T.Pačėsas: apie rinktinės problemas, treniravimą ir žaidėjo bei trenerio natūralizacijos klausimą
interviu (47)
Praėjęs olimpinių žaidynių atrankos ciklas tapo dideliu nusivylimu Lietuvai, kuri antrą kartą iš eilės neprasibrovė į olimpiadą, o tai mūsų šalyje sukėlė daugybę klausimų, iš kurių svarbiausiu tapo – kas treniruos vyrų rinktinę?
Portalas Krepsinis.net nusprendė pakalbinti Tomą Pačėsą, kurį paminėjo Rimas Kurtinaitis, kalbėdamas apie galimus kandidatus stoti prie Lietuvos rinktinės vyr. trenerio posto.
Nors pats T.Pačėsas ir nekomentavo R.Kurtinaičio išsakytų žodžių, bet pateikė savo kandidatus, kuriuos norėtų matyti treniruojant Lietuvos rinktinę.
„Man sunku komentuoti Rimo Kurtinaičio žodžius, o prie rinktinės vairo aš matyčiau kitus trenerius. Manau, kad mes turime ir tą patį Rimą Kurtinaitį, Šarūną Jasikevičių ir Dainių Adomaitį“, – teigė alytiškis.
– Jau kuris laikas esate atitolęs nuo krepšinio reikalų, ką šiuo metu veikiate, kuo užsiimate?
– Nesu atitolęs nuo krepšinio reikalų, nes praėjo tik dveji metai, kai perleidau Alytaus „Dzūkijos“ klubą, kuris man priklausė. Tai dvejus metus esu šalia krepšinio, tai nėra ilgas laiko tarpas.
– Pastarąjį kartą vyr. treneriu dirbote 2017 metais, tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“, ar per šiuos 7 metus buvo minčių grįžti prie vyr. trenerio darbo? Ar turėjote kokių nors pasiūlymų?
– Aš tikrai turėjau labai daug darbo su Alytaus klubu, tiek treniruočių procese, tiek ir organizaciniuose dalykuose, komplektacijose, žaidimo strategijose, tai man to darbo tikrai užteko. Buvau pasišventęs ir atsidavęs tai komandai ir tikrai nesvarsčiau kitų variantų, nes visas klubo funkcionavimas gulėjo ant mano pečių.
– Kaip manote, ko pritrūko Lietuvos rinktinei, kad patektų į olimpiadą?
– Manau, kad pritrūko detalių, pritrūko lyderių, kurie gerai žaidė visą atranką, bet finale prieš juos gerai veikė Puerto Riko gynybinis planas. Viso atrankos turnyro metu Lietuvos rinktinei pritrūko geros gynybos. Manau, kad trūko ir tam tikrų akcentų, plano B ir C, kai neveikė planas A. Tai manau, kad detalės daug ką nulėmė.
– Lietuvos rinktinė 9 metus iš eilės neprasibrauna į Pasaulio ir Europos čempionatų pusfinalius, 2 kartą iš eilės nepatenka į olimpiadą. Kaip manote, kur yra didžioji problema?
– Aš manau, kad pati komandos sudėtis nėra bloga, kad negalėtų būti konkurencinga. Dauguma žaidėjų yra su milžiniška patirtimi, Eurolygos žaidėjai, žaidžia geruose klubuose, NBA komandose. Manau, kad jei tie žaidėjai yra reikalingi savo klubuose, tai iš tokių krepšininkų surinkta komanda turėtų būti produktyvesnė. Mes turėtume būti olimpiadoje tikrai, čia labiau atsižvelgiant, kad grupė buvo ne tokia stipri, ir mes privalėjome išnaudoti šansą. 9 metus nelaimime, nes pritrūksta detalių, kurios yra išdirbamos. Galbūt pritrūksta treniruočių proceso, laiko, vieno kito žaidėjo, tai per 9 metus daug priežasčių susidarė, daug dalykų, kuriuos būtų sunku dabar išvardinti. Mums reikėtų vienerių gerų metų, kad grįžtume į elitą, bet tas neįvyksta kol kas.
Pirmiausia, tai galbūt bandome save pateisinti dėl blogų rezultatų, bandome kažkaip įrodyti, kad tie rezultatai nėra tokie blogi. Bet jei mes save laikome krepšinio šalimi, tai mums reikėtų šiek tiek savikritikos, nes jei nėra pergalių, tai vadinasi rezultatai yra blogi. Reikėtų pradėti nuo to. Turime pasidaryti išvadas, gilią analizę, bet plika akimi matoma, kad didelės pergalės ateina per gynybą. Tie patys serbai su savo geležine gynyba mus sukaustė Pasaulio taurėje.
– Kaip apskritai vertintumėte Lietuvos krepšinio lygį šiandienai ir kokias perspektyvas matote ateityje?
– Esmė yra ta, kad jau 8 metus nebūsime olimpiadoje ir tikėtis gauti silpnesnę grupę kitame olimpinės atrankos turnyre yra labai optimistinis scenarijus, nes ji tokia gali ir nebūti. Rinktinė po visų šitų pralaimėjimu nukris ir reitinge, tai gali būti taip, kad gausim tikrai stiprią grupę. Tos tendencijos be pergalių yra natūraliai nekeliančios optimizmo ir yra liūdnesnės. Perspektyva yra viena – būti pergalingai komandai. Žaidėjų, kurie beldžiasi į pagrindinį dvyliktuką yra tikrai daugiau nei 12, galbūt 17, ar net 20, kurie gali turėti vaidmenį rinktinėje. Bet viskas priklauso nuo žaidėjų atsidavimo, pasiaukojimo, kaip mes krepšininkus paruošiame, kaip iš jų išreikalaujame, tai iš to ir susideda tas visas bendras paveikslas.
– R.Kurtinaitis užsiminė, kad matytų jus prie Lietuvos rinktinės vyr. trenerio vairo. Ar jus domintų tokia galimybė?
– Man sunku komentuoti Kurtinaičio žodžius, o prie rinktinės vairo aš matyčiau kitus trenerius. Manau, kad mes turime ir tą patį Kurtinaitį, Šarūną Jasikevičių ir Dainių Adomaitį. Tikrai nedaug trenerių pas mus yra, kurie dirba užsienyje ir tikrai ten gauna didelį spaudimą iš vietinių, tai čia yra tik keletas trenerių, o gauti darbo vietą svetur yra labai sunku. Aš matyčiau tuos tris trenerius pirmiausiai, kad jie turėtų vadovauti, nes jie atitinka lygį, turi daug patirties, didelį žinių bagažą ir autoritetą. Aišku, rinktinės specifika yra kitokia nei klubo, bet aš matyčiau šiuos trenerius.
– Ar pritartumėte užsieniečio kandidatūrai treniruoti rinktinę? Ir kodėl?
– Jei pas mus atsisakytų nominaliai geriausi treneriai, tai kodėl gi ne. Visų pirma, reiktų rasti trenerį, kuris nori, nes tai visgi yra labai didelis spaudimas ir atsakomybė. Reiktų rasti strategą, kurio lygis atitiktų visų lūkesčius. Jei mūsų vietiniai treneriai atsisakytų, tuomet reiktų žvalgytis į užsienį, lygiai taip pat, kaip ir su žaidėjais.
– Žaidėjo natūralizacijai jūs nebūtumėte priešiškai nusiteikęs?
– Aš nebūčiau nusiteikęs priešiškai. Pirmiausia, jei tas žaidėjas nori žaisti ir nenori vien tik Europinio paso, o tikisi save išreikšti, parodyti ir būti komandos dalimi. Čia aišku reikėtų labai analizuoti kiekvieno žaidėjo atvejį. Manau, kad daug rinktinių nuėjo tuo keliu. Bet sakau, čia reiktų didelės analizės ir jei mes turime žaidėjus, kurie žaidžia gerai tose pozicijose, tai natūralu, kad mums natūralizuoto žaidėjo nereikia.
Krepsinis.net praktikantas Justinas Navikas
Norėdami komentuoti prisijunkite.