V.Buzo pasitikėjimą gavęs L.Beliauskas: apie stringančią „Juventus“, aukštus lūkesčius ir juokingus trenerio skeptikus

Žiūrint į tai, kaip vasarą darbus atliko Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) komandos, vieną įdomiausių sudėčių subūrė Utenos „Uniclub Casino-Juventus“.

Kol kas uteniškiai atrodo kaip surinkę bene pajėgiausią komandą klubo istorijoje: su tokiais lietuviais kaip Gediminu Oreliku, Karoliu Lukošiūnu, Laurynu Beliausku.

Pastarasis Krepsinis.net portalui pripažįsta, kad nereikia skubėti su išvadomis. Nesvarbu, kaip komanda atrodo popieriuje, viską parodys rezultatai. O rezultatų uteniškiams reikia jau greitai, kadangi po savaitės startuoja atranka į Čempionų lygą.

Pats L.Beliauskas į Lietuvą grįžo po 4 metų pertraukos – pastarąjį sykį 27 metų 192 cm ūgio gynėjas gimtinėje 2019–2020 m. gynė Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ garbę. Per šį laiką jis spėjo pažaisti Ispanijoje, Vokietijoje, Graikijoje bei Lenkijoje, tačiau jau buvo pasiilgęs ir namų lygos batalijų.

Svarbų vaidmenį L.Beliauskui sudėtyje numatė treneris Vytautas Buzas, tad dar birželio viduryje lietuvis padėjo parašą po sutartimi, atvedusia jį namo.

Krepsinis.net portale – pokalbis su L.Beliausku apie metus užsienyje, sprendimą žaisti Utenoje, kol kas stringančią „Uniclub Casino-Juventus“ ir didžiulius lūkesčius.

– Kokiu tempu dabar gyvena komanda? Kol kai kurie klubai tik pradeda žaisti draugiškas rungtynes, jūs jau turėjote penkerias.

– Gana didelis krūvis – po dvejas draugiškas rungtynes per savaitę, šalia to fizinis pasiruošimas, tad komanda buvo pasirengimo etape. Visi po truputį grįžtame į kelią, lipdomės ir po savaitės turime atranką. Taikomės į ją, kad būtume pasiruošę. Manau, į naudą mums turėti tiek rungtynių dabar, nes kiekvienas mačas kažką duoda: pamatai klaidas, ko trūksta, treniruotėse nepamatysi tiek, kiek rungtynėse.

– Utenos komandoje – vos keturi likę veidai iš praeitų metų, iš kurių Titas Didžgalvis, rungtyniaudavęs labai nedaug. Sudėtinga?

– Kiekvienas sezonas man daugmaž panašus, asmeniškai man didelio skirtumo nėra, bet reikia laiko susižaisti tikrai. Iškart didelių rezultatų sunku tikėtis. Stengiamės tilpti į kuo mažesnį laiką, dėl to ir tų rungtynių turime daug.

– Turėjote rimtų pralaimėjimų, kai 57:89 kritote prieš Kauno „Žalgirį“ ar 59:88 prieš Vilniaus „Rytą“. Kokias problemas išsiryškinote iš šių mačų?

– Nesmagu taip pralaimėti, skaudu, kad ir pasiruošimo etape. Padarėme daug klaidų, jas taisome, gerai, kad pamokas gauname dabar, o ne prasidėjus sezonui. Judėsime į priekį ir nuo šio momento atsispirsime.

– Kažkiek nerimo yra?

– Kažkiek yra, bet sezonas neprasidėjo, kažkokios panikos ženklų nėra. Reikia susiimti, dirbti, turime laiko, tą ir darome.

– Kokį įspūdį per tuos mačus jums paliko minėti du LKL grandai?

– Tikrai aukšto lygio komandos, visi turbūt žino jų lygį, nėra net ką daug sakyti. Mes stengėmės lygiuotis į juos, pamatėme, jog trūksta daug, žiūrėsime, ką reikia pridėti, kad tai pasiektume. Geros sudėtys, „Žalgirio“ rotacija – didelė, „Ryto“ branduolys – stiprus. Greitai bėgančios komandos, sunku žaisti prieš juos.

Beliauskas

– Ar draugiškose rungtynėse dar daug eksperimentuojate, ar stengėtės koncentruotis į tai, kokio žaidimo laikysitės?

– Aišku, eksperimentų dar nemažai, kokie deriniai, taktikos veikia geriau. Gal dėl to ir rezultatai tokie, nes kol kas nesame ant vienos darnios bangos, tai prisideda. Išsiryškinsime, kas mums tinka, kas netinka, bus geriau.

– Kas bus svarbiausia, ruošiantis Čempionų lygos atrankai, kur kone viską lems vienerios rungtynės?

– Viską analizuojame, žiūrime rungtynių įrašus, reikia nusiraminti ir eiti į ČL atranką kaip į finalą, nes mums tai labai gera proga žaisti Europoje.

– Pirmieji jūsų varžovai – Suboticos „Spartak“, jei įveiksite juos, pusfinalyje laukia Sasario „Dinamo“ su Eimantu Bendžiumi. Kaip vertinate oponentus?

– Faktas, kad laukia labai sunkūs varžovai, bet ir mums, ir jiems tai pirmas sezono etapas. Komandos irgi pakitusios, nesusižaidusios, tikrai turime šansų.

– Ar sutinkate, kad šiuo metu popieriuje „Uniclub Casino-Juventus“ turi kone pajėgiausią sudėtį istorijoje?

– Man nelabai patinka lipdyti etiketes. Žaidėjai suvažiavo iš skirtingų komandų, nėra daug senbuvių, sunku kažką sakyti. Popierius nedaug ką sako, viskas pasirodo aikštelėje. Dar daug ką reikia įrodyti, kad galėtume sau šią etiketę lipdyti.

– Kiek dar komandai pridės kol kas traumuotas Gediminas Orelikas?

– Žinoma, keisis žaidimas, keisis deriniai, žaidimas labiau suksis apie jį. Tikrai pasikeis braižas. Dėl to ir sakau, jog esame apsižiūrėjimo procese.

– Nemėgstate etikečių, bet ar jaučiate iš aplinkos, sirgalių, visuomenės, lūkesčiai šiai komandai yra aukšti?

– Taip, kažkiek jaučiu, bet kasmet, kai komanda yra konkurencinga, bus spaudimas ir lūkesčiai. Čia normalu, darbo dalis, nemanau, kad dėl to reikia sau ant nugaros užsidėti naštą. Viskas gerai, komanda surinkta gerai, viskas mūsų rankose, žiūrėsime, kaip seksis.

Orelikas

– Kas jus patį vasarą priviliojo rinktis „Uniclub Casino-Juventus“ pasiūlymą?

– Visai norėjau grįžti į Lietuvą. Taip susiklostė, jog gavau gerą pasiūlymą, man patiko trenerio idėjos, „Uniclub Casino-Juventus“ pastaruosius metus buvo konkurencinga net kovoti dėl ketverto, tad vizija man patiko.

– Ko labiausiai pasiilgote iš Lietuvos?

– Man visada patiko Lietuvos krepšinis. Po tų ketverių metų skirtingose šalyse norėjosi grįžti, pasilyginti, pasižiūrėti, kaip patobulėjau. Man tai motyvacija čia pasirodyti.

– Kartais pajėgesni lietuviai pripažįsta, kad rungtyniauti užsienyje yra psichologiškai ramiau – ne toks didelis spaudimas. Ar tame tiesos yra?

– Priklauso, ar tu skaitai portalus, ar žiūri podkastus. Tą spaudimą gali susikurti pats sau. Užsienyje dažnai ramiau, nes neskaitai spaudos. Kažkokio super spaudimo nejaučiu, viskas priklauso nuo tavęs paties.

– Ar jūs pats sezono metu pažiūrite podkastus?

– Aš pažiūriu, man patinka pažiūrėti ir paskaityti, įdomu. Blogų komentarų kažkaip neimu į galvą.

Buzas

– Buvo kalbų, jog V.Buzo indėlis, prisiviliojant jus, buvo didelis, jautėte šio trenerio didelį dėmesį?

– Tikrai taip, jo indėlis buvo didelis, buvome porą kartų susitikę, žiūrėjome video, jis man pasakojo savo idėjas, viską aptarėme. Kaip sakiau, man viskas patiko, sutapo mūsų mintys.

– Vyr. trenerių rinkoje jis dar nėra žinomas specialistas. Kas svarbiausia žaidėjui, renkantis ne tokį patyrusį specialistą?

– Pagrindinis faktorius – pasitikėjimas. Jis man suteikė pasitikėjimo ir tai priėmiau kaip privalumą. Jis pasiėmė mane kaip vieną svarbiausių žaidėjų ir davė daug atsakomybės. Ja bandysiu pasinaudoti. Toliau – žaidimo braižas, viską išnagrinėjome, ko jis norės iš manęs, kur man reikės patobulėti. Nereikėjo didelių vardų, viskas gerai gavosi.

– Koks jūsų pirmas įspūdis apie trenerį, pradėjus darbus kartu?

– Geras, komunikabilus, bandantis iš visų išreikalauti, sakantis, ko trūksta. Bendravimas tikrai padeda, žaidėjai supranta, ką daryti, tiesiog reikia laiko visiems susidirbti.

– Ar pasitikėti V.Buzu padeda ir tai, kad treneris pats labai pasitiki savimi? Toks įspūdis susidarė su juo bendravus anksčiau.

– Faktas, kad labai svarbu pasitikėjimas, turbūt yra daug skeptikų, bet tas pasitikėjimas jam leidžia išlikti savo kelyje ir tęsti darbus. Svarbiausia nesiblaškyti. Pažiūrėsime, kaip mums visiems seksis.

– Kaip atsiriboti nuo to skepticizmo? Tenka girdėti spėjimų, kad jei reikėtų rinktis, kas pirmasis neteks darbo, V.Buzas minimas dažnai.

– Atsiribojame nuo to, čia užkulisiniai dalykai, o mes tokių minčių neturime, tikrai pasitikime treneriu, čia juokinga tokie klausimai net neprasidėjus sezonui. Manau, viskas gerai, nereikia imti į galvą tokių kalbų.

Beliauskas

– Kokios patirties užsienyje pasisėmėte, pavažinėjęs po kitas šalis per šiuos daugiau nei 4 metus?

– Pamačiau įvairių trenerių, įvairių žaidimo stilių, skirtingų lygų. Daug patirties gavau, kaip žaisti prieš kokią komandą ir gynybą. Atsirado geresnis žaidimo suvokimas, ramybė, pasitikėjimas savo jėgomis. Manau, viskas susidėjo ir padarė mane stipresniu – tiek kaip žaidėją, tiek asmenybę.

– Kur prabėgo maloniausi jūsų legionieriaus metai?

– Turbūt Ispanijoje, nes ten praleidau 2,5 metų, buvo kaip antri namai, geras maistas, geras oras, gerai gyvenau.

– Praeitas sezonas, ko gero, buvo sunkiausias, kai teko iš Salonikų vykti į Lenkiją?

– Taip, buvo sudėtingiausias psichologiškai. Graikijoje gyventi buvo gerai, su sąlygomis buvo viskas gerai, tačiau iš krepšinio pusės – labai daug permainų. Buvo įdomesnis sezonas, bet iš to viskas gerai išėjo.

– Salonikuose treneris jus stūmė į ne jūsų poziciją, vietos ten neradote. Ar po tokios praktikos jums ypač buvo svarbu jausti, kad Utenoje būsite išnaudojamas geriau?

– Taip, tai ir buvo vienas iš faktorių, nes tiksliai žinojau, kur treneris mane mato. Dėl to ramiau. Kažkiek gaila, kad su PAOK taip išėjo, kažkoks nesusikalbėjimas, komunikacijos trūkumas, gavau visai kitą, nei žadėjo treneris. Gaila taip palikti komandą viduryje sezono, bet toks darbas: jei blogai, negali kankintis. Priėmiau tai kaip gerą patirtį, išsinešiau, ką galėjau, ir padariau, ką turėjau.

– Tai buvo pirma situacija, kai keitėte klubą, nežinodamas, kas lauks toliau. Ar tuo metu nežinia negąsdino?

– Kažkiek gąsdino, buvo neramu, ypač šeimai, nes nežinojome, kaip bus. Buvau tokiame momente, kad nesukau per daug galvos. Būtų reikėję grįžti namo – būčiau grįžęs ir laukęs čia. Nebuvo didelių baimių.

Beliauskas

– Turėjote solidžią atkarpą Didžiosios Lenkijos Ostrovo „Slam Stal“ klube. Kiek likote patenkintas ja?

– Iš komandinės pusės nepatenkintas, nes turėjome eiti tolyn, tačiau ketvirtfinalyje iškritome po penkto mačo. Apmaudžiai viskas baigėsi. Kartėlis kurį laiką liko. Irgi gera pamoka. O iš asmeninės pusės, viskas tvarkoje, galėjau geriau, bet gavosi, kaip gavosi, nereikia versti puslapių atgal.

– Lenkijos lyga Europos rinkoje neatrodo labai viliojanti, bet kaip manote, gal ji per daug nuvertinama?

– Manau, kad tikrai per daug nuvertinama. Ten nėra Eurolygos komandų, bet pagrindinių 8–10 komandų lygis tikrai geras, jie konkuruotų LKL. Biudžetus jie turi gerus, moka geras algas žaidėjams, turi geras sąlygas, kiek kalbėjau su lenkais, seniau būdavo problemų prieš kokius 5 metus, bet dabar lyga stojasi ant kojų bei yra konkurencinga. Tai tikrai nėra blogiausia vieta važiuoti.

– Ar po šių metų „Uniclub Casino-Juventus“ dar norėtumėte vėl sukti užsienio link?

– Tikrai neuždarau užsienio, jei bus pasiūlymų, mielai važiuosiu į gerą komandą. Šiais metais nusprendžiau taip, kitais žiūrėsiu iš naujo.

– Jaučiate, kad šis sezonas jums gera proga atsiskleisti?

– Taip jaučiu prieš kiekvieną sezoną, bet gaunasi, kaip gaunasi. Iš savo pusės darau viską, žiūrėsime.