„Žalgirio“ varžovė ALBA: Eurolygos gėda ar vieta atsiskleisti?

Kauno „Žalgirio“ komanda antradienį pradeda Eurolygos dvigubos savaitės kovas maču Berlyne su ALBA, kuri šiuo metu dalinasi 17–18 vietos su Bolonijos „Virtus“.

Tai, kad ALBA bus turnyrinės lentelės dugne, visi kaip konstantą jau mini metai iš metų ir tai yra visiškai pelnyta prognozė, kadangi Vokietijos sostinės ekipa turi silpną sudėtį ir niekas nesikeičia eilę sezonų iš eilės.

Nuo 2019–2020 metų sezono iki pat dabar ALBA Eurolygoje pasiekė 52 pergales ir patyrė 121 nesėkmę. Praėjusiame sezone ALBA iš viso iškovojo vos 5 laimėjimus, kai dabar jų turi 3, tad tai buvo visiškas krachas klubui. Kai kitos komandos imtųsi radikalių permainų, ALBA „tiki sistema“ ir vasarą pasikvietė vos du naujokus.

ALBA didžiausią dėmesį skiria Vokietijos lygai, kur jai sekasi geriau nei Eurolygoje – per pastaruosius penkis sezonus laimėti trys titulai – 2019–2022 metais. Tuo tarpu 2022–2023 m. sezone liko penkti, o šiemet finalo seriją pralaimėjo Miuncheno „Bayern“ ekipai.

Jeigu Eurolygoje tūnojo dugne, tai Vokietijoje visada rikiavosi tarp lyderių, tačiau šiame sezone ALBA nugarmėjo žemyn net ir vietinėse pirmenybėse – dabar per 9 turus pasiekė vos 3 pergales ir yra 15-oje vietoje, kai 16–17 komandos krenta į žemesnę lygą. Taip, nuo pirmojo aštuoneto atsiliekama vos keliais laimėjimais, bet dabartinė situacija yra tokia, kad ALBA pralaiminėja net ir Vokietijoje.

Didelė problema šiame sezone yra ne tik sudėties silpnumas, bet ir traumų virtinė. Būtent pagrindinių žaidėjų iškritimais ir teisinamos nesėkmės Vokietijos lygoje bei tikimasi, kad sezono eigoje pavyks pakilti aukštyn turnyrinėje lentelėje. Nė vienas ALBA žaidėjas nėra sužaidęs visų 15 Eurolygos mačų – tai yra vienintelė tokia komanda turnyre. Timas Schneideris ir Trevionas Williamsas pasirodė ant parketo 14-oje susitikimų, Gabriele Procida ir Matteo Spagnolo – po 13, Jonas Mattisseckas – 12.

Apskritai ALBA šiame sezone jau panaudojo 19 skirtingų žaidėjų. Tokie žaidėjai kaip Dorianas Grosberas, Amonas Doerriesas, Antonas Nuferis ar Eliasas Rapieque apskirtai niekam nebuvo girdėti žaidėjai ir turbūt skaitydami šį straipsnį pirmą kartą matote tokias pavardes. Vokietijos sostinės ekipa turi kovoti ne tik su sudėties spragomis, bet ir su traumomis.

Sezono metu atlikta viena korekcija – Khalifa Koumadje buvo atleistas, nes smurtavo prieš savo merginą ir dar įsivėlė į konfliktą su FIBA antidopingo programos pareigūnu, su kuriuo elgėsi labai nepagarbiai. Taip ALBA buvo priversta atlikti korekciją – pasikviestas Milano „EA7 Emporio Armani“ gretose nepritapęs Davidas McCormackas. Kol kas amerikietis atrodo itin galingai – per 4 rungtynes renka 13,4 taško, 6,8 atkovoto kamuolio ir 15,2 naudingumo balo vidurkius vos per 20 minučių. Turint omenyje, koks nestabilus buvo Kh.Koumadje, šis pasikeitimas ALBA komandai buvo naudingas, nes netikėtai atrado dar vieną ginklą puolime.

ALBA šio sezono biudžetas yra 14,7 mln. eurų, iš kurių 8,1 mln. skirti trenerių bei žaidėjų algoms. Palyginimui, „Žalgiris“ turi 17,7 mln. eurų ir 11,7 mln. žaidėjų atlyginimams. Pagal išlaidas žaidėjams ALBA dalinasi paskutines vietas su Paryžiaus „Paris“.

Eurolyga ne vienerius metus sprendžia klausimą, ką daryti su ALBA, kuri neturi A licencijos, bet Vokietijos rinka tarsi diktuoja, kad klubas turi būti šiame turnyre dėl pajamų iš transliacijų teisių, šalies dydžio bei besivystančio krepšinio. Norima „priversti“ berlyniečius daugiau lėšų skirti žaidėjų ir trenerių algoms, bet tai daryti sekasi sudėtingai, nes ALBA nemažai lėšų skiria jaunimo akademijai ir moterų komandai, kuri varžosi Europos taurėje ir šiame sezone dukart nusileido Vilniaus „Kibirkščiai“.

Turnyras jau įvedė „algų kepurės“ sistemą, kuri visiškai įsigalios nuo 2027–2028 metų sezono. Pagal ją, komandos mažiausiai žaidėjų algoms galės išleisti 32 proc. biudžeto. Tai reiškia, kad dabar ALBA visiškai atitinka šiuos kriterijus. Žinoma, kad per artėjančius metus biudžetas turėtų padidėti, bet iš esmės situacija nepasikeis, jeigu pats klubas nepakeis požiūrio – ALBA savo sėkmingą/nesėkmingą sezoną vertina tik pagal Vokietijos lygos rezultatų prizmę. Galbūt padidėjus konkurencija šioje šalyje privers pasistiebti ir ALBA, nes Eurolygos varžovų stiprėjimas veiksmų imtis klubo valdžios nepriverčia.

ALBA bosas Marco Baldi buvo klaustas apie klubo viziją ir kryptį. Vokietis ne kartą kartojo, kad klubas yra vieta, kur tobulėtų talentingas jaunimas ir jam ALBA tarsi taptų tramplinu į aukštesnį lygį, o komanda, pataikiusi su žaidėjais, užsidirbtų pinigų iš jų išpirkų.

Kam pavyko padaryti šuolį iš ALBA ekipos į viršų per pastaruosius penkerius metus? 2019–2020 m. sezone čia žaidė Rokas Giedraitis, kuris vėliau persikėlė į Vitorijos „Baskonia“ ir įsitvirtino Eurolygoje. Vėliau tuo pačiu keliu žengė Simone Fontecchio, už kurį baskai net sumokėjo išpirką. Oscaras da Silva tapo atradimu ir pasirašė sutartį su Barselonos „Barcelona“, bet po dvejų metų Šarūno Jasikevičiaus auklėtinių gretose grįžo atgal į Vokietiją ir dabar gina „Bayern“ garbę. Tamiras Blattas pirmuosius žingsnius Eurolygoje irgi žengė Berlyne, o dabar žaidžia gimtosios šalies Tel Avivo „Maccabi“ sudėtyje. Pernai iš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atvykęs Sterlingas Brownas sužaidė banguotą sezoną, bet to pakako, kad vasarą jį pasikviestų Željko Obradovičius į Belgrado „Partizan“ ekipą. Tyleris Cavanaugh dar žaidė „Žalgiryje“, bet po etapo Kaune grįžo į FIBA Europos taurės klubą, o dabar su Stambulo „Bahčešehir“ žaidžia Europos taurėje.

ALBA veidas ir vedlys Luke‘as Sikma po ilgų metų klube išvyko į Pirėjo „Olympiacos“, bet ten nepritapo ir po nesėkmingo sezono vis dar neturi darbo. Johannesas Thiemannas po galingo sezono galėjo gauti darbą geresnėje komandoje, bet nutarė keliauti užsidirbti Japonijoje.

Marius Grigonis iš ALBA persikėlė į „Žalgirį“ po 2017–2018 m. sezono, bet tuomet ekipa žaidė Europos taurėje. Per pastaruosius 5 metus šis tramplinu turintis tapti klubas netapo ta vieta, kur atsiskleidė daug žaidėjų.

Priešingai, čia yra būrys vilčių nepateisinusių žaidėjų. L.Olinde penktą sezoną žaidžia ALBA gretose, bet proveržio šis 26-erių vokietis savo žaidime taip ir nepadarė, tas pats 27-erių T.Schneideris tėra rotacijos žaidėjas, kaip ir netrukus 25-ąjį gimtadienį minėsiantis J.Mattiseckas bei 23-ejų Malte Delowas. Su šiais Vokietijos talentingais žaidėjais ALBA siejo dideles viltis, bet, panašu, kad stabiliais Eurolygos žaidėjais jie netaps.

Nepasiteisino ir projektas su amerikiečiu Benu Lammersu, kuris Eurolygoje per tris sezonus nepritapo ir rungtyniauja dabar Las Palmo „Gran Canaria“ gretose. Yovelis Zoosmanas irgi netapo Eurolygos žaidėju, todėl grįžo į Izraelį ir gina Jeruzalės „Hapoel“ spalvas.

Iš dabartinės sudėties žaidėjų tikimasi daug iš G.Procidos (10,8 tšk., 9,5 naud. bal.), M.Spagnolo (11,5 tšk., 11,5 naud. bal.), Žiga Samaro bei T.Williamso. Abu italai dar yra atitinkamai 21 ir 22 metų, slovėnui greitai sukaks 24-eri, o Ulmo „Ratiopharm“ ekipoje praėjusiame sezone sužibėjęs amerikietis dar yra 24-erių ir tikrai turi potencialo tapti stabiliu Eurolygos žaidėju. Jeigu abiejų italų tiek statistika, tiek žaidimas dar teikia vilčių, tai Ž.Samaras vargu, ar taps aukšto lygio krepšininku.

Antakius verčia kilstelėti ir sprendimai renkantis legionierius, kai Yanni Wetzellis klube jau yra trečią sezoną, o praėjusiame sezone po 3,9 taško ir 5,9 naudingumo balo rinkęs Justinas Beanas liko dar vieneriems metams.

Daug klausimų kelia, ar ALBA pasirinko teisingą strategą. Israelis Gonzalezas 2021 metais perėmė vairą iš Aito Garcia Reneseso ir iškovojo du titulus vietinėje lygoje, taip užsitarnavęs vadovų pasitikėjimą. Eurolygoje ekipa toliau skęsta dugne, bet I.Gonzalezas, panašu, nėra judinamas ir jeigu tik Vokietijoje reikalai nesitaisys šį sezoną, tada bus imamasi permainų, bet kol traumų virtine maskuojami pralaimėjimai, tol ispanas jaučiasi saugus.

Grįžtant prie „Žalgirio“ ir ALBA akistatos, kauniečiams Berlyne lengva nebūna: nuo 2019 metų laimėti du susitikimai iš keturių. Pernai nesėkmė 62:64 tapo Kazio Maksvyčio pabaigos pradžia, o laimėti mačai 2020 ir 2023 metų kovą buvo vos 3 taškais. Pamename, kad net Šaro „Žalgiris“ klupo prieš ALBA. Išvada paprasta – žalgiriečiams su berlyniečiais niekada nebūna lengva net ir namuose. 2020 metų sausio pabaigoje laimėta 24 taškais, bet vėliau sekė laimėjimai savų žiūrovų akivaizdoje 10, 7 ir 6 taškais bei vienas susitikimas pralaimėtas 71:79 2021 metų lapkritį. Pastaroji pergalė namuose buvo Andrea Trinchieri debiutinis mačas. Tokių sunkių kovų priežastimi gali būti ir faktas, kad „Žalgiris“ visada akistatose su ALBA yra favoritas, galbūt žaidėjai pro pirštus pažiūri į tokį varžovą arba ne visada susitvarko su našta žūtbūt laimėti rungtynes.

ALBA yra varžovas, kurį būtina nugalėti, bet tikrai nuvertinti oponentų, ypatingai jų aikštelėje, negalima, ką gali puikiai pasakyti praėjusią savaitę vos sveiką kailį išnešęs „Partizan“ klubas.

Pabaigai galima pridėti, kad susitinka dvi blogiausią puolimo reitingą turinčios komandos. Tik ALBA ženkliai atsilieka nuo žalgiriečių – 104,5 taško per 100 atakų, kai kauniečių rodiklis yra 111,3 taško per 100 atakų ir vos 0,3 taško atsiliekama nuo Vitorijos „Baskonia“. Pasirodymas prieš Madrido „Real“ gerokai pagerino situaciją šioje kategorijoje. Gynyboje toliau „Žalgiris“ yra geriausias pagal reitingą, susigrąžinęs poziciją iš Stambulo „Fenerbahče“ ekipos, o už ALBA blogesnį gynybinį reitingą turi tik Tel Avivo „Maccabi“.

Kaip kauniečiams seksis nugalėti ALBA, stebėkite antradienį nuo 21.45 val.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną