Ž.Skučas: visi rašo, kad esame geriausia „Juventus“ istorijoje, bet kol kas nematau nieko panašaus

Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ komanda yra neabejotinai viena labiausiai intriguojančių artimiausiame sezone.

Komanda išlaikė vos keturis žaidėjus, tarp jų kapitoną Žygimantą Skučą, prie vairo stojo jaunas specialistas Vytautas Buzas, kiek netikėtai į Uteną pasuko Laurynas Beliauskas, pagaliau šansą žaisti gavo Karolis Lukošiūnas, prisijungė ir Panevėžį palikęs Gediminas Orelikas. Maža to, atvyko keturi nauji legionieriai.

Komandos kapitonas Ž.Skučas pripažįsta, kad atostogų jam reikėjo, tačiau vasara pralėkė gana nesparčiai, o į aikštę grįžti jau norėjosi.

„Praeitas sezonas pareikalavo daug fizinių ir moralinių jėgų, todėl gerai buvo pasiilsėti. Visą vasarą turėjau kažkokią rutiną, tai pirtelę statėme, tai dar kažkuo užsiėmėme, tad nebuvo kaltės jausmo, jog jau reikia eiti sportuoti. Nes dažniausiai taip būna: jautiesi bevertis, nes nieko neskauda – nei raumenų, nei nieko. Faina vasara“, – šypsosi jis.

Patyręs puolėjas teigia, kad nepaisant didelių visuomenės lūkesčių, „Uniclub Casino-Juventus“ vis dar yra toli nuo savo potencialo. Nepaisant to, kad lygiai po savaitės laukia pirmosios Čempionų lygos atrankos rungtynės su Suboticos „Spartak“.

„Visi krepšinio portalai rašo, jog esame geriausia komanda popieriuje per istoriją. Nors pats nematau nieko panašaus, reikia įdėti daug darbo“, – pripažįsta Ž.Skučas.

– Vasara baigėsi, sezonas jau netrukus prasideda, pasiilgote tos sportinės rutinos?

– Pasiilgau tikrai. Vis tiek mano gyvenimas toks, jau įpratau. Aišku, kol kas sunku įeiti į ritmą. Atrodo, turėtų būti lengviau, bet man kiekvieni metai tokie patys. Nei aš fiziškai stipresnis, nei protingesnis – ta pati reakcija, tos pačios kvailos klaidos (Juokiasi). Kokį spalį ar lapkritį gal jau bus faina, bus rungtynių, kurias būsime jau sužaidę kaip norisi – kokybiškai. Tada jau bus ramiau, viskas bus aišku, galėsime pildyti smulkmenas. Bent taip tikiuosi, nors gali būti ir geriau, ir blogiau. Po to ateina Kalėdos, vėl viskas iš naujo: duobelės, traumelės, jei ne tau, tai komandos draugui...

– Utenos komanda atsinaujino stipriai, pasipildėte ir skambiomis pavardėmis lietuvių rinkoje. Kaip vasarą jums atrodė vaizdas, kuomet stebėjote, kaip pildosi „Uniclub Casino-Juventus“?

– Kas dėl lietuvių pavardžių, atrodė tikrai įdomiai, aš tiek krepšiniu nesidomiu, kad būčiau daug žinojęs apie užsieniečius, labai stiprūs jie ar ne. Visi sako, kad čia stipriausia komanda istorijoje, bent popieriuje. Aš kažkaip nepasakyčiau taip iš to, ką matau. Dar labai daug kam reikia įsivažiuoti, man tuo pačiu. Ikisezoniniu etapu esu matęs geresnių „Uniclub Casino-Juventus“ komandų, geresnės formos. Jei ši komanda gera popieriuje, tikiu, įsivažiuosime, bet kol kas sudėtinga. Trūksta tarpusavio komunikacijos ir susipildymo. Kažkur po kelis esame atskirose sistemose, į visumą įeiti sunku, nors teoriją žinome.

– Bet, veikiausiai, kai komanda surinkta naujai, panašaus starto tikėtis realu.

– Tai taip, laiko reikia, tu vis tiek ateini į salę ir ant treniruočių aprangų pavardžių nėra. Potencialas yra didelis, bet juk nėra taip, kad čia būtų atėję 35-erių metų penki Eurolygos krepšininkai. Tokie žmonės gali ateiti ir žaisti iš karto. Čia reikia tą potencialą pasivyti ir viršyti. Didelė dalis mūsų žmonių yra gana nauji, istorija prasideda iš naujo. Turime ir patyrusių, patikrintų žmonių kaip Orelikas, jam viskas daugmaž aišku, jis daro, ką daro, bet kai esi jaunesnis, laiko užtrunka daugiau.

Buzas

– Jaučiate, kad lūkesčiai „Uniclub Casino-Juventus“ ekipai šį sezoną yra ūgtelėję?

– Tikrai taip, aš tai jaučiu, nes visi krepšinio portalai rašo, jog esame geriausia komanda popieriuje per istoriją. Nors pats nematau nieko panašaus, reikia įdėti daug darbo. Bet tai yra spaudimas, nes taip nusprendė žmonės, kurie domisi krepšiniu. Negaliu eiti ir sakyti: ne, tai nėra geriausia komanda, ką jūs šnekate. Būtų nesąmonė iš mano kaip žaidėjo ir kapitono pusės. Kažkas gal spaudimą jaučia, kažkas – ne tiek, bet kaip komanda tai jaučiame.

– Lieka savaitėlė iki Čempionų lygos atrankos. Draugiškose rungtynėse turėjote ir skaudžių pralaimėjimų, ar prieš svarbų laukiantį etapą yra nerimo?

– Iš dalies nerimas yra, nes tikrai darome daug kvailų klaidų, tada nėra kalbos apie judėjimą į priekį, reikia taisyti klaidas. Bet iš dalies visos atrankos komandos turėjo panašiai laiko ruoštis. Tai kažkiek ramina. Jei reikėtų žaisti prieš ekipas, kurios sportuoja 2–3 mėnesius, būtų kitaip. Visi esame panašios formos.

Tokioje atrankoje kažkiek lemia įgūdžiai, bet jei komandos apylygės, daugiau lems noras nei detalių išpildymas. Praeitą sezoną tuo įsitikinome: kokybę lyg pasiekėme, visi žinojo, kaip judėti, ką daryti, bet truputį noro ir atsidavimo trūko. Tik pradėjome daugiau kiekvienas aukotis, rezultatas būdavo geresnis, net nepaisant klaidų. Atperki klaidas savo noru.

– Vytautas Buzas ėmėsi atsakingiausių pareigų karjeroje. Kaip jam sekasi tvarkytis su visais iššūkiais?

– Jis susirinko žmones, kurių norėjo, tai jis daro labai gerai ir, kaip suprantu, praeitą sezoną jo įtakos irgi buvo daug. Charakterius jis surinkti moka, nėra nieko, kas kirstųsi tarpusavyje, visi klauso, sekasi gerai. Bet viską rodys rezultatas, to turime siekti visi, iš to ir spręsime. Treniruotėse viskas gerai. Ir praeitą sezoną mes pradėjome su juo, tik vėliau pasijungė Kostičius, per FIBA „langus“ taip pat. Sunku sakyti daugiau, ateis stresinės situacijos, tada matysis, kaip viską atlaikome.

Žaidėjai kartais pyksta ant žurnalistų, kad kažkas nesąmonė, kažkas vaikosi skambių frazių, bet toks jūsų darbas. Suprantu, kad kartais reikia iš kažko rašyti straipsnius, ypač, jei mėnesyje mažiau veiksmo. Vedu prie to, kad ir dabar pasirodė LKL trenerių reitingas, nors sezonas dar neprasidėjo. Yra ir daug pasisakymų, nes Lietuvos krepšinio medija – labai didelė, daug nuomonių, daug pasisakymų, smagu, žmonės žiūri. Tik esmė, kad žmogus dar nesužaidė nė vienerių oficialių rungtynių, o jam jau yra spaudimas. Sėkmės treneriui, bandysime jam padėti.

– Laurynas Beliauskas irgi minėjo, kad jam juokingas toks V.Buzo nuvertinimas iš anksto.

– Nenoriu sakyti pasakymų „mūsų laikais“, bet kai esi jaunesnis, yra kitaip. Aš pats esu visaip figūravęs krepšinio žiniasklaidoje, buvo ir gerų, ir blogų atkarpų, bet toks yra verslas – kaip visur. Reikia apie kažką rašyti – rašai apie tai, kas yra dabar. Dabar yra taip. Dabar yra ir tokios ekspertų nuomonės apie Buzą. Reikia tiesiog suprasti, kad toks yra darbas – nieks neturi nieko prieš Buzą ar „Uniclub Casino-Juventus“ asmeniškai. Tai tik nuomonė. Kad spauda veikia žaidėjus, trenerius – taip, socialinė medija taip pat, bet tokiame pasaulyje gyvename.

– Per savo etapą „Uniclub Casino-Juventus“ turėjote įvairių legionierių. Ką galite pasakyti apie šiuos keturis naujus veidus: Arnaldo Toro, Dominicą Greeną, Leonardą Thorpe‘ą ir Joe Chealey?

– Tikrai ramesni nei daug buvusių. Vytas sugeba tuos charakterius surinkti neekstravagantiškus. Iš tos pusės viskas gerai. Praeitas sezonas buvo geras pavyzdys, kaip sulipo lietuviai ir legionieriai. Per mano karjerą šia prasme tai buvo geriausia arba antra geriausia komanda. Buvome vienas kumštis. Mano toks tikslas ir šį sezoną, kaip žaidėjo ir kapitono. Ne visada viskas išeina, bet norisi, jog visi jaustųsi komfortabiliai.

Visi draugiški, bet gal prasidės oficialios rungtynės, gal kažkas nepasieks asmeninių tikslų, gal bus užsiraukęs, labiau savanaudiškas – nežinau, kaip bus sunkesnėmis atkarpomis. Šnekėti apie tai labai anksti, bus galima palyginti po mėnesio, po dviejų ir vėliau, ką sakiau dabar ir ką sakysiu po to.

Nežinau, man atrodo, per pastaruosius metus visame LKL pakilo legionierių filtrai ir žymiai sumažėjo probleminių žaidėjų, blogų charakterių. Žmonės daugiau domisi, turi daugiau ryšių, o tokie žaidėjai vyksta gal į kitas šalis, kurios turi pinigų, bet mažiau domisi.

Smithas

– Žiūrint į praeitų metų „Uniclub Casino-Juventus“ sudėtį, nepanašu, kad legionieriai būtų pakilę laipteliu aukščiau. Kaip manote, ar kažkas iš jų buvo verti geresnio klubo?

– Ivey žais Europos taurėje, jis labai stipriai kilo ir išvyko į aukštesnį lygį. Smithas už didelius pinigus išvyko į antrąją Adrijos lygą, o „Neptūnas“ ir mes negalėjome pasiūlyti nieko panašaus. Scoochie ir Vranešas buvo jau truputį „užsiknisę“ nuo to aukštesnio lygio, Balkanų trenerių, kur ateik už mažiau į aukštesnį lygį. Jau prieš Uteną Smithas sakė, kad nežais pas serbų trenerį, bet žaidė pas mus ir vėl išvyko į Serbiją. Jie tikrai daugiau žiūrėjo į pinigus, šimtas procentų.

Tayloras turėjo blogą sezoną, Penava irgi neturėjo įspūdingų metų. Tai vienas žmogus kilo į aukštesnį lygį, o kiti išvyko dirbti už didesnius pinigus, tai, kaip pažiūrėsi. Gal neblogai žmonėms daug uždirbti. Ar tu JAE žaisi, ar Europos taurės galinėje komandoje. Jei jau pažaidei panašiame lygyje, gal tau Europos taurė ir nėra įspūdingas dalykas. Jei man būtų toks pasirinkimas, gal ir aš į Emyratus važiuočiau. Praeitas sezonas chebrai davė krūvio, gal jie irgi norėjo šiais metais neaukoti pinigų ir kūno, norėjo, kad apsimokėtų. Tai ir tas pats Kostičius išvyko į Kuveito rinktinę. Tai kodėl? Dėl pinigų (Juokiasi).

– Karolis Lukošiūnas kol kas karjeroje taip ir neturėjo progos kažkur atsiskleisti. Matote, kad jis šiemet turi didelę motyvaciją kažką parodyti Utenoje?

– Taip, motyvuotas, tikrai. Bet suprantate, aš ir jam pačiam sakiau: ar žaisi „Žalgiryje“, ar Utenoje, ar Palangoje, kur bus sunkiausia? Palangoje. Nes aplink tave žaidėjai bus kito lygio. Kai žaidi „Žalgiryje“, tau lengviau. Jam čia bus sunkiau nei Kaune, ir jis čia žais. Kiek jis laiko nežaidė, kiek metų? Visko gali būti, niekas nežino. Mes kaip komanda, aš kaip kapitonas, Vytautas kaip treneris tikrai juo tikime, o kaip bus, niekas negalime pasakyti. Tik nuo jo priklauso. Jis neatrodo atsipalaidavęs ir tinginys, jis ruošiasi, kasdien ateina anksčiau, dirba, iššaus ar ne, priklauso nuo jo.

– Grįžtant prie FIBA Čempionų lygos atrankos, kuri dabar aktualiausia jums, kiek sudėtinga uteniškiams bus joje?

– Galima žiūrėti, kokios čia komandos, kokie vardai, bet rugsėjo mėnuo – niekas dar neaišku. Kurtinaičio klubas vienus nušlavė 30 taškų, nuo „Ryto“ gavo pora taškų, o Jonava juos sutriuškino. Kas čia vyksta? Taip ir į atranką nuvažiavus – niekas neaišku. Pastangos lems labai daug, kova dėl kamuolių, kurie 50 prieš 50. Lems tai, o ne biudžetai. Treneris gal pasakytų daugiau apie mūsų priešininkus, serbų komanda, tai tikrai bus agresyvi, spaus, o kas laimės, tas. Matysime, kas labiau nori.

– Ar Utenos klubo organizacijai būtų labai didelis postūmis pagaliau žaisti aukštesnio lygio europiniame turnyre nei Šiaurės Europos lyga?

– Aišku, būtų faina išvažiuoti ir sulaukti svečiuose geresnių komandų. Nereikėtų vien žaisti su tais pačiais, nereikėtų žaisti KMT grupių etapo (Juokiasi). Tada ir komanda geriau susilipdo kelionėse. Žmonėms irgi būtų įdomu. Kaip organizacijai tai irgi būtų tobulėjimas, matymas, ką pakeisti, ar tai apsimoka, ar ne, rinka atsidaro jau kita.

– Kalbant apie vietinį frontą, kurias LKL komandas jums kitą sezoną stebėti jus įdomiausia?

– Daug bus įdomių: „Šiauliai“, prieš kuriuos šiandien žaidžiame, „Neptūnas“, „7bet-Lietkabelis“, nes dar neaišku, kaip jie atrodys. Su „Rytu“, „Žalgiriu“ ir „Wolves Twinsbet“ viskas maždaug aišku, o dėl Mažeikių kažkiek juokinga, nes jie Šeškų pasirašė vėlai ir jis tikrai sakys: nu ką, nieko neturime, nėra žaidėjų (Juokiasi). Jis eina visai iš kitos pusės,

„Uniclub Casino-Juventus“ padaro darbus, dabar jei kažkas bus blogai – krisime žemyn. O Mažeikiai nebeturi kur kristi. Šeškus ateis, įves savo sistemą, jie paims kelias pergalytes ir Virgis vėl bus Dievas (Juokiasi). Bus visai kita nuotaika, kai tu esi ant spaudimo, o Šeškus trins rankas, nors ir bus žemiau. Toks hipotetinis (Juokiasi).