagrindinio sunkaus krašto puolėjo vietą ir atrodė, kad jo bei prancūzo Amatho M‘Baye tandemas bus geras pakeitimas Chrisui Singletonui ir Adrienui Moermanui, bet nepritapo būtent italas, kuris atrodė pranašesnis už Eurolygoje mažiau patirties turintį A.M‘Baye.

Labai svarbus aspektas buvo ir tas, kad A.Polonara gynyboje yra gerokai minkštesnis už A.M‘Baye, kuris duoda varžovams didesnį kontaktą ir prie savojo krepšio atrodo solidžiau už „minkštąjį italą“. Nepaisant to, kad „Anadolu Efes“ turi pakankamai kūrėjų, A.Polonarai tai sužibėti nepavyko – dažnai jis per savo 15–18 minučių atkarpas būdavo tarsi vaiduoklis, kuris aikštelėje tiesiog būdavo, bet didelės naudos neatnešdavo puolime, kas „Anadolu Efes“ schemose yra būtina. Per savo 15 rungtynių ir 171 minutės pasirodymą A.Polonara atliko vos 30 metimų ir pataikė net 16.

Realizacija tikrai puiki, bet atakų dažnumas yra pernelyg mažas. Apie „Anadolu Efes“ žaidimą rašantis turkas ne kartą pabrėžė, kad A.Polonara yra pernelyg pasyvus ir vangus puolime bei pernelyg minkštas gynyboje. Viską sudėjus gauname rezultatą, kad 2,8 taško ir 4,4 balo vidurkį per 11 minučių turėjęs A.Polonara turėjo savo vietą užleisti grįžusiam veteranui Ch.Singletonui, kuris puolime irgi nėra pastebimas, bet patikimas gynyboje.

Polonara

Atvykęs į „Žalgirį“ A.Polonara tikisi atgauti pasitikėjimą savo jėgomis ir turėti daug galimybių parodyti savo sugebėjimus, bet per 6 jau sužaistas Eurolygos rungtynes jis yra tas pats vaiduoklis, kokį jį matėme Stambule – 14 minučių, 4 taškai iš 5,8 balo.

Kol kas Kaune iš Italo žaidimo galima išskirti vieną 3 minučių atkarpą antrajame kėlinyje rungtynėse su Belgrado „Crvena Zvezda“, kai jis surinko 10 taškų ir padėjo komandai padidinti skirtumą nuo 4 iki 8 taškų.

Galima sakyti, kad „Žalgirio“ žaidimas atrodo stagnuojantis ir su dideliu kūrybos trūkumu, bet pažiūrėjus į jo geriausią sezoną „Baskonia“ komandoje A.Polonara nebuvo tas žaidėjas, kuris gyveno vien iš to, ką sukurdavo komandos draugai. Pasitikėjimas savo jėgomis buvo didelis ir italas neretai mesdavo per rankas, dažnai veidu verždavosi krepšio link ir taip rinkdavo taškus. Žinoma, kad dar buvo daug greito puolimo ir laisvo žaidimas, kur jis jaučiasi lyg žuvis vandenyje. „Žalgiris“ dabar neturi nei laisvės, nei greito puolimo, bet poziciniame krepšinyje A.Polonara tikrai galėtų pasiūlyti gerokai daugiau nei siūlo dabar ir labai trūksta būtent jo geresnio judėjimo be kamuolio.

Italas atrodo praradęs bent jau dalį užtikrintumo ir labai daug parodė epizodas, kai dvikovoje su Belgrado „Partizan“ jis pataikė tritaškį iš kampo ir jį palydėjo purtydamas galvą, kadangi prieš tai šūvis iš toli skriejo pro šalį. Nėra tragedija pramesti tritaškį pirmoje dvikovos dalyje ir pataikyti kitą, tačiau A.Polonara išgyvena dėl kiekvieno tokio epizodo, kas vėlgi rodo šiokį tokį neužtikrintumą.

Toli gražu negalima sakyti, kad A.Polonaros vienas geras sezonas Eurolygoje yra tik atsitiktinumas. Tai yra gero lygio žaidėjas, ką jis dar rudenį rodė Europos čempionate su Italijos rinktinės apranga, kur per 28 minutes įmesdavo 11,3 taško, atkovodavo po 7 kamuolius ir rinkdavo 17,3 naudingumo balo, o tritaškius pataikė net 48 proc. tikslumu. Aštuntfinalyje prieš serbus jis sumetė 16 taškų ir surinko 25 balus.

Kas bendro tarp „Baskonia“ žaidimo ir Italijos rinktinės? Laisvas, greitas ir emocijomis paremtas krepšinis. Būtent su serbais Gianmarco Pozzecco išeidamas iš aikštės padarė tokį šou, po kurio komanda pakilo tarsi iš pelenų ir eliminavo vieną iš turnyro favoritų. Italijos rinktinė ir „Baskonia“ visada rinkosi atakuoti turint menkiausią pusprogę. Gera banga ir gera emocija yra tai, kas yra A.Polonaros varomasis arkliukas, bet „Žalgiryje“ pastaruoju metu tokių teigiamų emocijų nėra daug.

Žinoma, kad „Žalgiris“ pasielgė visiškai teisingai pasikviesdamas A.Polonarą – patikrintas ir garsus žaidėjas Europoje, kuris tapo prieinamas rinkoje tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Čia jokių priekaištų treneriams ir klubo vadovams turėti tikrai negalima. Turint omenyje, kad reikėjo pakeisti šiame sezone prastai žaidusį Tylerį Cavanaugh, reikalavimai nebuvo dideli, bet net jie kol kas nėra įgyvendinti.

Šioje situacijoje yra komandos lūkesčiai, bet dar vienas aspektas yra paties žaidėjo siekiai. A.Polonara į „Žalgirį“ atvyko tikrai ne trejiems metams, o tam, kad pakeltų savo rinkos vertę bei vėl keliautų į klubą, kuris jam galėtų mokėti jeigu ne 1 mln. eurų, tai bent jau 700–800 tūkst. Akivaizdu, kad „Žalgiris“ jam tokios algos nepasiūlys. Tiesą sakant, šiuo metu niekas jam tiek nepasiūlytų, kadangi jis tiesiog nėra vertas. Jeigu du iš eilės sezonai A.Polonarai bus tokie „vaiduokliškai blankūs“, vasarą teks pasirašyti gerokai kuklesnę sutartį arba tikėtis, kad „Virtus“ arba Milano „EA7 Emporio Armani“ sutiks pakloti daugiau nei rinkos vertė vien dėl itališko paso.

„Žalgiriui“ belieka tikėtis, kad A.Polonara susitvarkys su sau daromu spaudimu ir dideliu noru žūtbūt parodyti gerą žaidimą. Kovojant dėl vietos aštuonete dabar savo žaidimą turi pagerinti praktiškai kiekvienas žaidėjas, kadangi „Žalgirio“ laukia sudėtingas tvarkaraštis, kur klupti galimybių lieka vos kelios.