Trys garsūs Lietuvos treneriai – bedarbiai ir su skirtingomis ateities perspektyvomis

Kiekvienais metais artėjant krepšinio sezonui galima buvo suskaičiuoti nemažai Lietuvos trenerių, kurie buvo be darbo, bet dabar situacija pasikeitusi. Ir pasikeitusi į gerąją pusę.

Pernai skaičiavome, kad Donaldas Kairys, Gintaras Krapikas ar Dainius Adomaitis neturi klubo, o dabar visi šie specialistai darbuojasi atitinkamai Estijoje, Kinijoje bei Lietuvoje. Išskiriant strategus, kurie dabar netreniruoja jokios komandos, yra trys ryškiausios figūros – Jonas Kazlauskas, Rimas Kurtinaitis ir Ramūnas Butautas. Trys garsūs šalies specialistai, kurių karjeros horizontai skiriasi kaip diena ir naktis.

63-ejų J.Kazlauskas su Guangdongo „Southern Tigers“ ekipa pasirodė sėkmingai, kadangi užėmė trečiąją vietą. Klubo biudžetas nebuvo tarp didžiausių, o tikslas buvo iškeltas patekti į atkrintamąsias. J.Kazlauskas su Rolandu Jaručiu šį uždavinį pranoko gerokai, todėl visi liko patenkinti mūsų tautiečių darbu.

Panevėžietis per savo karjerą pasiekė daug, bet, Krepsinis.net žiniomis, taško karjeroje nededa ir dar jį galime pamatyti prie vienos ar kitos komandos vairo. Specialistas bus tikrai sąraše tų Eurolygos ekipų, kurios ieškos naujo stratego sezonui įsibėgėjus, bet ne visus pasiūlymus priims lietuvis. Jau 2016–2017 metų sezone jis galėjo atsidurti Eurolygos komandoje, bet nevyko į Tel Avivo „Maccabi“.

Toks J.Kazlausko išrankumas yra suprantamas ir pateisinamas. Krepsinis.net žiniomis, strategas per praėjusį sezoną Kinijoje uždirbo apie 800 tūkstančių JAV dolerių, todėl jam pinigų tikrai nestinga. Jų treneris uždirbo per savo karjerą tikrai pakankamai, kai dirbo Kinijos ir Graikijos rinktinėse, treniravo Pirėjo „Olympiacos“ ar Maskvos CSKA klubus.

Karjeros horizonte galima matyti J.Kazlauską treniruojant Eurolygos klubą, galbūt vieną Europos taurės favoritų, bet vargu, ar tai jis rizikuos daryti sezono viduryje, kai treneris neturi daug laisvės keičiant sudėtį, o ir pakeisti patį žaidimą užtrunka nemažai laiko. Galbūt Kinijoje, kur J.Kazlauskas yra tiesiog dievinamas, pratęs darbą kitais metais.

Kurtinaitis

58-erų R.Kurtinaitis ilsisi po to, kai Vilniaus „Rytas“ nusprendė nepratęsti su juo sutarties. Krepsinis.net žiniomis, strategas uždirbdavo 250 tūkstančių eurų per sezoną.

Krepsinis.net žiniomis, vasarą buvo kalbų, kad strategas stos prie Sankt Peterburgo „Zenit“ vairo, bet savo postą išsaugojo ne patį sėkmingiausią sezoną turėjęs Vasilijus Karasiovas. Būtent Rusijos ekipas ir turėtume minėti kaip apie galimas tolimesnes šio kauniečio karjeros galimybes.

Pastarosios darbovietės, išskyrus „Rytą“, ir buvo susijusios su rusais: Maskvos srities „Chimki“ klubas ir Kantu „Red October“, kurį valdo Rusijos turtuolis Dmitrijus Gerasimenka. Rusijoje treneriai iš Lietuvos yra gerbiami ir vertinami ne tik dėl to, kad yra geri savo srities specialistai, bet ir dėl panašaus mentaliteto į rusų bei kalbos mokėjimo.

R.Kurtinaitis taip pat nepuls stačia galva į bet kokią avantiūrą, kadangi per karjerą yra užsidirbęs nemažai pinigų, o ir jo rinkos kaina aukšta. Krepsinis.net žiniomis, specialistas norėtų uždirbti bent jau pusę tiek, kiek gaudavo sostinėje. Norai ir realybė – ne visada sutampantys dalykai: R.Kurtinaitis su „Rytu“ nepasirodė solidžiai ir savo rinkos kainos nepakėlė. Nors pats treneris dažnai mėgsta priminti, kad treniravo Eurolygos klubą ir dukart laimėjo Europos taurę, praeities nuopelnai šiais laikais retai kada pasitarnaujant ieškant naujo darbo. Kaip bebūtų, R.Kurtinaitis savo klubą turėtų rasti. Jeigu ne šio sezono eigoje, tai kitą vasarą tikrai.

Prasčiausia situacija yra 54-erių R.Butauto horizonte. Jau kurį laiką aukščiausiame lygyje nematytas specialistas gavo šansą Panevėžio „Lietkabelyje“, bet ten kalnų nenuvertė. Panevėžiečiai po dramatiškos kovos laimėjo Karaliaus Mindaugo taurės bronzą, bet pralaimėjo „Betasfe–LKL“ mažojo finalo seriją. „Lietkabelis“ po sezono nusprendė nepratęsti sutarties su kauniečiu.

Akivaizdu, kad esama situacija ir perspektyvos neturėtų džiuginti R.Butauto, kuris sezoną (2015–2016 m.) praleido toli gražu ne svajonių darbovietėje – Astanos „Astana“ ekipoje. Vėliau darbo neturėjo iki pat pasiūlymo iš Libano rinktinės, kurią paliko šiemet.

R.Butauto gyvenimo aprašyme tikrai solidžiai atrodo laimėta bronza su Lietuvos rinktine Europos čempionate ar pasaulio čempionato auksas su jaunimo rinktine, bet tamsių dėmių taip pat yra, o pati ryškiausia – visiškas fiasko 2009 metais Lenkijoje.

Skirtingai nei J.Kazlauskas, R.Butautas išrankus negali būti, kadangi išrankumas gali reikšti dar sezoną be darbo. O kas žino – galbūt ir dar ilgesnį laikotarpį. Pinigų galima užsidirbti treniruojant Libano ar kitos egzotiškos krepšinio valstybės rinktinę, bet tai nėra didysis krepšinis, kuriame nori dirbti dauguma strategų. R.Butautui belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kokį darbo pasiūlymą jam ras agentas Nikša Tarle.

Pasižvalgius po darbo neturinčių Lietuvos trenerių horizontą, ryškiau matomas tik Rimantas Grigas, kuris dalį praėjusio sezono treniravo Pasvalio „Pieno žvaigždes“, bet tada jį pakeitė Gediminas Petrauskas. Tuo tarpu Algirdas Brazys seniai netreniravo jokio klubo ir dabar jį matome kaip LKL rungtynių ekspertą. Tomas Pačėsas pasinėręs į vadybinę veiklą ir vargu, ar jį matysime prie kokios komandos vairo.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose