Talentingiausia dešimtmečio karta taps vyrų rinktinės maitintoja
(51)
Lietuvos vyrų rinktinė pirmąjį liepos sekmadienį pralaimėjo slovėnams ir istoriškai liko už olimpinio krepšinio turnyro borto. Po keturių dienų – dar viena nesėkmė. Šį kartą geriausi šalies devyniolikmečiai pasaulio čempionato ketvirtfinalyje po pratęsimo nusileido prancūzams.
Tokie rezultatai natūraliai gali piršti išvadą, jog Lietuvos krepšinis yra gilioje duobėje, tačiau skubėti prie kraštutinių apibendrinimų nereikėtų. Gedimino Petrausko treniruota devyniolikmečių rinktinė yra ko gero talentingiausia karta nuo 1992-ųjų, skynusios vieną auksinį apdovanojimą po kito.
Žvelgiant į netolimą ateitį, Rygoje šeštąją vietą užėmusi devyniolikmečių rinktinė taps savotiška vyrų rinktinės maitintoja. Mažiausiai keturi jos nariai turi potencialo per artimiausią penktmetį įsilieti į geriausių šalies krepšininkų gretas.
Reikėtų pradėti nuo Ąžuolo Tubelio, kuris buvo neabejotinas devyniolikmečių rinktinės lyderis, čempionate fiksavęs 16,6 taško, 8,9 atkovoto ir 2,4 perimto kamuolio bei 2,9 rezultatyvaus perdavimo vidurkius.
Sunkoka prisiminti kitą Lietuvos krepšininką, kuris būtų apdovanotas tokiais atletiniais duomenimis. 205 cm ūgio, plačių pečių ir tvirtų rankų puolėjas, kuris išsiskiria greičiu atviroje erdvėje ir šuoliu nuo vienos kojos. Nelietuviškas Ą.Tubelio atletiškumas yra tai, kas labiausiai intriguoja Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) skautus.
🇱🇹 Azuolas Tubelis goes windmill on the break! 😱#FIBAU19 | @ltu_basketball @ArizonaMBB pic.twitter.com/rMHkY8N9kY
— FIBA (@FIBA) July 6, 2021
Jei Ą.Tubelis nuspręs pateikti paraišką dalyvauti NBA naujokų biržoje kitamet, kalbama, jog jis pretenduotų į šaukimą pirmajame rate. Tiesa, su sąlyga, jog artėjantis sezonas Arizonos universitete jam nebus prastesnis nei debiutinis, kurio metu jis iškart įsipaišė tarp prestižinio universiteto krepšinio komandos lyderių – fiksavo 12,2 taško, 7,1 atkovoto kamuolio vidurkius.
Dar prieš dvejus metus Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) dominavęs puolėjas pasirinko rizikingą sprendimą augti Jungtinėse Valstijose, užuot siekus vietos Vilniaus „Ryto“ rotacijoje. Pirmieji šio sprendimo vaisiai matėsi jau Rygoje, kur A.Tubelis pademonstravo patobulintą metimo mechaniką, labiausiai atsispindėjusią šiam stojant prie baudų metimo linijos.
2018–2019 m. sezone MKL čempionate baudas metęs 58 proc. tikslumu, pasaulio čempionate A.Tubelis jas realizavo 66 proc. pataikymu. Tuo pačiu išaugusio pasitikėjimo atakuojant iš tolimų distancijų užuomazgas jis pademonstravo jau pirmosiose rungtynėse su Kanada, kai realizavo abu mestus tritaškius.
Nėra jokių abejonių, jog būtent metimas ir jo apdirbimas nulems Ą.Tubelio akcijas NBA naujokų biržoje bei ateitį profesionaliame krepšinyje. Ketvirtfinalyje su Prancūzija stabilesnis metimas Ą.Tubeliui būtų atvėręs kur kas daugiau kelių link krepšio, žaidžiant prieš ilgarankį prancūzų vunderkindą Victorą Wenbanyama.
Vilnietis yra modernaus krepšinio aukštaūgis, atkovojęs kamuolį po savuoju krepšiu galintis įžaisti jį greitajame puolime. Jo reidai per visą aikštelę bei neblogi perdavimo įgūdžiai yra dar keli dalykai, nuolat atkreipiantys NBA skautų dėmesį ir nesunkiai perkeliami į vyrų krepšinį.
Tiesa, būtina gerinti sprendimų priėmimą – Ą.Tubelis atvirame krepšinyje neretai tampa nekontroliuojamas ir priima pernelyg lengvabūdiškus sprendimus. Panašiai ir žaisdamas nugara į krepšį, kur susiduria su problemomis išsiųsdamas kamuolį atgal į perimetrą, kai varžovai jį dvigubina arba skiria padidintą dėmesį. Taip 2,9 rezultatyvaus perdavimo nublanksta prieš 2,9 klaidos, kurios ne sykį kainavo lengvus taškus į rinktinės krepšį.
Devyniolikmetis nėra toks ryškus talentas, kokie jaunimo krepšinyje buvo Jonas Valančiūnas ar Domantas Sabonis, tačiau jis turi potencialo ne tik praverti stipriausios planetos krepšinio lygos duris, bet ir užpildyti Pauliui Jankūnui traukiantis iš rinktinės atsivėrusią spragą ketvirtoje pozicijoje.
Marčiulionis
Ą.Tubelio ilgametis partneris jaunimo krepšinyje Augustas Marčiulionis nėra toks atletiškas, tačiau pasižymi gerais fiziniais duomenimis įžaidėjo pozicijai, gebėjimu valdyti abejas rankas ir natūraliu talentu kurti.
Vis tik čempionatas Rygoje A.Marčiulioniui buvo itin blankus. 8 taškų ir 4,7 rezultatyvaus perdavimo vidurkiai nebuvo tie, kurių iš jo tikėjosi čempionatą stebėję skautai. Ypač iš žaidėjo, kuris praėjusiame sezone sužaidė 620 minučių „Ryte“, iš kurių 70 – Čempionų lygoje.
Panašiai, kaip ir Ą.Tubelis, A.Marčiulionis vaikų krepšinyje ne vienerius metus praleido praktiškai nesutikdamas rimto pasipriešinimo. Lygiai taip pat, kaip ir Ą.Tubelis, jis yra nestabilus metikas, ką dar kartą parodė skaičiai – išmesdamas vos po 1,6 tritaškio per mačą jis juos realizavo 27 proc. tikslumu.
Jei Ą.Tubelis dėl savo fizinių savybių galėtų funkcionuoti aukštame lygyje net ir nekeldamas grėsmės perimetre, tai šiuolaikiniame krepšinyje įžaidėjui daryti teigiamą įtaką komandos žaidimui be stabilaus metimo yra labai sunku.
A.Marčiulionis sunkiai rasdavo kelių link krepšio, ypač prieš atletiškesnius gynėjus kaip Dahaba Magassa iš Senegalo rinktinės. Tose rungtynėse A.Marčiulionis per 19 minučių nesukrapštė nė vieno taško iš žaidimo.
Negrasindamas metimu iš toli jis suteikdavo varžovams prabangą vienas prieš vieną situacijoje atsitraukti kelis metrus atgal, dėl ko A.Marčiulionis negalėdavo pasinaudoti savo solidžiu pirmuoju žingsniu, jog pramuštų pirmąją liniją.
Jis taip pat daug klydo (3,4 kl.), neretai užsižaisdamas su kamuoliu, užuot priimdamas greitesnius ir paprastesnius sprendimus. Ne sykį prarado kamuolį bandydamas įveikti stepouto gynybą, naudojant vadinamą split judesį, tačiau neretai nepasirenkant teisingo kampo arba atliekant jį pernelyg sudėtingai (kamuolio persimetimu per nugarą), nors situacija to nereikalaudavo.
A.Marčiulionis taip pat pasirinko amerikietišką kelią į vyrų krepšinį, šią vasarą įsipareigojęs Saint Mary's koledžui. Reikia tikėtis, jog asmeninio trenerių dėmesio ten jam netrūks ir artimiausiais metais A.Marčiulionio tritaškių pataikymo procentas pagaliau peržengs 33 proc. ribą, kaip ir augs rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykis, kuris čempionate buvo antras prasčiausias tarp žaidėjų, atlikusių bent po 4 rez. perdavimus per mačą.
Rubštavičius
Du rinktinės žaidėjai, apie kuriuos buvo kalbama mažiau – Kauno „Žalgirio“ sistemos auklėtiniai Mantas Rubštavičius ir Liutauras Lelevičius. Abu jie taip pat apdovanoti puikiais fiziniais duomenimis savo pozicijoms vyrų krepšinyje. Abu jie turi potencialo žaisti aukščiausiame lygyje Europoje.
Vėlesnio brendimo M.Rubštavičius per pastaruosius metus išstypo iki 198 cm ūgio, kas yra labai geras rodiklis kaip atakuojančiam gynėjui. Be to jis apdovanotas ir solidžiomis atletinėmis savybėmis – turi neblogą pirmą žingsnį, solidų šuolį.
Čempionate daugiausiai laiko aikštelėje jis praleisdavo lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, kuri jam nėra įprasta. Vis tik adaptavosi sėkmingai ir tapo vienu rezultatyviausių rinktinės žaidėjų, rinkdamas 10,7 taško per susitikimą.
Kairiarankis panevėžietis turi puikius duomenis gynybai, tačiau didžiausia jo problema išlieka kojų greitis, ypač judant šonu. Jam sudėtinga nulaikyti staigesnius gynėjus, ypač closeout situacijose, kur labai reikalingas geras pristatomasis žingsnis ir gebėjimas užsiimti tinkamą gynybinę stovėseną.
Puolime M.Rubštavičius geba sėkmingai veržtis į baudos aikštelę, tačiau turi tobulinti kūrybinius įgūdžius. Dar rungtyniaudamas Panevėžyje MKL pirmenybėse jis neretai priimdavo pernelyg savanaudiškus sprendimus, stokodamas įgūdžių į žaidimą įtraukti kitus.
Kurdamas komandai panevėžietis neblizgėjo ir šiame čempionate – 1,1 rezultatyvaus perdavimo ir 2 klaidos per mačą. Tiesa, didžiąją laiko dalį praleisdamas trečioje pozicijoje jis rečiau prisiliesdavo prie kamuolio nei jam buvo įprasta atstovaujant „Žalgirio“ dubleriams Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) praėjusiame sezone.
Svarbiausia, jog M.Rubštavičius pademonstravo solidų pataikymą iš tolimų distancijų (38 proc.), netgi išmetęs daugiau tritaškių (24) nei dvitaškių (23). Būtent progų atakuoti iš toli realizacija gali nulemti, kaip sėkmingai jam seksis įsilieti į pagrindinę „Žalgirio“ komandą artimiausiais metais.
Mantas Rubstavicius 🇱🇹 (1'99/2002)
— Menex (@Menex77bball) July 10, 2021
Ha sido el segundo mejor jugador de su selección, siempre por encima de los 10 puntos excepto con Japón y ha convertido más del 50% en T3. Tiene un buen 1c1 pero tiene que mejorar su físico algo liviano todavía para mejorar en los contactos pic.twitter.com/CdBOttlp9t
Savo ruožtu, L.Lelevičius kovo pabaigoje buvo tapęs bene karščiausia lietuviška pavarde NBA skautų diskursuose. 201 cm ūgio puolėjas tada sublizgėjo Stambule vykusiame Eurolygos jaunimo atrankos turnyre, kai per trejas rungtynes fiksavo 16 taškų vidurkį, iš toli atakavęs net 57 proc. tikslumu.
Jis nebuvo toks ryškus pastarąsias dvi savaites Rygoje, tačiau momentais pademonstravo, už ką yra vertinamas ir kodėl laikomas vienu perspektyviausių šios kartos krepšininkų.
L.Lelevičius atitinka vieną populiariausių ir reikalingiausių prototipų šiuolaikiniame krepšinyje – „3&D“ arba kitaip „tritaškis ir gynyba“. Puolėjas turi fizinius duomenis (ūgį ir ilgas rankas) bei reikiamą atletiškumą gynyboje prižiūrėti bent jau dvi pozicijas, tuo pačiu nereikalauja kamuolio puolime ir net jo neturėdamas savo metimu gravituoja gynybą ir atveria erdves komandos draugams.
Tai nebuvo geras čempionatas L.Lelevičiui atakuojant iš tolimų distancijų (33 proc.), tačiau jis turėjo labai gerų momentų prie savojo krepšio, ne tik sėkmingai apsigindamas prieš varžovų antrosios ir trečiosios pozicijų žaidėjus, bet ir savo ilgomis rankomis, greičiu ir gerais instinktais darydamas didelę įtaką komandinėje gynyboje.
Abu su M.Rubštavičiumi jie yra vėlesnio brendimo žaidėjai, kuriems reikia ne tik šlifuoti savo įgūdžius, bet ir tvirtinti kūnus. Aukščiausio lygio vyrų krepšinyje kontakto lygis jiems dar per didelis iššūkis, tačiau kelerių metų laikotarpyje galima tikėtis teigiamų pokyčių.
Atskiro paminėjimo nusipelnė ir rinktinės pagrindinis vidurio puolėjas Motiejus Krivas. Žaidęs tarp 2–3 metais vyresnių šešiolikmetis neatrodė iškritęs iš konteksto (6,9 taško). 210 cm ūgio vidurio puolėjas nėra geras atletas, tačiau pasižymi labai ilgomis rankomis, minkštomis plaštakomis, gera koordinacija bei mobiliomis pėdomis. Tai savybės, kurios yra labai svarbios centrams, ir jų neištreniruosi.
Galiausiai, čempionato siurprizu tapo 178 cm ūgio mažylis Dominykas Stenionis, kuris sėkmingai įrodinėjo, jog ūgis krepšinyje nėra nuosprendis. Jau nuo antrųjų rungtynių su Senegalu D.Stenionis neretai užgoždavo kur kas talentingesniu laikomą A.Marčiulionį, kai perimdavo rinktinės vadeles iš jo rankų.
Jei reikėtų ieškoti ispaniško stiliaus krepšininkų Lietuvoje, tai D.Stenionio pavardė, ko gero, būtų pirmoji sąraše. Atakų organizatorius propaguoja labai laisvą žaidimo stilių ir, atrodo, mėgaujasi kiekviena minute ant parketo.
Be to, D.Stenionis dar kartą parodė, jog yra vienas geriausių metikų jaunimo krepšinyje. Jis gali ne tik sėkmingai realizuoti kitų sukurtas progas, bet ir pats susikurti erdvę savo staigumo ir kamuolio valdymo įgūdžių pagalba – žaidime vienas prieš vieną ne sykį įskraidino tritaškius po crossoverių ir atšokimų atgal.
#FIBAU19
— Benjamín Rodríguez © (@Benium_11) July 11, 2021
Dominykas Stenionis... +3🇱🇹
NOSENSE pic.twitter.com/8LETKUmt4S
Nors ir stipriai stokodamas ūgio, jis pasižymi lyderiškomis charakterio savybėmis ir didžiuliu pasitikėjimu savimi. Tai retos savybės, kurios dažnai skiria geriausius nuo vidutiniokų. Tiesa, kaunietis dar turi išmokti suderinti agresyvumą su protinga ramybe – 3,3 kl. per susitikimą buvo vienas prasčiausių rodiklių visame čempionate.
Ši karta stipriai keitėsi, nelaimėjo nė vieno medalio ir jaunimo čempionatų istorijoje pranyks tarp kitų niekuo neišsiskyrusių rinktinių, tačiau tai karta, turinti bene daugiausiai individualaus talento per pastarąjį dešimtmetį.
Tokie žaidėjai kaip Ą.Tubelis ar A.Marčiulionis gali tapti tomis trūkstamomis rinktinės dėlionės dalimis, užpildydami opiausias įžaidėjo ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijas. Kiti, kaip L.Lelevičius, M.Rubštavičius ar M.Krivas, turi potencialo bent jau pasiekti aukštą vyrų krepšinio lygį Europoje.
Nepaisant skaudaus pralaimėjimo prancūzams, kurie vėliau finale metė rimtą iššūkį čempionais tapusiems amerikiečiams, ši karta parodė, jog Lietuvos krepšinis turi neblogą ateitį ir apie bedugnes ar tragedijas kalbėti dar per anksti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.