Vieną blankiausių sezonų žaidžiantis Ž.Skučas: esminis dalykas tapo komanda, geresni mano metai nieko neduoda

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komanda šį sezoną demonstruoja vieną patraukliausių žaidimų Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), o tai neša dividendus.

Turnyro lentelėje su 5 pergalėmis ir 4 pralaimėjimais uteniškiai nusileidžia tik abiem sostinės ekipoms, taip pat Kauno „Žalgiriui“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“. Ant kulnų mina tiek pat pergalių turinti Jonavos „CBet“.

Savo veidą uteniškiai stipriai pakeitė per vasarą, o komandoje likęs ir kapitono pareigas perėmęs Žygimantas Skučas pripažįsta, kad Oliveris Kostičius yra reikliausias jo sutiktas treneris.

Vis tik skųstis padidėjusiomis darbo apimtimis jis tikrai nežada ir tikisi, kad tai duos vaisių, ypač – lemiamoje sezono atkarpoje.

„Pasiruošimas rungtynėms – su gana daug protinės veiklos. Daug laiko praleidžiame salėje, ne tik sportuodami stipriai, bet su vaizdo peržiūromis. Jei reikėtų palyginti, tai gal pusantro karto daugiau nei įprastai. Pailgėjo vaizdo peržiūros, atliekame daugiau metimų, daugiau aiškinamės gyvai aikštėje“, – praeitą ir šį sezonus lygino jis.

„Uniclub Casino – Juventus“ kapitonui tai – vienas blankiausių sezonų karjeroje. Bent kol kas. Jo skaičiai per 17 minučių siekia 6 taškus, 2,6 atkovoto kamuolio, 1,2 perdavimo ir 5,4 naudingumo balo. Pastarąjį kartą panašus jis buvo dar Panevėžyje 2017–2018 metais, kai per 13 minučių metė 5,5 taško.

„Dabar man komanda pasidarė esminis dalykas, nepasitenkinu vien savo geresniu sezonu, man tai nieko neduoda. Gal duoda geresnį kontraktą, bet skiriasi vis tiek nedaug. Norėtųsi kažkur toliau nueiti su komanda“, – prioritetus pakeitęs sako jis.

– Pamenu, praeitą sezoną nemažai žaidėjų kaip tik šnekėjo apie greitas treniruotes, tad kontrastą likusieji jaučiate nemažą.

– Gerai, dirbame. Gal ne visiems iki galo patinka, bet susikaupiame, susikoncentruojame ir dirbame. Visiems visada gi neįtiksi, visi turės savo nuomones, aš kaip kapitonas tai išklausau ir atlaikau (Šypsosi).

– Vasarą šnekėjote kaip nenorite būti kapitonu, tačiau teko.

– Na, ką dabar, net nerinko manęs, direktorius pasakė ir viskas (Juokiasi). Kandidatų daug net nebuvo. Kol kas gerai viskas, rezultatų prasme gal ne tobulai, tačiau gana pakenčiamai.

Skučas

– Komanda nuo praeitų metų keitėsi kardinaliai. Kaip dabar jūsų akimis atrodo „Uniclub Casino – Juventus“ kolektyvas?

– Taip, ir ta pati komandos valdžia kažkiek pakito, atsirado naujų vėjų, pasikeitė treneriai – du liko, du atėjo nauji. Turime visiškai kitą veidą. Dabar viskas tvarkingai, ko gero taip apibūdinčiau. Nėra daug išskirtinų žaidėjų, gal tik Ivey, bet visas variklis yra tvarkingas.

– Atrodo, kad šiemet komandoje neliko keistesnio būdo ir įnoringesnių charakterių legionierių.

– Taip jau būna, kad jei kainuoji tiek pat, kiek kitas žmogus, o tavo talentas – ženkliai didesnis, reiškia, kažkur yra kitų dalykų. Per tai klubas, ypač su Žydrūnu, bandydavo pasiimti žmones ir išnaudoti jų talentą, užsimerkti prieš trūkumus. Kai atėjo naujas treneris ir Gintas tapo direktoriumi, jie skambinosi po buvusius trenerius, klausinėjo, buvo labai aktualu asmenybės aspektas.

Kas dėl krepšinio, yra visos programos, sausus skaičius matai, bet jie norėjo sužinoti asmenybes, kad komanda susiklijuotų ir MVP būtų visa komanda. Kol kas taip ir yra, visiškai kardinaliai nei anksčiau.

– Kaip į kolektyvą įsiliejo naujokai, ypač būrys užsieniečių?

– Gerai. Prieš sezoną turėjome cementofkę, dabar daug laiko leidome kartu, tad aš jaučiu, jog komanda sutaria tokiame lygyje, koks dažniausiai būna sezono gale. Čia kalbu apie žmogiškąjį bendravimą. Neturime piktybinių žmonių, visi tikrai gerai sutaria. Įdomu, nes sezono fazė dar ankstyva ir tokios situacijos gal net nesu turėjęs. Būdavo, kad net jei kažkas sutaria gerai, atsiranda legionierių, kurie išsišoka iš konteksto. Dabar net negalėčiau išskirti, ir lietuviai, ir legionieriai sutariame visi kartu.

– Kaip manote, kieno indėlis į tai didžiausias?

– Manau, trenerio, nors nereikia atimti savo dalies ir iš vadovų. Lietuviai buvo pirkti žinomi komandos vadovui ir direktorius, su kuriais jis, pvz., yra žaidęs. Lietuvius Gintas pažinojo geriau. O susibūrimas atėjo iš trenerio pusės. Jis reikalauja daug mūsų laiko, dirbame kartu, taip ir atsiranda ryšys, nori ar nenori.

Matulis

– Kažkuris iš „Uniclub Casino – Juventus“ žaidėjų pasakojo, kad Gintautas Matulis dar išbėga pasportuoti kartu, ar tai nepasikeitė?

– Jau krepšinio jis kartu nežaidžia ir salėje pasijungia nebent pratimams individualiam meistriškumui ar metimams. Svarmenis pakilnoti jis ateina. Nors Gintas vis tiek žaidžia savo 3x3 krepšinį, dar yra formoje.

– G.Matulis jau įsivažiuoja naujoje sau pozicijoje. Kokiu vadovu jis tampa?

– Ateina, su visais pašneka, yra pozityvus, dar labai išgyvena dėl žaidėjų asmeninių pasiekimų ar klaidų, rezultatų. Emocijų dar turi daug, bet viskas su laiku. Viskas gerai, profesionaliai, nesipainioja ne vietoje (Šypsosi).

– Ernestas Sederevičius ir Titas Didžgalvis yra vieninteliai sudėtyje likę žmonės nuo anksčiau. Kokį žingsnį į priekį, jūsų akimis, padarė Ernestas?

– Žinoma, jei lyginsime koks jis buvo prieš porą metų, tai dabar jis žaidžia krepšinį vidutinišku LKL lygiu. Viskas gerai su juo. Prisidėjo ir tai, kad keitėsi treneriai, jis paragavo daug filosofijų. Dabar atėjo specialistas, kuris reikalauja daug kokybės ir mąstymo, nėra despotas, daug aiškina, jei ir papyksta, tai visada paaiškina. Tokiam žaidėjui kaip Ernestas, kuris yra tokioje kelio dalyje, kai dar nėra aišku, kur jis nueis, toks treneris labai tinka.

– Ar galima sakyti, kad O.Kostičius yra darbščiausias treneris, kokį per karjerą sutikote?

– Kartais kaip žaidėjas žinai, kiek treneris pastangų įdeda, o kartais ir nežinai. Šiaip kiek matoma plika akimi, tai taip, jis ko gero yra darbščiausias. Jis reikalauja iš žaidėjų, bet tai tik dalis, lyginant, ko reikalauja iš asistentų. Visi gauna pamokų, visi turi pasitempti. Kartais per vaizdo peržiūras, jei treneris kalba ilgai arba aiškina ne tau, nuotaikų būna visokių: gali išskirsti kažkur ar į grindis pažiūrėti.

Su Kostičiumi to nebus. Jei jis tik pamatys, kad akys nuleistos – pasakys tavo vardą, turėsi susikaupti ir negalėsi žiovauti (Juokiasi). Tai ir yra esmė – ne tik peržiūrose praleidžiamas laikas, ne bėgiojimas šimto aikščių, o susikaupimas, kurį turime išlaikyti.

Kostičius

– Vieną vertus, atrodo, tokiai komandai reiklus treneris kaip tik naudingas – gali išspausti maksimumą. Kitą vertus, ir su visiškai kitokiu Donaldu Kairiu pernai turėjote neblogą sezoną.

– Visur turi būti riba, nežinau, ar, pavyzdžiui, pas Kurtinaitį man nebūtų per daug. Bet kitiems gal tai gerai, patinka. Taip ir reikia iš komandos spausti, nesvarbu, į kurią vietą pretenduoji. Jei iš 12-tos komandos patenki į aštuntą vietą, yra super, reiškia, padarei viską. Dabar dirbame ir už tai gauname pinigus, o ne kas ką nori, tas tą daro. Jaučiasi bendro tikslo siekis.

Yra „7bet-Lietkabelis“ kaip mūsų pagrindinis konkurentas, o su tais pačiais „Wolves“ ar „Rytu“ žaidėme ir trūko kelių atakų ar nusiimto kamuolio puolime. Matome akivaizdžiai, ką tiksliai reikia pagerinti, viskas struktūrizuota, galime dėti žingsnį į priekį ir dėsime. O kitos komandos dės daugiau ar mažiau, matysime.

– Iš lietuvių kol kas blankokai atrodo Evaldas Šaulys, pastaruosius porą metų buvęs ryškus LKL klubuose. Kaip jis priima šią situaciją?

– Tai aš ir dėl savęs pagalvoju, kad galėčiau geriau priimti sprendimus ir sezonas galėtų būti geresnis. Bet šiaip man svarbiausia atrodo komandinis rezultatas. Jei žaidžiame taip, kaip susitariame, visi turime prisitaikyti prie sistemos. Gal kartais tai sudėtinga, reikia laiko. B

alkanų žaidėjams gal tai pažįstama geriau, gal ir žaidimas aukštesniame lygyje padeda, bet visiems reikia adaptuotis. Nežinau, nuo Šaulio paties priklauso, koks bus sezonas. Gal esu matęs vieną ar kitą žaidėją, nusiminusius dėl rezultato, bet kažkokių neigiamų dalykų nėra.

– Sakote, kartais trūksta geresnių sprendimų ir jums pačiam. Kame to priežastys?

– Gal trūksta ramybės.

– Bet pastaruoju metu atrodote visiškai ramus.

– Kaip yra: aš turbūt tas emocijas dabar turiu viduje (Juokiasi). Iš pradžių, kaip sakau, mums prisakė daug naujovių, kaip kokioje situacijoje daryti, variantų – daug, tarp jų ėmėme pasimesti. Gavosi, kad išbėgau laisvas mesti, o pasuoju kažkur į rankas. Galvoje susipina variantai pagal visą trenerio sistemą. Iš pradžių jis skatino sekti jį, padaryti griaučius ir tik po to atverti galimybes improvizacijoms.

– Manote, tai laiko klausimas?

– Taip, o kiek gerai tai įvykdysime, žiūrėsime. Kaip komanda visi dar tikrai pakilsime. Bet baigiasi pirmas ratas, visi prie mūsų irgi pripranta, turėsime duoti ir kažką naujo, atstovėti stipriau fiziškai.

– Ar nebuvo atsiradęs momentas, kai pagalvotumėte, kad prisitaikymas – ne laiko klausimas, o žemyn važiuojanti karjera?

– Visada tokių minčių yra, kai žaidi blogiau. Svyruoja tai visada. Dabar man komanda pasidarė esminis dalykas, nepasitenkinu vien savo geresniu sezonu, man tai nieko neduoda. Gal duoda geresnį kontraktą, bet skiriasi vis tiek nedaug. Norėtųsi kažkur toliau nueiti su komanda.

Pavyzdžiui, praeitą sezoną nedaug trūko iki ketverto, bet talento ir galimybių buvo daug užantyje, kiek to nepanaudojome – negaliu pasakyti. Norėčiau po šio sezono pasakyti, kad išnaudojome 90–95 proc. galimybių.

Skučas

– Kada tikitės pasiekti komandinį piką?

– Tikiuosi, kad per atkrintamąsias (Juokiasi). Toks turbūt yra tikslas. Nelengva žaisti su Europoje žaidžiančiomis komandomis, nes pas tuos žaidėjus kompiuteriukai veikia truputį greičiau. Aš žinau, kad kai jie pabaigs sezoną Europoje, jų mąstymas ir greičiai truputį sulėtės, būsime tam pasiruošę. Būtų smagu kažką išpešti iš taurės, nors pagrindinis tikslas LKL.

– Eimantas Skersis sakė, kad Šiaurės Europos lyga yra geras prasiblaškymas „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai. Pritariate?

– Taip, tai ką dabar sėdėtume Utenoje ir kartą per savaitę nuvažiuotume iki pajūrio (Juokiasi). Dabar sukrito, tai Klaipėda, tai Telšiai. Faina išvažiuoti, Anglijoje buvau pirmą kartą, gal tik į Lenkiją važiuoti sunkiau, sėdint autobuse. Tai ir prasiblaškymas, ir papildomas komandos susibendravimas.

– Realu šioje lygoje pasiekti auksą?

– Aišku, reikia to nepaleisti, bet negirdėjau, klubas kėlė tokį tikslą?

– Taip, E.Skersis tai įvardino.

– Tai gerai, toks tikslas yra (Juokiasi). Aš kaip ne treneris, neįsivaizduoju, kokios ten komandos. Lenkų komanda buvo nebloga, nors nepasirodė kažkas įspūdingo. O kas bus toliau, neaišku. Laimėjome Bristolyje, bet reikėtų savaitę pažaisti pagal kitas taisykles, tada priprastume.

– Turite omenyje teisėjavimą?

– Taip, bet ir šiaip. Paskaičiavau, kad prieš porą dienų dar buvome prasukę laikrodžius, tad gavosi, jog Lietuvos laiku pradėjome žaisti pusę 11 ir baigėme pusę 1. Taip jau miegojome (Juokiasi). Bet svarbu laimėjome.

– Kol kas LKL pasiekėte 5 pergales per 9 susitikimus. Kaip vertinate tokį rezultatą?

– Pakankamai gerai. Gaila buvo dėl rungtynių su „Wolves“ ar „7bet-Lietkabeliu“. Matėsi, jog „vilkai“ buvo pastatyti į nepatogias pozicijas, tikrai galėjome laimėti. Prieš panevėžiečius irgi daug lėmė pora klaidelių. Truputį atsibosta pralaimėti keliais taškais, norisi ir laimėti. Žaidėme prieš didįjį ketvertą, pralaimėjome visiems nedaug taškų, bet norėtųsi kitame rate laimėti bent kelias rungtynes iš tokių. Dar laukia Jonava, ten bus nauja istorija.

– Kurios komandos iš esančių žemesnėse pozicijose jums kelia daugiausiai nerimo dėl savo potencialo?

– Mums gal „Neptūnas“ nepalanki komanda. Visi žaidėjai metantys, visus reikia ištisai gaudyti. Jie žaidžia žaidimą, kur ne ginasi, bet viską meta. Kokybės kaip ir nėra, bet jei pataikys, gali nugalėti bet ką.