Žiauri vieta sirgti: palaikyti Lietuvos rinktinę Venesueloje pasiryžę 66 aistruoliai
(2)
Magiškas velnio ženklas „666“ – savotiška Lietuvos krepšinio sirgalių vado Tomo Balaišio-Sėklos vizitinė kortelė. Su juo į olimpinę atranką Venesueloje vyks 66-ių aistruolių grupė iš Lietuvos. Skaičiai tik sutapimas, bet šie krepšinio sirgaliai keliaus ten, kur tikimybė susidurti su mirtinu pavojumi itin didelė.
Venesueloje pergalių, kurios gali nutiesti kelią į Londono olimpines žaidynes, mūsų krepšininkams padės siekti tie, kurių ištikimybė stipresnė už baimę. Būrio Lietuvos krepšinio sirgalių neatbaidys net ir patys pavojingiausi pasaulio miestai. Vieną tokių teks aplankyti liepos pradžioje. 2012-ųjų olimpinį krepšinio atrankos turnyrą patikėta surengti už 9000 km nuo Lietuvos esančiai Venesuelos sostinei Karakasui.
T.Balaišis-Sėkla neslepia, kad niekada nesirinktų turistinio maršruto į Venesuelą. Tai viena tų valstybių, kuriose turistams patariama imtis ypatingų saugos priemonių. Arba apskritai aplenkti šį kraštą. Bet palaikyti savo krepšinio rinktinę – visai kas kita.
Skrydžiai užsakyti, viešbučiai – ne
66-ių aistruolių grupė jau užsisakė skrydžius iš Frankfurto į Karakasą. Planuojama, kad šios kelionės išlaidos turėtų siekti apie 4 tūkst. Lt vienam žmogui.
„Sulaukėme pagalbos iš Karakase gyvenančių lietuvių, todėl didesnių kliūčių organizuoti kelionę nebuvo. Tokioje neprognozuojamoje šalyje kaip Venesuela, be pagalbos būtų buvę gerokai sunkiau“, – tvirtino T.Balaišis-Sėkla.
Vis dėlto visų problemų Lietuvos krepšinio aistruoliams išspręsti kol kas nepavyko. Jie ramūs dėl skrydžių, tačiau viešbučių susirasti dar nepavyko.
„Po burtų traukimo ceremonijos gavome žinių, kad vietiniai viešbučiai ėmė kelti kainas. Neabejoju, kad tas burbulas netrukus atslūgs, nes niekas ten dešimtimis tūkstančių neplūs. Krepšinis Pietų Amerikoje nėra labai populiarus, tad išskyrus tas rungtynes, kuriose žais Venesuela, ažiotažo tikėtis neverta. Bus pavienių žiūrovų ir tiek“, – įsitikinęs Sėkla.
Jam nepavyko sužinoti, kokie viešbučiai yra įsikūrę arčiausiai arenos. „Kiek žinau, prie arenos apskritai jokių viešbučių nėra, bet laiko susirasti kur gyventi dar turėsime“, – sakė daugelį metų su rinktine kartu keliaujantis ilgabarzdis aistruolis.
Aistruoliai gali jaustis ramūs tik dėl bilietų į krepšinio rungtynes. Tuo pažadėjo pasirūpinti Lietuvos krepšinio federacija.
Saugumo problema perdėta?
Didžiausią nerimą Karakase lietuviai turėtų jausti dėl saugumo. Tai, žinoma, skirtingų nuomonių tema, tačiau T.Balaišis-Sėkla įdėmiai klausė patarimų ir nežada jų ignoruoti.
„Mano filosofija tokia – nereikia lįsti, kur nereikia, o plyta ant galvos užkristi gali ir einant gatve. Dėl Karakaso mus perspėjo. Pistoletas į pakaušį ir koks butas ar namas apšvarinamas. Mes jokio turto neturėsime ir stengsimės neišsiskirti – jokių žiedų ar auskarų, jokių prabangių telefonų ar kompiuterių. Po vieną, po du gatvėmis nevaikščiosime. Esu girdėjęs, kad yra tokių vietų Karakase, kur net policija bijo važiuoti“, – mintimis dalijosi Sėkla.
Pasak T.Balaišio-Sėklos, bus ir vietinių lietuvių, kurie atvyks palaikyti Lietuvos rinktinės. „Yra ten lietuvių, ne tūkstančiai, bet grupelė žmonių, kuri tikrai padės palaikyti mūsiškius“, – tikisi krepšinio aistruolių vadas.
Rizikingas avansas
Ši vasara Lietuvos krepšinio gerbėjams gali būti išskirtinė tuo, kad rinktinė dalyvaus net dviejuose krepšinio turnyruose. Londono olimpinės žaidynės jau ne už kalnų, tačiau kol nesibaigs olimpinė krepšinio atranka, tol neaišku, ar mūsų krepšininkai varžysis olimpiadoje. Vis dėlto keliones planuojantys krepšinio aistruoliai laukti negali ir turi spręsti dilemą – rizikuoti leisti pinigus, ar ne.
„Kas be ko, planuojame ir Londoną. Turime sulaukę puikaus pasiūlymo, kur gyventi. Tiesa, tam reikia mokėti avansą. Apsispręsti turime iki kovo pabaigos. Manau, mes rizikuosime ir aplenksime laiką, nes visi tikime, kad Lietuvos rinktinė laimės kelialapį į Londoną. Geriau dabar sumokėti tuos kelis šimtus, nei vėliau tūkstančiais permokėti“, – planais dalijosi Sėkla.
Dėl skrydžių T.Balaišis-Sėkla nesuka galvos: jeigu lėktuvo bilietų kainos bus nežmoniškos, aistruoliai Londoną pasieks automobiliais arba autobusu. Anot Sėklos, nėra ko nerimauti ir dėl bilietų į krepšinio turnyrą: „Rinktinės vadovas Antanas Guoga pažadėjo padėti, tad neabejoju, jog padės.“
Kiek ištikimiausiems krepšinio gerbėjams teks patuštinti pinigines, jeigu teks vykti ne tik į Venesuelą, bet ir į Londoną? „Jeigu viskas susidėlios taip, kaip mes planuojame, tai tos dvi kelionės tikrai nebus brangesnės nei, tarkime, į Kiniją ar Japoniją. Bus labai įdomu nuvažiuoti į Venesuelą, nors mes visada norime, kad Lietuvos rinktinė žaistų kuo arčiau namų ir kuo daugiau sirgalių ją palaikytų“, – teigė T.Balaišis-Sėkla.
Negali žinoti: liksi gyvas, ar ne
Nerijus Žukas, verslininkas, daug metų dirbantis Venesueloje
Karakasas išties labai pavojingas miestas. Pirmasis patarimas – palikti namuose puikybę ir niekada nerodyti viešai, kad esi turtingas. Kiek daug turistų ten vyko iškėlę napoleono galvas, o grįžo susirietę į kamuoliuką. Vienas iš mano bičiulių pateko į dviejų gaujų susišaudymą ir, nors pats nenukentėjo, išvydo kraupius vaizdus. Prie mano akių vidury baltos dienos banke buvo nušauti du žmonės. Karakase privalote būti akyli ir nė nesitikėti, kad galėsite parodyti vietiniams, iš kur kojos dygsta. Išvysti peilį ar pistoletą galima dėl pačių keisčiausių priežasčių. Sirgaliai turi žinoti, kad vietiniai nesivelia į muštynes, o „kas yra kas“ paaiškina kur kas grėsmingesnėmis priemonėmis. Žinoma, krepšinio arenoje ir jos prieigose saugumas bus padidintas.
Patarčiau atidžiai rinktis taksi automobilius ir nesusidėti su tamsiaodžiais taksistais. Yra buvę daugybė atvejų, kai nuveža į mišką, nušauna ir atima visus pinigus. Tokia realybė.
Dar vienas patarimas – nesikeisti valiutos gatvėje ar iš tų, kurie prieis ir įkyriai siūlys gerą kursą. Tą reikėtų daryti tik specialiose valiutų keityklose. Ir, žinoma, nesinešioti didelės pinigų sumos. Apskritai pasistenkite neparodyti, ką brangaus turite ir kiek turite.
Venesuelos žmonės yra labai mandagūs, kultūringi, išauklėti. Ten ypač gerbiama šeima, seni žmonės, vaikai.
Manau, kad Venesuela pajėgi surengti šį krepšinio turnyrą. Dėl reklamos, įvaizdžio ar kitų priežasčių jie meta didžiulius pinigus. Venesueloje įprasta matyti „faršą“ gerąja prasme. Viskas gali būti nepriekaištinga, nors už to slypi įvairūs politiniai sumetimai. Gali nerimą kelti politinė situacija, kuri šiuo metu šalyje yra nenuspėjama. Prezidento Hugo Chavezo sveikata sušlubavusi, todėl vieną dieną jis kalba vieną, o rytoj – jau kitą. Vieną dieną būna įniršęs, o kitą su visais bučiuojasi. Iš vakaro tau gali būti prižadėti aukso kalnai, tačiau gali negauti nieko ir su tuo reikia susitaikyti. Reikia tikėtis, kad tai olimpinės atrankos organizavimo nepalies.
Pavojaus jausmas
Asta Žukaitė, žurnalistė:
Venesueloje ir Karakase viešėjau prieš daugiau nei penkerius metus. Tuomet maniau, kad į šią šalį daugiau nebegrįšiu. Dėl paprastos priežasties – pasaulis didelis ir jame yra begalė vietų, kurias savo akimis norėčiau išvysti.
Karakasas – didelių kontrastų miestas. Jo priemiesčiuose karaliauja skurdas, kalnų papėdėse stūkso milijonai mažyčių betoninių lūšnelių – nuo horizonto iki horizonto besitęsiančios spalvingų gyvenamųjų namų džiunglės. Kai sutemsta, šlaitai pavirsta įspūdingo grožio spindinčių žiburių panorama.
Nuo vietinės mokyklos, kurioje buvome apsistoję, stogo stebėjome turguje šurmuliuojančius žmones, prekeivius, vienoje vietoje pardavinėjančius vaisius, apatinį trikotažą ar net automobilių dalis. Į parduotuves, ar vos už keliasdešimties metrų esančią interneto kavinę vieniems eiti leista nebuvo. Tokios buvo trumpos viešnagės taisyklės ir privalėjome jų laikytis. Tiesa, net ir su palyda sutemus žingsniuoti apleistomis Venesuelos gatvėmis buvo nejauku – negalėjai suprasti, ar ant betoninės žemės susirangiusių jaunuolių žvilgsniai tebuvo tik smalsumas.
Ištaigingi viešbučiai, modernūs pastatai, tvarkinga aplinka. Lašelis prabangios vakarietiškos erdvės milijoniniame mieste. Tokį įspūdį paliko Karakaso centras. Bet net ir ten išimčių nebuvo – visur lydėjo ginkluoti policijos pareigūnai. Veikiausiai tik gyvendamas Karakase galėtum įvertinti tikrąjį saugumo pavojų. Net ir dabar, prabėgus nemažai laiko nuo tos kelionės, jaučiu savotiškus šiurpuliukus ir esu įsitikinusi, kad bent jau iki šiol buvau pavojingiausioje planetos vietoje.
Asta Žukaitė, 15min.lt
Norėdami komentuoti prisijunkite.