0 optimistinių ir 25 neguodžiantys pavyzdžiai „Lietuvos rytui“: Europos taurėje klubas sieks kurti beprecedentį scenarijų (42)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda Europos taurės reguliarųjį sezoną baigė ganėtinai pakilia nata – penkiomis pergalėmis per šešis mačus. Tačiau antrojo etapo pradžia susiklostė blogiausiai kaip tik galėjo – pirmajame „Top 16“ rate patirti visi trys pralaimėjimai.

F grupėje šiuo metu „Lietuvos rytas“ užima paskutinę vietą, o likusios trys ekipos – Miuncheno „Bayern“, Turino „Fiat“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ – yra iškovojusios po du laimėjimus bei patyrusios po vieną nesėkmę.

Jau dabar galima numanyti, kad dar norint pakovoti dėl patekimo į geriausiųjų aštuntuką „Lietuvos rytui“ teks laimėti visas trejas rungtynes, o ir taškų skirtumas bus svarbus. Vis tik net ir tai negarantuotų ekipai vietos ketvirtfinalyje: galima prisiminti ir praėjusį sezoną, kuomet su trimis pergalėmis ir tiek pat nesėkmių „Lietuvos rytas“ net neperžengė „Top 16“ barjero.

Buvo tik vienas atvejis Europos taurės istorijoje, kai „Last 32“ etape klubui pateko vos dviejų laimėjimų, kad žengtų į aštuntfinalį. 2013–2014 m. Kęstučio Kemzūros treniruojama Nymburko ČEZ buvo iškovojusi dvi pergales kaip kitos dvi ekipos – Sienos „Montepaschi“ ir Haifos „Maccabi“. Rimo Kurtinaičio Maskvos srities „Chimki“ (6/0) tada etapą baigė lengvai laimėdama viską. Dėl palankesnio tarpusavio mačų balanso ČEZ sugebėjo prasibrauti į aštuntfinalį, kurį triuškinančiai vėliau pralaimėjo prieš Kazanės „Unics“.

Dabar kartu su R.Kurtinaičio auklėtiniais be pergalių yra ir dar trys klubai – po vieną kiekvienoje grupėje. E grupėje – Stambulo „Galatasaray“, G – Zagrebo „Cedevita“, H – Limožo CSP.

Jei žiūrėsime į Europos taurės istoriją nuo 2008–2009 m. sezono, kuomet pasibaigus reguliariajam sezonui klubų dar laukė kovos „Top 16“ arba „Last 32“ etapuose, o ne iškart atkrintamosios, optimistinių pavyzdžių vilniečiams ir kitoms trims ekipoms nelabai rastume.

Per devynerius metus dar nė viena komanda, pralaimėjusi pirmuosius tris mačus, likusiuose trijuose nėra iškovojusi visų pergalių.

Buvo ne tiek ir daug atvejų, kai jau dviejų pralaimėjimų startas klubui netapdavo lemtingas. Kaip, pavyzdžiui, 2008–2009 m. „Chimki“ ekipai. Tada ji po dviejų nesėkmių iškovojo tris pergales paeiliui ir net nepaisant pralaimėjimo šeštose rungtynėse pateko į ketvirtfinalį, o galiausiai nužengė iki finalo, kurį pralaimėjo tam pačiam „Lietuvos rytui“.

Vis tik trys nesėkmės iš eilės yra pražudžiusios komandas 25 kartus – visus sykius klubams tekdavo klupti ir dar bent kartą per likusius tris susitikimus. 10 kartų buvo iškovota po vieną pergalę, 9 – po dvi, 6 – nė vienos.

Toks likimas buvo ištikęs eilę žinomų Europos klubų: „Galatasaray“ ir Trevizo „Benetton“ (2009–2010 m.), Berlyno ALBA (2011–2012 m.), Izmiro „Pinar Karšiyaka“ (2013–2014 m.), o praėjusį sezoną už borto paliko Ulmo „Ratiopharm“ (0/6) bei Zagrebo „Cedevita“ (2/4).

Tuo tarpu įdomu tai, kad net visiškai priešingas atvejis Europos taurėje buvo nutikęs. Belgrado „Crvena Zvezda“ 2009–2010 m. „Top 16“ etape startavo trimis pergalėmis, bet vėliau sekė trys nesėkmės, po kurių teko baigti pasirodymą turnyre.

Tad kol kas statistika paprasta 25:0. „Lietuvos rytas“ turės progą ją pakeisti, bet tam, kad sezonas Europos taurėje nepasibaigtų vasario 7 dieną, jau belieka tikėtis kone stebuklo.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.