„Žalgirio“ sirgalius papasakojo, koks turėtų būti tikras krepšinio aistruolis
interviu (4)Nuo mažens Kauno „Žalgirį“ palaikantis „Green White Boys“ narys Tomas Legota pasakoja apie tai, kas iš tikrųjų slypi po žaliuoju „Žalgirio“ pavadinimu. Taip pat, sirgalius aiškina, koks turi būti tikras sirgalius bei ką reikėtų padaryti, norint prisijungti prie per kiekvienas rungtynes šėlstančio jų žaliai balto būrio.
– Kaip atsirado meilė „Žalgiriui“?
– Meilė „Žalgiriui“ ir apskritai krepšiniui gimė, tikriausiai, po „didžiųjų pergalių“. Sunkiai, bet su „Youtube“ tinklo pagalba pamenu, kai būdamas visiškas mažylis, mačiau 1999 metais Saulių Štombergą, keliantį virš savo galvos Eurolygos čempionų taurę. Taip pat, 2000 metų vasarą, kada su senele per televizorių aistringai stebėjome Sidnėjaus olimpiadoje Lietuvos krepšinio rinktinę, iškovojančią bronzą. Galime pridėti ir 2003 metų triumfą – tada čempionų sutikime dalyvavau jau ir pats. Vėliau pradėjau lankyti krepšinio treniruotes – taip prasidėjo gyvenimas krepšiniu, o gyvenant juo nesidomėti „Žalgiriu“ ir nesvajoti kažkada žaisti jame – neįmanoma. Nuo mažens per sezoną bent į kelias rungtynes halėje keliaudavau su tėčiu, tad galima teigti, kad šeima taip pat prisidėjo prie meilės „Žalgiriui“ ugdymo – tai yra perduodama iš kartos į kartą.
– Kaip tapote sirgalių klubo nariu?
– 2008–2009 metų sezono metu dažniau lankiausi Kauno sporto halėje. Tam daug įtakos turėjo itin patrauklios bilietų kainos – moksleiviams ir studentams jie kainavo vos 3 litus. Mano akį vis dažniau patraukdavo E tribūna – joje tuo metu vyko permainos. Buvo atliktos pirmosios „choreografijos“: vizualinis palaikymas, atnaujintas dainų repertuaras. Stebint paprastas LKL rungtynes su vidutiniokais, kai „Žalgiris“ traiško varžovus, ir skambant melodingoms dainoms imdavau trepsėti kojomis. E tribūna pradėjo mane traukti, kartais ją stebėdavau ilgiau nei aikštelę. Vieną kartą pasiūliau draugui kartu nueiti į tribūną, ten mus iš karto labai šiltai priėmė – taip ir prisijungiau prie „Green White Boys“ narių.
– Ar sudėtinga tapti „Green White Boys“ nariu?
– Visai nesudėtinga! Kad taptum GWB nariu nereikia pildyti jokių popierių, nėra jokio stojimo mokesčio. Užtenka ateiti į tribūną ir aktyviai palaikyti „Žalgirį“ dainomis, skanduotėmis. Tiesa, yra taisyklė – kad būtum pilnavertis narys ir galėtum dėvėti atributiką turi išvažiuoti į 10 išvykų. Taigi, vienintelis kriterijus – tau turi rūpėti „Žalgiris“ ir jo palaikymas.
– Papasakokite apie sirgalių klubo veiklą.
– Sirgalių klubo veikla – tai daugiau nei tik skandavimas 40 minučių, kol aikštelėje laksto žalgiriečiai. Pirma, neapsiribojame tik „Žalgirio“ arena. Palaikome „Žalgirį“ išvykose ir Lietuvoje nepraleidžiame nė vienų rungtynių, Eurolygoje stengiamės aplankyti kiek galime daugiau arenų. Jeigu nepavyksta nuvykti į išvykos rungtynes Europoje, tai kartu stebime rungtynes Kaune. Kartu žaidžiame krepšinį, dalyvaujame aistruolių čempionatuose. Beje, šią vasarą laimėjome tarptautinį Lietuvos sirgalių čempionatą bei „Sakalų Ultras“ organizuojamą jų nario žūties atminimo turnyrą. Dalyvaujame „One Team“ programoje su Kauno vaikų socializacijos centru, turime savo atributiką – ją patys ir maketuojame, ir gaminame, kuriame filmukus apie savo tribūną, leidžiame periodinį žurnalą, sirgalių tarpe vadinamu – „zinu“.
– Koks turėtų būti tikras sirgalius?
– Pirma, tikras aistruolis neturėtų skirstyti rungtynių į svarbias ir nesvarbias. Antra, tikras sirgalius nenusisuks nuo komandos, kai jai nesiseka. Trečia, tikras aistruolis turėtų remti klubą ne tik žodžiais, bet ir darbais – reikėtų bent jau įsigyti klubo abonementą ar kuo dažniau atvykti į areną. Na ir žinoma, geriausia, kad tikras aistruolis ateitų į tribūną ir skanduotų kartu su mumis!
– Kokia atmosfera per kiekvienas rungtynes turėtų būti arenoje?
– Vasario mėnesį „Žalgiriui“ žaidžiant su „Crvena Zvezda“ pavyko nuvykti į Belgradą ir stebėti rungtynes gyvai. Atmosfera tiesiog sunkiai apibūdinama: 18 tūkstančių žmonių visas rungtynes stovi ir dainuoja, švilpia, skanduoja ir sukuria tikrą pragarą. Mano supratimu, tokia atmosfera, kokią sukuria serbai, yra aukščiausio lygo. Sukurti panašią atmosferą pas mus yra sudėtinga, tačiau pradžioje reikėtų užpildyti savo areną ir aktyviai jungtis prie mūsų sektoriaus organizuojamo palaikymo.
– Kas slypi už pavadinimo „Žalgiris“?
– „Žalgiris“ yra funkcionalus bendravimo, tautiškumo ir patriotiškumo atžvilgiu. Jis simbolizuoja vertybes: amžinybę, tvirtumą, galią, kovą iki paskutinės sekundės, kartų bendradarbiavimą – meilės ir tikėjimo perdavimą iš kartos į kartą – visa tai slypi ir Lietuvos istorijoje. Būtent dėl šių vertybių, o ne dėl pergalių ar gerų žaidėjų mes visi ir turėtume palaikyti „Žalgirį“. Tiesa, pridurčiau dar vieną vertybių rinkinį – ištikimybė ir principai. Kadangi „Žalgiris“ – ne vienadienis projektas ir ne eilinė komanda, šios vertybės taip pat svarbios esant „Žalgirio“ dalimi.
– „Žalgirio“ naujojo sezono šūkis – „Žalgiris“ – mano komanda“. Koks yra jūsų „Žalgiris“?
– „Žalgiris“ – tai daugiau nei komanda. „Žalgiris“ – tai daugiau nei aikštelėje lakstantys žaidėjai. Dalis jų žaidžia Kaune vienerius metus, kiti daugiau kaip dešimtmetį, kaip, pavyzdžiui, Paulius Jankūnas, tačiau anksčiau ar vėliau visi žaidėjai išeina – lieka tik „Žalgirio“ mokykla, tradicijos, sirgaliai. Kiekvienas iš mūsų, kurio širdyje plaka tik žalia ir balta spalvos, ir yra „Žalgiris“.
– Kodėl verta ir yra svarbu turėti abonementą bei lankytis „Žalgirio“ rungtynėse?
– Kiekvienas besilankantis rungtynėse gauna įspūdingą emocijų bombą. Su „Žalgirio“ abonementu tai daryti visą sezoną ypač lengva: visada turi nuolatinę vietą, nereikia sukti galvos ir gaišti laiko dėl bilietų, be to, tokiu būdu tampi „Žalgirio“ rėmėju ir realiais darbais prisidedi prie istorijos kūrimo! Nė nereikia pridurti, jog gauni įvairias privilegijas bei nuolaidas. „Žalgirio“ aistruoli, nesnausk ir įsigyk abonementą – nepasigailėsi!
Norėdami komentuoti prisijunkite.