V.Bulotas: „Nevėžio“ tikslas – kuo greičiau įsitvirtinti LKL pirmajame penketuke ir rinkti pilną areną žiūrovų
(10)
Modernus ir šiuolaikiškas krepšinio klubas. Atviros krepšininkų treniruotės, glaudus santykis su vietos bendruomene. Galų gale, pajėgi komandos sudėtis, leisianti iškopti į kur kas aukštesnes vietas LKL turnyro lentelėje, nei buvo iki šiol. Tokias perspektyvas piešia naujasis Kėdainių „Nevėžio“ sporto direktorius, įtakingas sporto pasaulio veikėjas, buvęs krepšinio agentas Virginijus Bulotas.
– Kokie pirmieji bus Jūsų, kaip klubo sporto direktoriaus, darbai?
– Tai komandos komplektacija, sutarties su treneriu pasirašymas, juo lieka Marius Kiltinavičius. Šiuo metu mums trūksta keturių žaidėjų. Gaila, užsitęsus deryboms šį klubą treniruoti norėjęs Dainius Šalenga negalėjo ilgiau laukti ir priėmė kitą pasiūlymą. Artėjantį sezoną komandą treniruos Marius Kiltinavičius, didžiąją savo karjeros dalį dirbęs Nacionalinėje krepšinio lygoje.
O šiuo metu vyksta žaidėjų komplektacija ne tik šiam, bet ir ateinančiam sezonui. Renkami duomenys, analizuojama situacija, kuri mums bus aktuali ateityje. Komanda jau šią savaitę pradės sportuoti, o jos pristatymą visuomenei, miesto žmonėms planuojame per miesto šventę.
Norime suburti klubo bendruomenę, sudominti miestą, jo žmones, galbūt pakviesti visus į atvirą treniruotę. Turiu pačių įvairiausių minčių, tačiau šiuo metu pirmoje vietoje – komandos komplektavimas.
Norisi, kad „Nevėžio“ vardas grįžtų į žmonių lūpas, kad į areną pažiūrėti rungtynių ateitų minios žmonių. Tad mūsų tikslas – deklaruojamą viziją įrodyti savo darbais.
– Neretai nuskambėdavo priekaištų, jog klube žaidžia nemažai legionierių, tačiau vietos jaunimo tarsi nėra. Ką apie tai galvojate?
– Labai gaila, kad ilgai užtrukus deryboms mes praradome Regimantą Miniotą, kuris yra vietinis. Bent kol kas, žinant klubo skolų bagažą, mes neįpirksime Justo Tamulio. Tiesiog skaičiuojant, kiek reikės skolų grąžinti kreditoriams, kam negalime pasiūlyti tiek, kiek jis yra vertas.
Tačiau noriu su juo pasikalbėti, pakviesti jį, kol neturi kontrakto, treniruotis kartu su komanda, nes tai daryti lengviau, kai turi trenerį. Be abejo, mes norime matyti komandoje kuo daugiau vietinių žmonių.
Tačiau šiandien žiūrime realiai, gaila, tačiau kėdainiečių, kurie būtų laisvi ar galėtų profesionaliai žaisti krepšinį, nėra. O mūsų tikslas perspektyvoje, kad jų būtų kuo daugiau, sudėlioti strategiją taip, kad jauni žaidėjai iš sporto mokyklos galėtų užaugti iki LKL lygio. Nes komandoje turėti vietinių žaidėjų yra patogiau visomis prasmėmis – jie gali gyventi savo namuose, o ir vietos žmonėms smagiau į rungtynes ateiti.
Tačiau pažvelkime kad ir į Kauno „Žalgirio“ sudėtį. Kiek joje yra tikrų kauniečių tarp žaidžiančių lietuvių? Gal tik Paulius Jankūnas su Edgaru Ulanovu.
– Investuotojų derybos su senaisiais dalininkais dėl klubo valdymo perėmimo bei galimybės žaisti LKL truko gana ilgai, jų metu netrūko ir emocijų. Ar pavyko įtikinti klubo steigėjus, kad investuotojų siekis nėra atimti klubą, bet jį ištraukiant iš krizės toliau tęsti istoriją elitinėje šalies krepšinio lygoje?
– Aš manau, kad čia daugiau suveikė jausminiai dalykai. Kalbėdamas apie pozityviąją pusę juos visiškai suprantu. Tai žmonės, kurie į šį klubą iš tiesų įdėję daug pinigų, daug savo energijos, noro ir visa kita.
Tad visiškai suprantama, jog paskaičiavus per eilę metų investuotas sumas, ta suma, kuri ateinančios jaunos kartos yra skiriama klubo gelbėjimui, atrodo sąlyginai nedidelė.
Tačiau dabartiniai klubo vadovai dar nėra išsakę savo pozicijos, koks bus jų santykis bei pagarba tiems žmonėms, kurie klubą tiek metų rėmė. Asmeniškai buvau susitikęs su buvusiu ilgamečiu šio klubo prezidentu Romanu Seliava, kuris šiai veiklai atidavė 17 metų. Didžiulė pagarba tiems žmonėms, kurie rėmė krepšinį.
Mūsų tikslas, kad klubas kuo greičiau įsitvirtintų LKL pirmajame penketuke, o arena – būtų pilna žmonių.
Savo fanams būsime labai atviri, rengsime atviras komandos treniruotes. Mūsų planuose – suburti savanorių grupę, kurie ne tik ateitų atlikti kokių nors darbų, bet tuo pačiu ir galėtų bendravimo forma prisiliesti prie komandos žaidėjų, jų trenerio. Mano vizija, kad žmonės savanoriauti ateitų iš pašaukimo, o ne dėl to, kad kažkokia organizacija juos ten pasiuntė.
– Grįžkime prie komandos formavimo ir jai keliamų tikslų šį LKL sezoną. Kokį „Nevėžį“ realu išvysti?
– Mūsų tikslas – suburti komandą, kuri būtų konkurencinga ir šį sezoną žaistų ne žemiau aštuntuko, būt atkrintamosiose, o paskui – kaip seksis.
Komandą galima papildomai komplektuoti ir sezono metu, nes, kaip jau minėjau, iki šios dienos mums trūksta keturių žaidėjų, grubiai skaičiuojant – jau turime 8–9 žmones.
Tai turėtų būti tokia komanda, kuri jauna, ambicinga bei likvidi. Kad mūsų žaidėjai būtų paklausūs ir po sezono. Norime, kad į „Nevėžį“ ateitų tos pavardės, kurių dar niekas nežino, o po metų kitų, sakytų: „Dabar tas žmogus yra ten, aukštai, ir jis žaidė „Nevėžyje“.
Bandysime iš užsienio atsivežti ir tų, kurie buvo aukštai, kad mums padėtų užauginti tuos jaunus žaidėjus. O tai komandai yra labai svarbu.
– Tarp klubo valdymą perėmusių investuotojų nėra sūnaus, krepšinio agento Tado Buloto, nors jis derybų pradžioje buvo minimas. Kokios priežastys tai nulėmė?
– Iš tiesų Tado tarp investuotojų nėra, o jie – mano sūnaus draugai, kartu baigę universitetą, mėgėjiškai žaidžiantys krepšinį. Vienas jų turi dar viena hobį, dalyvauja gana aukšto lygio lenktynėse.
O Tado nėra todėl, kad LKL buvo prasidėjusios diskusijos, ar agentas gali būti krepšinio klubo dalininku. Šis sprendimas priimtas tam, kad ateityje išvengtume įvairių galimų interpretacijų.
Nors nežinia, ar yra koks nors tai draudžiantis, pavyzdžiui, FIBA reglamentas, manau, kad jo nėra. Pavyzdžiui, yra toks jaunus žaidėjus ugdantis klubas kaip Belgrado „Mega Leks“, apie kurį plačiai žinoma ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Iš šio klubo išeina daug žaidėjų, kurių nori tiek Eurolygos, tiek ir NBA klubai. Ir tai yra agentūros komanda, jeigu egzistuotų FIBA draudimas, nemanau, kad taip būtų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.