Treneriai įvertino MKL taisyklių pakeitimus: lygiuojamės į šiuolaikines tendencijas
(2)
Nuo 2024–2025 metų sezono Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) įsigaliojo žaidimo taisyklių naujovės. Sezonui įsibėgėjus MKL apklausė komandų trenerius, ar jų nuomone, permainos pasiteisino, ir kuria kryptimi toliau turėtų keistis jaunimo krepšinis.
Pristatė naujoves
Nuo šio sezono MKL iniciatyva berniukų ir mergaičių pirmenybėse išbandomi taisyklių punktai, kurie nepakeitė esminių krepšinio įstatymų, tačiau ženkliai pakoregavo trenerių ir jaunųjų žaidėjų veiksmus.
U12 ir U13 čempionatų dalyviai, pagal Ispanijos ir kai kurių kitų pajėgių krepšinio šalių pavyzdį, gali grąžinti kamuolį iš užribio į žaidimą, nelaukdami teisėjų įsikišimo. Iki šio sezono, kamuoliui palikus aikštelę, krepšininkai turėdavo pirmiausia perduoti kamuolį teisėjui ir tik paskui galėdavo jį grąžinti į žaidimą.
Taip pat pakoreguota krepšininkų rotacijos taisyklė, pagal kurią pirmuosiuose dviejuose kėliniuose treneriai nekeisdami penketų gali žaisti ne daugiau penkių minučių. Tai reiškia, kad nė vienas žaidėjas, pradėjęs kėlinį, negali rungtyniauti antrojoje kėlinio dalyje. Tai galioja pirmajam ir antrajam ketvirčiams. Antroje rungtynių pusėje rungtynių dalyje rotacijos jau neribojamos.
Skatina greitesnį mąstymą
Mūsų kalbintas V. Knašiaus krepšinio mokyklos treneris Alfredas Kaniava, be kitų žinomų krepšininkų išugdęs ir Lietuvos vyrų rinktinės bei Tel Avivo „Maccabi“ klubo gynėją Roką Jokubaitį, pažymėjo, jog taisyklių pakeitimai yra naudingi.
Jo teigimu, vaikams būtina ugdyti žaidimo techniką ir sprendimų priėmimo greitį. Tačiau labai svarbu, ar žaidėjas kažkurį elementą atlieka lėtai, nes yra pavargęs. Ar atvirkščiai – atlieka klaidinamus judesius su didele energija ir dideliame greityje. Tai lemia tinkamos rotacijos.
„Vyrų rungtynėse į protokolą gali įtraukti daugiausia 12 žaidėjų, o mes galime pajungti net 14 vaikų. Tad rotacijai jų tikrai pakanka. Iš kitos pusės, priverstinių keitimų taisyklės dėka, daugiau krepšininkų gauna pasižaisti pirmojoje pusėje. Sakyčiau, kad tos 5-ios min. yra pakankamas laikas pirmam įėjimui į aikštę. Be to, tai skatina nesitaupyti aikštėje, atiduoti visas jėgas. Aišku, niekas nedraudžia keisti pavargusio žaidėjo vos po 2–3 min., nes dažnesnė rotacija suteikia energijos pranašumą“, – apie keitimų taisyklių korekcijas kalbėjo klaipėdietis.
Anot patyrusio specialisto, dėl pagreitėjusio užribio išmetimo, vaikai negali žiopsoti į teisėją, o turi iškart priimti sprendimus dėl judėjimo puolime bei dėl gynybinio išsidėstymo. Taip jie yra skatinami numatyti kelis žingsnius į priekį.
„Vienareikšmiškai pastebiu, kad greitėja vaikų reakcija, gerėja bendravimas tarpusavyje – jie iškart susitaria, kas kur bėga, kas priima kamuolį. Taip pat didėja ir greitumo ištvermė“, – analizavo A.Kaniava.
Jo nuomone, U12 ir U13 amžiaus grupė yra labai tinkama pradėti naujų taisyklių įdiegimą, tačiau ilgainiui reformos galėtų pasiekti ir vyresnes amžiaus grupes.
„Pažiūrėkite, kaip greit kamuolį įvedinėja Ispanijos lygos klubai – Madrido „Real“, „Barcelona“ ar Malagos „Unicaja“. Tas pats turi būti ir pas mus“, – neabejoja pašnekovas.
A.Kaniavai ateityje norėtųsi kiek didesnio leistino žaidėjų kontakto vaikų krepšinyje, kad nebūtų fiksuojamas kiekvienas prisilietimas. Pasak jo, užsienyje mūsų jaunimo rinktinės neretai sutrinka susidūrusios su varžovų iš Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos didesniu fiziškumu, agresyvesne gynyba bei kietesniu kontaktu.
Paneigė skeptikus
Kolegai pritarė ir Nacionalinės krepšinio akademijos (NKA) treneris Klaudijus Jašinskas.
„Labai geri pokyčiai! Tai ne tik mano, bet ir visų trenerių, su kuriais pasikalbame, nuomonė. Žinoma, buvo paburbėjimų, esą kam čia kopijuoti iš tų ispanų ir panašiai. Bet mes ne kopijuojame, o lygiuojamės į šiuolaikines krepšinio tendencijas. Akivaizdu, kad vaikų žaidimas tapo kur kas greitesnis bei patrauklesnis akiai. Tai verčia pasitempti ir mus, trenerius. Turime atitinkamai mokyti vaikus, kad nesižvalgytų į teisėjus, greitai priimtų sprendimus, bėgtų į puolimą“, – pasakojo K.Jašinskas.
Kaip iššūkį kai kurioms mokykloms K.Jašinskas paminėjo būtinybę kiekviename mače turėti jau ne 8, o bent 10 ar dar geriau 12–14 žaidėjų. Tačiau jo nuomone, dėl to su sunkumais galbūt susidurs nebent viena kita prasčiau organizuota provincijos miestelio ekipa. Tuo tarpu absoliuti dauguma mokyklų be vargo surenka reikiamas žaidėjų pajėgas.
„Būdavo tikrai nesmagu, kai atsivežus daugiau žaidėjų į rungtynes, kokio 13-to ar 14-to nespėdavai net išleisti ant parketo. Dabar tos rotacijos tapo dažnesnės, tad prieš varžovų atsarginius, gali drąsiau naudoti ir savo suolo galo žaidėjus“, – dėstė NKA vairininkas.
Jo nuomone, penketų keitimų per kėlinį skaidymas į dvi dalis yra teisingesnis, nei iki šiol buvusi taisyklė, kai vienas penketas žaisdavo visą pirmą kėlinį, o kitas – visą antrą. Taip vaikai gerokai nuvargdavo, negaudami progos ilgiau atsipūsti.
„Be to, anksčiau visą žaidimą grįsdavome deriniais. Bet pernai buvome išvažiavę į turnyrą Prancūzijoje, kur galiojo panašios į mūsų naująsias taisyklės, ir ten susidūrėme su tokiu greitu tempu, kad apie jokius derinius negalėdavome net pagalvoti. Gali paruošti kažkokį suplanuotą išbėgimą į puolimą, bet kai toks intensyvus žaidimas, nespėsi net susiorientuoti“, – sakė K.Jašinskas.
Mažiau žaidimo stabdymų
Kol kas MKL greito išsimetimo taisyklė galioja tik gynybos zonoje. Tai yra, kamuoliui palikus aikštės ribas, besiginanti komanda gali jį grąžinti į žaidimą be teisėjo įsikišimo. Puolime žaidėjai turi sulaukti teisėjo leidimo.
Gintautas Vileita, Sostinės krepšinio mokyklos treneris, mano, jog be arbitro pagalbos galima išsiversti ir atakos zonoje.
„Padarytas ėjimas teisinga linkme. Tikrai pastebime greitesnį žaidėjų reagavimą į situaciją. Tačiau norėtųsi, kad greito išmetimo taisyklė galiotų ir puolimo zonoje. Pernai buvome turnyre Ispanijoje, ten žaidimas vyksta dar intensyviau. Tad grįžus namo veiksmas mūsų aikštėse atrodė jau labai lėtas. Beje, tada mes pirmą kartą surengėme turnyrą su ispaniškomis taisyklėmis – 6 kėlinukai po 6 min., kai per kėlinį būdavo negalimi keitimai. Teisėjas beveik neprisiliesdavo prie kamuolio ir visi buvo patenkinti“, – pasakojo G.Vileita.
Buvusio LKL krepšininko žodžiais, jo treniruojami vaikai labai greitai adaptavosi prie taisyklių pakeitimo. Kaip dar vieną galimų patobulinimų, treneris mato ginčo taisyklės pakoregavimą. Vietoje dabar taikomo eiliškumo, kai ginčo atveju kamuolys atiduodamas vienai komandai, po to – kitai ir taip kaitaliojama, kamuolį, kaip Ispanijoje, būtų galima visada atiduoti besiginančiai komandai, taip skatinant didesnes pastangas gynyboje.
Drąsina eksperimentuoti
Vilniaus krepšinio mokyklos treneris Rytis Anskaitis atkreipia dėmesį į akivaizdžius skirtumus tarp tarp U12 – U13 ir kitų amžiaus grupių žaidimo dinamiškumo.
„Dirbu ir su šiomis grupėmis, ir su U18 vyrukais. Žaidimo tempas žiauriai skiriasi. Atrodytų, kad jie iškart norėtų bėgti į puolimą, bet reikia paduoti kamuolį teisėjui, ir viskas sustoja“, – lygino VKM vairininkas.
Jo nuomone, ateityje eksperimentai MKL galėtų būti dar drąsesni.
„Pas mus galioja 3 sekundžių pagalbos gynyboje taisyklė. Mes nuo mažens įprantame gindamiesi susispausti baudos aikštelėje bei laukti draugų pagalbos. Tačiau neretai nutinka taip, kad prieš vieną žaidėją kažkuriuo momentu ginasi trys keturi varžovai. Tos pagalbos suvaidina meškos paslaugą, nes paliekami savi dengiamieji stipriojoje pusėje. Kita vertus, už nelegalias pagalbas turėtų būti skiriama techninė pražanga žaidėjui, o ne kažkoks žodinis įspėjimas treneriui, kuris neretai išvis ignoruojamas“, – svarstė R.Anskaitis.
Šiuos svarbius pokyčius lyga kartu su MKL Mokyklų taryba inicijavo 2024 metų birželį. Verta pažymėti, jog visi klausimai susiję su Lietuvos moksleivių krepšinio lygos čempionatais ir jų nuostatais bus sprendžiami pasibaigus 2024–2025 metų sezonui.
Norėdami komentuoti prisijunkite.