„Žalgirio“ stebimas A.Velička: apie išsiskyrimą su „Barcelona“, T.Rice‘o pamokas bei tritaškių salves Estijoje
interviu (23)
Netikėtai 2016 m. vasarą Kauno „Žalgirio“ sistemą palikęs ir į saulėtąją Barseloną iškeliavęs Arnas Velička laimės ten nerado. Po 9 taškus ir 3 rezultatyvius perdavimus „Barcelona“ dublerių gretose antrojoje Ispanijos lygoje rinkęs įžaidėjas pasigedo aukštesnio lygio ekipos draugų, todėl pats pasiprašė būtų skolinamas pajėgesnei ekipai. Taip jis praėjusių metų sausį vėl grįžo į Lietuvą, kur prisijungė prie Panevėžio „Lietkabelio“, o vasarą nutraukė dar metus turėjusią galioti sutartį su „Barcelona“ ir grįžo į „Žalgirio“ sistemą.
Pats krepšininkas teigė, jog dar prieš persikeldamas į Panevėžį kontaktavo su „Žalgirio“ vadovais, tačiau grįžti į Kauno ekipos sistemą sutrukdė galiojanti krepšininko ir „Barcelona“ klubo sutartis. Vis dėlto, ją pavyko nutraukti praėjusią vasarą ir po dvejų metų pertraukos talentingasis įžaidėjas grįžo į pajėgiausios Lietuvos komandos piramidę. Šiuo metu lietuvis rungtyniauja Tartu „Ülikool“ ekipoje Estijoje ir bendroje Estijos–Latvijos lygoje tiesiog spindi – pelno po 20,3 taško, atkovoja po 4,3 kamuolio bei atlieka po 5,4 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
„Su klubu ieškojome geriausios vietos, dairėmės ir Lietuvoje, ir užsienyje. Norėjau rasti geriausią vietą, kurioje galėčiau šlifuoti savo įgūdžius, gauti žaidybinio laiko, kurio man taip trūko, – savo persikėlimą į Estiją komentavo A.Velička. – „Ülikool“ treniruoja ilgus metus „Žalgirio“ sistemoje dirbęs Priitas Vene, jie yra geri draugai su Kauno ekipos vadovu Pauliumi Motiejūnu. Žinodami trenerį bei jo darbo metodus, Kauno klubo vadovai man labiausiai siūlė keltis būtent į šią ekipą.“
Bendraudamas su portalu Krepsinis.net jaunasis įžaidėjas taip pat atskleidė gyvenimo Ispanijoje ypatumus, pamokas, kurias gavo iš Eurolygos čempiono Tyrese‘o Rice‘o, kalbėjo apie pagerėjusį baudų metimų taiklumą bei tritaškių salves bendroje Latvijos–Estijos lygoje.
– Arnai, jūsų išvykimas iš Barselonos buvo lydimas įvairių gandų ir plačiai aptariamas Lietuvoje. Kokios tikrosios priežastys, lėmusios persikėlimą į Panevėžį?, – Krepsinis.net paklausė A.Veličkos.
– Barselonoje norėjau daugiau treniruotis su pagrindine komanda, nes dublerių ekipos žaidėjų lygis buvo gana prastas. Norėjau gauti daugiau patirties aukštesniame lygyje, todėl kalbėjau su „Barcelona“ vadovais dėl dažesnių treniruočių pirmoje ekipoje, tačiau jie patys turėjo nemažai bėdų, todėl to pasiūlyti man negalėjo. Tuomet pats paprašiau, jog būčiau skolinamas pajėgesnei ekipai ir taip atsidūriau „Lietkabelyje“.
– Grįžkime prie gyvenimo etapo Ispanijoje. Reikia pripažinti, kad išvykti į gyventi į tolimą šalį, būnant tokio jauno amžiaus, gana didelis iššūkis. Kaip pačiam sekėsi pratintis prie naujos aplinkos? Ar nebuvo didelio kultūrinio šoko?
– Viskas buvo gana gerai. Gyvenau „Barcelona“ sportininkų centre, jaunimo bendrabutyje, kuriame kartu gyveno įvairiausių sporto šakų atstovai iš įvairiausių šalių. Visi palaikėme draugiškus santykius. Taip pat mano atstovaujamoje komandoje buvo maždaug pusė ispanų ir pusė kitataučių, todėl viskas buvo tikrai neblogai. Tiesa, galima sakyti, jog buvo šioks toks susiskirstymas – ispanai daugiau bendravo su ispanais, o mes, kitataučiai, daugiau tarpusavyje.
– Dėl tam tikrų priežasčių, su „Barcelona“ dublerių ekipa treniravosi ir T.Rice‘as. Kaip jis pats žiūrėjo į visą situaciją ir kaip elgdavosi treniruočių metu?
– Su mumis jis neturėjo jokių pykčių, visas konfliktas buvo su pagrindine ekipa ir valdžia, todėl mūsų treniruotėse Tyrese‘as elgdavosi tikrai profesionaliai. Jis galėjo pasirinkti ir visai neiti į mūsų treniruotes, tačiau taip pasirinko pats dėl savęs, jog palaikytų sportinę formą. Kol jis buvo pas mus, tol man visa ši situacija buvo labai gera. Tai labai stiprus individualiai krepšininkas, duodavo įvairiausių patarimų. Todėl tikrai man ši situacija buvo tik į naudą, nors pats jis ja per daug ir nesidžiaugė.
– Ar tekdavo sulaukti kokių nors konkrečių patarimų iš buvusio „Lietuvos ryto“ įžaidėjo?
– Jis parodė tam tikrus judesius, kaip išeiti į metimo stadiją, kaip jis tai daro. Būdamas šalia jo, visuomet stebi, kaip jis elgiasi, kaip mato aikštę, kaip žaidžia vienas prieš vieną. Buvimas šalia tokio krepšininko tikrai labai padeda.
– Galbūt esate kalbėję apie Lietuvą ir T.Rice‘as prisiminė kokių nors kuriozų, nutikusių mūsų šalyje?
– Apie Lietuvą daug nešnekėjome, tik sužinojau, jog Renaldas Seibutis yra geras jo draugas, su kuriuo artimai bendrauja iki šiol.
Velička
– Arnai, praėjusią vasarą grįžote į „Žalgirį“ ir šiuo metu esate paskolintas Estijos ekipai. Kodėl buvo pasirinkta būtent ši ekipa?
– Su klubu ieškojome geriausios vietos, dairėmės ir Lietuvoje ir užsienyje. Norėjau rasti geriausią vietą, kurioje galėčiau šlifuoti savo įgūdžius, gauti žaidybinio laiko, kurio man taip trūko. Tartu „Ülikool“ treniruoja ilgus metus „Žalgirio“ sistemoje dirbęs Priitas Vene, jie yra geri draugai su Kauno ekipos vadovu Pauliumi Motiejūnu. Žinodami trenerį bei jo darbo metodus, „Žalgirio“ vadovai man labiausiai siūlė keltis būtent į šią ekipą.
– Ar aktyviai palaikote ryšius su Kauno ekipos vadovais? Galbūt jie stebi rungtynes, teiraujasi kaip sekasi?
– „Žalgiris“ daugiausiai bendrauja su mano treneriu, su manimi ne tiek daug.
– Jau beveik pusmetį rungtyniaujate Estijoje. Kokį įspūdį palieka ši šalis ir kaip sekasi pritapti?
– Estijoje man sekasi tikrai neblogai. Pats miestas tikrai gražus, o ekipoje kartu rungtyniauja ir dar du lietuviai – Tautvydas Šležas ir Julius Kazakauskas.
– Ar būna, jog žmonės atpažįsta gatvėje?
– Kartais tikrai pasitaiko. Yra sirgalių, kurie kartu keliauja ir į visas išvykų rungtynes. Jie niekuomet nepraleidžia progos persimesti keliais žodžiais.
– Estija nėra toli nuo Lietuvos. Ar sezono metu pavyksta sugrįžti namo, gavus kelias laisvas dienas?
– Kol kas pavyko grįžti dukart – per FIBA rinktinių „langą“ bei per Kalėdas.
– Koks yra bendros Estijos ir Latvijos lygos lygis?
– Manau, jog yra keletas tikrai pajėgių komandų, kurios varžosi Vieningoje lygoje bei FIBA Čempionų lygoje. Talino „Kalev-Cramo“ prieš sezoną nugalėjo Vilniaus „Rytą“, tad manau tai daug ką pasako. Ekipos esančios turnyro lentelės apačioje galbūt yra šiek tiek stipresnės už Nacionalinės krepšinio lygos klubus. Tad bendras lygis yra tikrai geras.
– Šioje lygoje esate antras daugiausiai laiko aikštėje praleidžiantis krepšininkas (vid. 34 min.). Ar galima sakyti, jog pagrindinis sezono tikslas kol kas įgyvendinamas?
– Tikrai taip. Tai ir buvo pagrindinė esmė, kad vėl pajusčiau žaidimą, pradėčiau juo mėgautis, šlifuočiau savo veiksmus, drąsiai priiminėčiau sprendimus, klysčiau, tačiau už tai nebūčiau aprėkiamas ir mokyčiausi. Dėl to esu labai patenkintas.
– Į akis šiame sezone krinta pagerėjęs baudų metimų taiklumas, kuris siekia daugiau nei 71 proc. Reikia pripažinti, kad ankščiau tai buvo bene didžiausias jūsų žaidimo Achilo kulnas. Ar tai elementas, ties kuriuo dirbate papildomai?
– Tikrai dirbu ties baudų metimais, bet manau, jog tai labiau psichologijos klausimas. Per treniruotes beveik visi krepšininkai baudų metimus meta kone idealiai. Tačiau per rungtynes stojus prie baudų metimo linijos pradedi papildomai galvoti, nesi susikoncentravęs ties ta akimirka ir prameti. Taigi, tiesiog stengiuosi per daug negalvoti ir mesti kaip treniruotėje.
– Dar viena iškalbinga šio sezono statistinė grafa – tritaškių metimų skaičius, pagal kurį pirmaujate visoje lygoje (vid. 10,2). Ar galima sakyti, jog šis skaičius parodo visapusišką trenerio pasitikėjimą bei suteikiamą laisvę?
– Manau, kai žaidi tiek daug minučių, tas skaičius ir atrodo toks didelis. Aišku, dažnai būna, jog aš metu ir daug sudėtingų metimų, kuomet baigiasi atakai skirtas laikas. Treneris leidžia mesti tuos metimus, bet stengiuosi jų skaičių mažinti.
– Jūsų ekipoje rungtyniauja daugiausia jauni estai, prie kurių prisidedate ir trys legionieriai iš Lietuvos. Kaip vyksta treniruočių procesas? Ar treniruotėse bendraujate anglų kalba?
– Daugiausiai bendraujame angliškai, nebent treneris ką nors konkrečiai nori pasakyti kuriam nors estui.
Velička
– Ką estai kalba apie Lietuvos krepšinį? Galbūt su ekipos draugais aptarinėjate ir „Žalgirio“ pasirodymą praėjusių metų Eurolygoje, kai buvo iškovoti bronzos medaliai?
– Visiems tikrai patinka lietuvių krepšinis, visi domisi Eurolyga, seka „Žalgirį“.
– Galbūt su komandos draugais susirenkate pasižiūrėti Eurolygos rungtynių?
– Priklauso nuo situacijos. Keletą kartų buvome susirinkę visi. Kartais būna taip, jog tuo metu turime treniruotę, tad po jos skubame grįžti namo, jog galėtume pasižiūrėti rungtynes.
– Šiuo metu bendroje Estijos ir Latvijos krepšinio lygoje balansuojate ant atkrintamųjų ribos. Kokius tikslus prieš sezoną kėlė ekipos vadovai?
– Esame sužaidę šiek tiek mažiau rungtynių, liko daug mačų prieš turnyro lentelėje žemiau esančias ekipas. Norime sužaisti kaip įmanoma geriau, jog ne tik patektume į atkrintamasias, bet ir ketvirtfinalyje gautume sąlyginai silpnesnį varžovą. Tikslas vienas – patekti į finalo ketvertą.
– Praėjo jau pusė sezono. Kokius tikslus šiems metams kėlėte pats sau ir kaip juos sekasi įgyvendinti?
– Svarbiausia, jog pavyko atgauti pasitikėjimą savimi bei žaidimo pojūtį. Jei pirmoje pusėję norėjosi tiesiog daug žaisti ir vėl pajusti žaidimą, tai dabar norisi gerinti kokybę, procentus, sprendimų priėmimą bei laimėti kuo daugiau rungtynių.
– Kur save įsivaizduojate ateinančiame sezone?
– Kol kas sunku pasakyti, per daug apie tai negalvoju. Stengiuosi koncentruotis į save, gerinti savo žaidimą. Jau po sezono žiūrėsime kaip seksis, kokie bus variantai ir tada spręsime.
– Visi krepšinio aistruoliai puikiai prisimena pergalingą metimą 2016 m. Europos jaunių čempionato ketvirtfinalyje prieš Rusiją (stebuklingai į rungtynes grįžusi Lietuvos rinktinė po fantastinio A.Veličkos tritaškio išplėšė pergalę bei nužygiavo iki pat finalo – red. pastaba). Ar komandos draugai yra matę šį tritaškį? Galbūt kaip nors pajuokauja?
– Manau, kad daugelis jį matė. Kaip tik šiandien vienas komandos draugų juokaudamas pasiūlė mesti tokį pat metimą per treniruotę.
Norėdami komentuoti prisijunkite.